Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Naujųjų kankinių atminimas

Popiežiaus pamaldos istorinėje Šv. Baltramiejaus bazilikoje

Mindaugas Buika

Apsilankęs Šv. Baltramiejaus bazilikoje, popiežius Pranciškus uždegė žvakeles naujiesiems XX ir XXI amžiaus kankiniams atminti

Popiežius Pranciškus, kuris pastaruoju metu ypatingą dėmesį skiria prasmingos naujųjų tikėjimo kankinių aukos iškėlimui ir atminimui, Gailestingumo sekmadienio išvakarėse vadovavo šiam tikslui skirtoms pamaldoms Romos Šv. Baltramiejaus Bazilikoje. Balandžio 22-osios pavakare Žodžio liturgija buvo švenčiama už XX ir XXI amžiaus kankinius toje senovinėje Tiberio saloje esančioje šventovėje, kurioje Šv. Egidijaus bendruomenė yra įkūrusi Naujųjų kankinių memorialą. Jis turi ekumeninį bruožą, nes, kaip pabrėžia Šv. Egidijaus bendruomenės steigėjas ir vadovas Andrius Rikardis (Andrea Ricardi), kankiniai buvo ne vien katalikai, bet ir stačiatikiai, anglikonai, kitų denominacijų krikščionys „savo kankinyste paliudiję ir Kristaus išpažinėjų vienybę“.

Telšių vyskupijos koadjutorius – vyskupas Kęstutis Kėvalas

Vyskupas Kęstutis Kėvalas Šiluvos atlaiduose

Balandžio 20 dieną popiežius Pranciškus Kauno arkivyskupo augziliarą ir generalinį vikarą vyskupą Kęstutį Kėvalą paskyrė Telšių vyskupijos koadjutoriumi. 45 metų vysk. K. Kėvalas nuo dabar bus pirmasis Telšių vyskupo Jono Borutos SJ padėjėjas, įgaliotas ateityje perimti Telšių vyskupo sostą. 73-uosius metus einantis vysk. J. Boruta sulaukė naujo padėjėjo ir įpėdinio vysk. K. Kėvalo paskyrimo likus kiek daugiau nei dvejiems metam iki Kanonų teisės kodekse numatyto išėjimo į emeritus.

Iš Garliavos parapijos kilęs dabartinis Telšių vyskupas J. Boruta SJ eina Telšių Bažnyčios ganytojo pareigas nuo 2002 metų sausio 5 dienos. Jis ir toliau eis ordinaro pareigas iki kol Popiežius patenkins jo prašymą pasitraukti. Tam įvykus koadjutorius automatiškai tampa ordinaru. 75 metai vysk. J. Borutai SJ sukaks 2019 metų spalio 11 dieną. Telšių vyskupas J. Boruta SJ buvo konsekruotas Vilniuje 1997 metų birželio 21 dieną, kai jį šv. Jonas Pauliaus II paskyrė Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru.

Kaišiadorių vyskupas kviečia dalyvauti arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijoje

Brangūs broliai ir seserys,

Su dideliu džiaugsmu sulaukėme žinios, jog 2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus pripažino garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystę ir atvėrė kelią jo paskelbimui Palaimintuoju. Tai – nepaprastai svarbus įvykis ne tik mūsų vyskupijai, bet ir visai Lietuvai, nes beatifikacijos iškilmės Lietuvoje bus švenčiamos pirmą kartą. Įvertindamas šio istorinio įvykio svarbą noriu Jus pakviesti gausiai dalyvauti beatifikacijos iškilmėse, kurios vyks birželio 25 d. Vilniuje. Tą sekmadienį Kaišiadorių vyskupijos bažnyčiose pamaldos nevyks įprastomis valandomis, nes kunigai dalyvaus beatifikacijos iškilmėje Vilniuje.

Į sostinę iš Kaišiadorių Katedros specialiame sarkofage bus atvežtas garbingojo arkivyskupo kūnas. Iškilmei vadovaus Popiežiaus legatas, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato). Dalyvaus ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių vyskupai, kunigai bei tikintieji.

Kai nesinori melstis, malda yra reikalingiausia

Kun. Vytenis Vaškelis

Ar verta malda kreiptis į Tą, kuris geriau už mane žino, kad dabar esu pavargęs, neturiu nuotaikos melstis, esu užsiėmęs kitais dalykais, ir kad mano malda, jei ir prisiversiu melstis, bus formali bei nedėmesinga? Tuo metu, kai, atrodo, kad Dievas kažkur pasislėpė, turbūt neverta paskubomis pradėti skaityti, pavyzdžiui, litaniją ar kalbėti rožinį (beje, ši malda ne vienam yra padėjusi susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą), bet imti ir spontaniškai savais žodžiais kreiptis į Neregimąjį, kuris visada esti mumyse ir tobulai kiekvieną pažįsta. Jis negali dingti iš mūsų gyvenimo akiračio, nes mus myli labiau nei mes patys save.

Taigi reikia labai nedaug: tik prisiminti, kad tai, ką dabar mąstome ar darome, yra absoliučiai tikra – Dievas mus kiaurai mato visada geriau nei mes pajėgūs tai suvokti. Tada iškart viskas keičiasi: kai atsiduriame Jo akivaizdoje, įsijungia mūsų tikėjimo variklis, ir tuomet, jei pradėtume Jam skųstis dėl išgyvenamų neteisybių ir atlapaširdiškai bei su emociniu pakilumu klaustume: „Viešpatie, argi Tu nematai, kad mano širdis nebeatlaikys, tuoj gali sprogti dėl tos nepakeliamos naštos?“ – tai bus netobula dejuojančiojo malda, kuri neliks be atsako, nes jos dėmesio koncentracija yra maksimali.

Nelietuviai Lietuvai

Navruz sutampa su pavasario lygiadieniu

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje – spalvinga Lietuvos totorių bendruomenės šventė

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

„Ilsu“ ansamblio atlikėjai su vadove Almira Trakšeliene Parmaksizoģlu (kairėje)

Totorių kultūros centras pakvietė į tradicinę tarptautinę pavasario šventę Navruz, kuri šiemet Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje įvyko šeštą kartą. Salę puošė vaikų piešinių paroda-konkursas „Čia aš gyvenu“, skirta 620 metų sukakčiai, kai totoriai įsikūrė LDK.

Navruz (Nowruz-bairam, išvertus iš persų kalbos, – nauja diena, žmogaus ir gamtos atsinaujinimas) tradicijos siekia daugiau kaip tris tūkstančius metų. Ji švenčiama musulmoniškose šalyse: Afganistane, Albanijoje, Azerbaidžane, Irane, Turkijoje, Tadžikistane, Kazachstane, Kirgizstane, Makedonijoje, Kryme, Rusijos Federacijos regionuose (Baškirija, Šiaurės Kaukaze, Tatarstane), kai kur Indijoje. Tačiau tai nėra religinė šventė. Tai – Naujieji metai pagal iraniečių ir tiurkų tautų astronominį saulės kalendorių (žiemos pabaiga, pavasario pradžia – kovo 20–22 dienomis). Tarptautine švente Navruz diena paskelbta 2010 metais UNESCO ir įtraukta į pasaulio nematerialaus paveldo sąrašą. Šventė skirta pavasariui, žemės ūkio darbų pradžiai, raginama atiduoti skolas, atleisti nuoskaudas, susitaikyti, dalintis dovanomis (nepamiršti našlaičių ir vargšų), paminėti mirusius, aplankyti tėvus ir draugus, sutvarkyti namus (apsivalyti fiziškai ir dvasiškai) ir džiaugtis: palinkėti laimės ir sėkmės.

Nelietuviai Lietuvai

Skambėjo Algimanto Raudonikio ir Raimondo Paulo dainos

Kristina Vaisvalavičienė

Menų festivalio „Gražiausiu taku“ dalyviai. Petro Vaičiulio nuotrauka

Lietuvius ir latvius jungia ne tik kalba, bet ir tai, kad ir vieniems, ir kitiems nei dainų, nei susitikimų niekada nebus gana. Tai įrodė balandžio 2 dieną į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiąją salę kauniečius sukvietęs XII menų festivalis „Gražiausiu taku“. Šiemet festivalio sumanytojos ir vadovės Aleksandra Danutė Žiedelienė ir Lijana Žiedelytė kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centru ir asociacija „Lietuvos ir Latvijos forumas“ parengė ir pristatė pramoginę šviečiamąją programą „Lai dainuos baltų širdys!“, skirtą Lietuvos ir Latvijos kultūriniams ryšiams ir baltiškajai tapatybei stiprinti, muzikai, suvienijančiai įvairias kartas, įvairių socialinių grupių atstovus, populiarinti. Koncerte žymiausių Lietuvos ir Latvijos estradinės muzikos kompozitorių Algimanto Raudonikio ir Raimondo Paulo dainas atliko tokie scenos veteranai, kaip Voldemaras Frankonis, Viktoras Malinauskas, Irena Ašakaitė, „Baritonų trio“ Benjaminas Želvys, Danielius Vėbra, Gediminas Maciulevičius. Juos scenoje keitė ir kartu su jais dainavo Kauno vokalinio vaikų ansamblio „Saulutė“ mažosios dainininkės ir vokalinis ansamblis „Guboja“ (vadovės – A. D. Žiedelienė, L. Žiedelytė). Kaip ir kasmet festivalis liko ištikimas socialinės integracijos idėjai – pastebėti ir sustiprinti žmonių gyvenimą skaidrinančias iniciatyvas, tad kartu su žymiais atlikėjais dainas gimtinei atliko Garliavos neįgaliųjų draugijos vokalinis ansamblis „Šarma“ (vadovė – V. Traškevičienė), Kudirkos Naumiesčio moterų ansamblis „Komplimentas“ (vadovė – A. Ubartaitė) ir pilnutėlė VDU Didžioji salė. Pavasariška nuotaika su renginio dalyviais dalinosi šokantis jaunimas – VDU tautinių šokių ansamblis „Žilvitis“ (vadovas – E. Šnipaitis) bei Kauno kultūros centro „Tautos namai“ liaudiškų šokių kolektyvas „Šėltinis“ (vadovė – V. Skiparienė).

Be kaltės?

Edvardas ŠIUGŽDA

Po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvadų apie Mindaugo Basčio ryšius su Rusijos kompanijų atstovais bei veikimą prieš Lietuvos valstybės interesus Algirdas Butkevičius kalba apie „kur kas platesnį“ politikų, turėjusių ryšių su kitų valstybių atstovais, ratą bei apie tų ryšių pasekmes, įvertinti padarytą žalą valstybei. Jam atrodo, jog „po daugybės komentarų Seime bei viešojoje erdvėje“ galėjo susidaryti „toks įspūdis, kad kompanija „Rosatom“ buvo kažkoks labai galingas įrankis, paveikęs daugelį politikų“. Algirdas Butkevičius užtikrina, kad jo vadovaujamai Vyriausybei „Rosatom“ nedarė jokios įtakos ir pasakoja „tikrą istoriją“. Jis aiškina, kad Vokietijos „Nukem“ kompanija laimėjo konkursą 2005 metais, tačiau Vyriausybei pradėjus vadovauti Andriui Kubiliui 2009 metais Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbai buvo sustabdyti. Šio projekto finansavimo klausimai buvo sprendžiami per Europos Komisiją, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką bei Donorų asamblėją. Iš pradžių prasidėjo derybos tarp Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir „Nukem“, tačiau nuo 2010 metų pavasario iki 2011 metų vidurio derybos su „Nukem“ visiškai nutrūko. Būdamas opozicijoje, susitikime su vienu Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko departamento vadovų pats A. Butkevičius esą išgirdo „labai griežtą jo perspėjimą Lietuvai“: arba Lietuva sugeba išspręsti problemas, arba finansavimas bus nutrauktas. Ir tik 2013 m. liepos 25 d., kai jau dirbo socialdemokratų vyriausybė, sutartis buvo atnaujinta. Tad visi konservatorių ir liberalų vyriausybės „užstrigdymai“ valstybei esą papildomai kainavo 73 mln. eurų. Per tą uždelstą laiką vokiečių kompaniją „Nukem“ nupirko Rusijos kompanija „Rosatom“ ir pinigai už IAE uždarymą ir už delsimą sumokėti 73 mln. eurų papildė jau rusišką kapitalą. Štai ta tikroji, o ne menamoji žala, apie kurios padarymo kaltininkus turime kalbėti ir jų atsakomybės reikalauti, daro išvadą A. Butkevičius ir toliau porina, kaip konservatorių vyriausybė „uždegė žalią šviesą“ Astravo atominės statybai. Jis primena, kaip premjeras Andrius Kubilius keliuose 2009–2010 metais vykusiuose susitikimuose su Baltarusijos premjeru ne tik neišreiškė neigiamos pozicijos kaimyninės šalies projekto atžvilgiu, bet netgi kvietė pasinaudoti Lietuvos patirtimi. 2010 metais susitikime su Baltarusijos prezidentu A. Kubilius esą netgi aptarė galimybes Lietuvai importuoti elektros energiją iš Baltarusijos. O štai šiandien A. Kubilius esą garsiausiai šaukia neįsileisti elektros energijos iš Astravo elektrinės.