2017 m. balandžio 28 d.
Nr. 17 (2233)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Telšių vyskupijos koadjutorius – vyskupas Kęstutis Kėvalas

Vyskupas Kęstutis Kėvalas
Šiluvos atlaiduose

Balandžio 20 dieną popiežius Pranciškus Kauno arkivyskupo augziliarą ir generalinį vikarą vyskupą Kęstutį Kėvalą paskyrė Telšių vyskupijos koadjutoriumi. 45 metų vysk. K. Kėvalas nuo dabar bus pirmasis Telšių vyskupo Jono Borutos SJ padėjėjas, įgaliotas ateityje perimti Telšių vyskupo sostą. 73-uosius metus einantis vysk. J. Boruta sulaukė naujo padėjėjo ir įpėdinio vysk. K. Kėvalo paskyrimo likus kiek daugiau nei dvejiems metam iki Kanonų teisės kodekse numatyto išėjimo į emeritus.

Iš Garliavos parapijos kilęs dabartinis Telšių vyskupas J. Boruta SJ eina Telšių Bažnyčios ganytojo pareigas nuo 2002 metų sausio 5 dienos. Jis ir toliau eis ordinaro pareigas iki kol Popiežius patenkins jo prašymą pasitraukti. Tam įvykus koadjutorius automatiškai tampa ordinaru. 75 metai vysk. J. Borutai SJ sukaks 2019 metų spalio 11 dieną. Telšių vyskupas J. Boruta SJ buvo konsekruotas Vilniuje 1997 metų birželio 21 dieną, kai jį šv. Jonas Pauliaus II paskyrė Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru.

Telšių vyskupijos koadjutorius vysk. K. Kėvalas gimė Kaune 1972 metų vasario 17 dieną. Priėmė kunigystės šventimus Kaune 2000 metų birželio 29 dieną, buvo konsekruotas Kauno arkivyskupijos pagalbininku ir tituliniu Abziri vyskupu 2012 metų lapkričio 24 dieną. Kun. K.  Kėvalą vyskupu konsekravo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ.

Vysk. K. Kėvalas yra Lietuvos Vyskupų Konferencijos Socialinių reikalų tarybos pirmininkas ir Švietimo komisijos narys.

Laikraščio „Kauno diena“ paklaustas, ar gimusiam ir augusiam Kaune, didžiąją dalį studijų laiko praleidusiam gimtajame mieste, penkerius vyskupo tarnystės metus atlikus Kaune, nebus gaila atsisveikinti, vysk. K. Kėvalas sakė: „Taip, turiu pripažinti, kad nelengva palikti Kauną. Tai mano gimtasis miestas, ir labai daug sentimentų turiu Kaunui, nes didelė mano istorijos dalis čia. Dabar toks jausmas, kad išvažiuoju misionieriauti. Šiek tiek yra švelnaus liūdesio, bet jeigu tokia Dievo valia, su juo – visur nuotykiai. Iki šiol mano gyvenimas buvo nuotykis, tai nesistebiu, kad tas braižas tęsiasi“. Birželio 1-oji bus ta diena, kai vyskupas Kęstutis pradės dirbti Telšių vyskupijoje. Gegužę dar skirs Kauno arkivyskupijos reikalams, nes čia yra įvairių įsipareigojimų. Kartu tai bus pasirengimo laikas ir dvasine prasme, ir fiziškai persikelti į Telšius.

Beje, koadjutoriaus pareigybė Lietuvos Bažnyčios istorijoje buvo žinoma jau 1926 metais, kuomet vyskupu buvo konsekruotas Mečislovas Reinys ir iki 1940 metų ėjo Vilkaviškio vyskupo koadjutoriaus pareigas. Ordinaru tuomet buvo vyskupas Antanas Karosas, gimęs apie 1849 metus, taigi 1926 metais buvęs apie 76-erių, bet iki mirties 1947 metų liepos 7 dieną ėjęs ordinaro pareigas. O Vilkaviškio vyskupas koadjutorius M. Reinys 1940 metais buvo paskirtas Vilniaus arkivyskupo pagalbininku (1947 metais sovietų suimtas, o 1953 metų lapkričio 8 dieną mirė Vladimiro kalėjime). 1948 metais, kai vysk. A. Karosas buvo miręs, Vilkaviškio vyskupo koadjutoriumi paskirtas vyskupas Vincentas Padolskis, nors jis jau nuo 1944 metų buvo pasitraukęs iš Lietuvos, todėl realiai tapti ordinaru negalėjo, nors, jei būtų gyvenęs Lietuvoje, automatiškai būtų tapęs Vilkaviškio vyskupijos ordinaru. Vysk. V. Padolskis mirė 1960 metų gegužės 6 dieną Romoje. Deja, dėl sovietų valdžios trukdymų Vilkaviškio vyskupiją 1947–1949 metais valdė kanauninkas Vincentas Vizgirda (iki buvo ištremtas į Sibirą), 1949–1965 metais – kanauninkas Juozas Stankevičius, kol Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštaliniu administratoriumi buvo paskirtas vysk. Juozapas Matulaitis-Labukas. 1973 metais, kai jam buvo 79-eri, koadjutoriumi buvo paskirtas Liudvikas Povilonis, o po vysk. J. Matulaičio-Labuko mirties 1979 metais gegužės 28 dieną, perėmęs abiejų vyskupijų valdymą.

Vido Venslovaičio nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija