Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

XXI amžiaus mama

Marija Gustainienė

Žodis ,,mama“ asocijuojasi su gyvybe, meile, šiluma, šviesa, aukojimusi ir dar daugeliu gražių savybių.  Šis žodis daugelyje kalbų tariamas panašiai, net ir nemokėdamas svetimos kalbos gali lengvai nuspėti, apie ką kalbama.  Moters – motinos vaidmuo ir misija šioje žemėje nepalyginama su niekuo kitu, ji yra ypatinga ir net mistiška. Deja, laikas eina, o vertybės keičiasi, net žmogaus požiūris į daugelį dalykų  pakito. O kokia šiandienos pasaulyje yra mama?

Pirmiausia, žinoma, mintys veržiasi  imituodamos gražiausius žodžius apie ją.  Būtent šis žmogus nešioja po savo širdimi naują gyvybę – Dievo dovaną, o paleidęs į šį pasaulį nė vienos dienos nenustoja rūpintis savo vaiku. Kažin ar atsirastų žmogus, gebantis suskaičiuoti jos ašaras dėl kaprizų ir paaugliško maištavimo, kažin ar gebėtų kas nors suskaičiuoti jos nerimo naktis ir  košmarų pilnas valandas, kai vaikui kažkas negerai? Ir visai nesvarbu, kiek metų yra sūnui ar dukrai, mamai vienodai skauda ir dėl trimečio neklaužados, ir dėl suaugusio, bet vis dar nesubrendusio jaunuolio ar merginos. Tie rūpesčiai rūpestėliai kaupiasi jos raukšlelėse apie  išverktas akis, apie  šnabždančias  maldą lūpas, skverbiasi į mintis, apima visą esybę. Tokia mama yra visą gyvenimą mama savo vaikams, jiems atvira jos širdis bet kokiu paros metu – džiugesio valandą ar nuopuolio akimirksnį.

Spaudos diena – gražaus žodžio metai

Kasmet gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knyga, spauda, apskritai laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įbrukti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Ir sovietinės okupacijos metais buvo kovojama už laisvą žodį, partizanai platino su didžiausiais sunkumais miškuose išspausdintus laikraščius, už kuriuos paaukodavo savo gyvybę, o palaužus pasipriešinimą kilo naujo pogrindžio leidiniai – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, „Aušra“, „Rūpintojėlis“, „Laisvės šauklys“ ir daug kitų. Jie primena rusų carinės valdžios represijas, partizaninį karą ir dvasinio pasipriešinimo metą sovietų metais.

Pristatyta penktoji prelato poezijos knyga

Knygos autorius prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė

Kovo 30 dieną Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, pristatyta prelato profesoriaus Vytauto Stepono Vaičiūno OFS poezijos knyga „Amžinybės pėdsakai“.

Renginys pradėtas VDU magistrantės Aistės Mikutytės smuiko melodijomis. Paskui keletą savo eilėraščių iš naujojo rinkinio perskaitė pats autorius. Muziejaus direktorė poetė Aldona Ruseckaitė prelatą vadino poetu, o jo kūrybinį palikimą – kitiems paliekamais turtais. Iš tiesų, tai jau penktoji prelato poezijos knyga („Kad Amžinybė būtų netuščia“, 2013, „Tau atviras Dangus“, 2014, „Pažvek Dievybei į akis“, 2015, „Dievo meilės dovana“, 2016), atstovaujanti pastarąjį dešimtmetį atgijusiai lietuvių dvasininkų sakralinei poezijai. Prelatas išleido dar dvi kitas knygas („Prisimenent prelatą Antaną Rubšį“, 2005, „Pamokslų rengimas ir retorika“, 2007).