2017 m. gegužės 5 d.
Nr. 18 (2235)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Per Lietuvių kalbos dienas švebeldžiavome angliškai

Vytautas BAGDONAS

Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvių kalbos ir kultūros metais. O valstybinė lietuvių kalbos komisija laikotarpį tarp dviejų prasmingiausių mūsų tautai datų – nuo vasario 16-osios iki kovo 11-osios pakvietė paskirti Lietuvių kalbos dienoms. Kaip skelbta žiniasklaidoje, Lietuvoje organizuota net keli šimtai įvairiausių renginių, skirtų lietuvių kalbai.

Nežinia, ar šitiek renginių buvo organizuota iš tiesų, ar gražūs skaičiai buvo tiesiog nurašyti „iš lubų“, tačiau dažnai visiškai nesijautė, kad nors šioks toks dėmesys būtų skirtas gimtajai kalbai. Per tą mėnesį neteko matyti nė vienos televizijos laidos, skirtos lietuvių kalbai propaguoti, kalbos kultūrai skatinti, visuomenę kviesti kalbėti taisyklingai, gerbti gimtąją kalbą. Gal šiek tiek informacinėse naujienų laidose užsiminta tik apie organizuotą tradicinį lietuvių kalbos diktantą. O šiaip tą visą mėnesį kaip ir anksčiau eteryje nuolat skambėjo (priklausomai nuo laidų ar telefilmų turinio) ir rusiški keiksmažodžiai, ir svetimybių, žargonizmų prikaišioti sakiniai, ir anglų kalba lietuvių dainininkų atliekamos dainos, ir gerai žinomų, garbių mokslininkų, politikų, visuomenės veikėjų diskusijose tariamos sunkiai suvokiamos, be jokios loginės minties sakinių tirados. O televizijos ekranuose „bėgančiose eilutėse“, pateikiamose žiūrovams žinių laidose, meninių ar dokumentinių filmų vertimuose, net sveikinimų koncertuose buvo gausu rašybos klaidų... Tiesiog stebina tautiečių noras visur (reikia ar nereikia) demonstruoti anglų kalbą. Antai, TV-3 jau kuris laikas rodo laidą „Lietuvos talentai“, kurioje specialiai sudarytai komisijai savo sugebėjimus rodo iš visos Lietuvos susirinkę kokius nors talentus turintys žmonės. Kad ir kaip bebūtų keista, jeigu scenoje pasirodo kokie nors kolektyvai, tai jie būtinai yra pasivadinę kokiu nors sunkiai suprantamu, dar sunkiau ištariamu anglišku pavadinimu. Jeigu dainuojama, tai būtinai angliškai. Per kelis mėnesius teko matyti gal tik porą atlikėjų, kurie dainavo lietuviškai. Panašus vaizdas ir LNK televizijoje, kuri net kelis mėnesius rodė laidą „X faktorius“. Ir vėlgi – tiktai angliški pavadinimai, dainos anglų kalba.

Per nacionalinę televiziją ir radiją, pavadintą LRT, daug savaitgalių tiesiogiai transliuoti „Eurovizijos“ konkurso atrankai skirti koncertai. Juose savo kūrybines jėgas išbandė daugiau kaip penkios dešimtys atlikėjų. Ir kokiais tik užsienietiškais vardais solistai ir grupės nebuvo pasivadinę – net liežuvis gali lūžti juos tariant... Kai kas mano, kad „Eurovizijoje“ yra būtina dainuoti vien tik anglų kalba. Tačiau to niekas nereikalauja. Yra šalių, kurių atstovai dainuoja savo gimtąja kalba. Tačiau lietuviai ne tokie. Jie nors ir netaisyklingai, nemokšiškai, bet vis tiek dainuoja angliškai. Gal tiktai vienintelė Lietuvos atstovė „Eurovizijoje“ prieš daug metų lietuviškai „Strazdą“ uždainavusi Aistė Smilgevičiūtė. Bet tai buvo labai seniai...

Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vyko finalinis atrankos į „Euroviziją“ konkursas. Komisijos ir televizijos bei radijo klausytojų telefonų skambučių dėka paaiškėjo, kas gi Lietuvai atstovaus šią gegužę, kitą savaitę, Kijeve (Ukraina) vyksiančiame tarptautiniame muzikiniame konkurse. Ogi grupė „Fusedmarc“. Ne, nepagalvokite neteisingai, Lietuvai atstovaus ne kokie užsieniečiai, bet lietuviška muzikinė grupė, tiktai tokiu įmantriu pavadinimu. Iš viso finale pasirodė septyni atlikėjai. Visi traukė dainas tik anglų kalba. Aistė Pilvelytė, Kotryna Juodzevičiūtė, Gabrielius Vagelis nesirinko sceninių vardų, jie konkurse dalyvavo savo vardais ir pavardėmis. Užtat viena šešiolikmetė prisistatė kaip atlikėja Paula, o dar viena dainininkė buvo Greta Zazza (nieko sau lietuviška pavardė?!). Ir ankstesniuose konkursuose, ir finale daugelį žiūrovų tiesiog šokiravo aktorius, šokėjas ir choreografas Gytis Ivanauskas, pasivadinęs kažkokia „Lolita Zero“, apsirengęs moteriškais drabužiais, dainuojantis moterišku balsu, užsidėjęs ant galvos nežinia kam skirtus milžiniškus plastikinius ragus. Žinoma, jis surinko nedaug balų ir apie tarptautinį konkursą jam telieka tik pasvajoti. Atlikėjas akivaizdžiai pademonstravo antikultūrą, pribloškė, net įžeidė rimtus žiūrovus, savo krašto patriotus. Keista, tačiau kai kam tokie akibrokštai labai patinka. Kai toji „Lolita Zero“, kaip ir daugelis kitų atlikėjų iškrito ir finale nebegalėjo pasirodyti, televizijos žiūrovai ir radijo klausytojai buvo pakviesti balsuoti internetu už kurį nors savo mėgstamą atlikėją ir jam suteikti dar vieną šansą dalyvauti finaliniame konkurse. Ir, pasirodo, balsų dauguma nulėmė, kad G. Ivanauskas, pasidabinęs aukso spalvos moteriškais rūbais ir plastikiniais ragais, dalyvautų konkurso finale Klaipėdoje. Ir kaip tvirtino šio grandiozinio koncerto – konkurso – vedėja, „Lolita Zero“ taip išpopuliarėjo, kad kviečiama į įvairius renginius, su ja norima nusifotografuoti, pabendrauti... Tad štai koks tas lietuviškas mentalitetas.

Nors „Švyturio“ arenoje uostamiestyje viso renginio metu buvo akcentuojama, kad finalinis konkursas vyksta kiekvienam lietuviui brangią dieną – kovo 11-ąją, tačiau konkursinės dainos skambėjo vien tik angliškai, anglų kalba buvo tariami ir dainų pavadinimai. Dar gerai, kad nors juos vedėjos išversdavo į lietuvių kalbą. O apie ką yra viena ar kita daina taip ir likdavo daugeliui žiūrovų neaišku. Ką jau kalbėti apie radijo klausytojus, kurie jokio vaizdo nemato, o tik garsą girdi. Akylesniems žiūrovams ir radijo klausytojams neturėjo pro ausis praslysti ir net keletą sykių pakartota Donny Montell pavardė. Kas tai? Vis buvo giriamasi, kad šis populiarus mūsų šalies atlikėjas pernai dalyvavo „Eurovizijoje“, jis dainavo ir šiame koncerte, buvo tarp komisijos narių, vertino pastarojo konkurso atlikėjus. Kas būtų atsitikę, jeigu šis atlikėjas būtų pristatytas normaliai, lietuviška pavarde kaip Donatas Montvydas? Bet ne, geriau jau ne lietuviškai, bet užsienietiškai pavadinti ir pasivadinti... Tiesa, buvo tą vakarą Klaipėdos „Švyturio“ arenoje ir širdžiai mielų dalykų – choras lietuviškai, o ne angliškai, atliko Lietuvos Respublikos himną, lietuviškai vieną patriotinę dainą padainavo atlikėjas Gražvydas, lietuviškai dainavo ir grupė „Mango“, netgi latvių dainininkas Lauris Reinikis, dalyvavęs vertinimo komisijoje, uždainavo lietuviškai...

Tad, štai kokios mintys užplūdo, prisimenant akciją (Lietuvių kalbos dienas), kuri gal ir buvo, o gal ir ne...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija