2017 m. gegužės 5 d.
Nr. 18 (2235)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Investicijos ar nežabotas godulys?

Algimantas ZOLUBAS

Nelengva sukurti įstatymą, kurį būtų sunku peržengti ar apeiti, tačiau kartais kuriami būtent tokie įstatymai ar normatyviniai aktai, pagal kuriuos galima savivaliauti su stebuklinguoju pasilaiminimu – vsio zakonno.

Lietuvoje, regis, sukurta europietiška kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sistema, tokią veiklą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinimo priežiūra, tačiau sankcijos už pažeidimus, kurių viešai žiniasklaidoje rasime daugybę, apsiriboja kokiu nors menkos tvoros išardymu ar bauda, prilygstančia šimtajai ar tūkstantajai pažeidėjo įgytos naudos daliai. Deja, tokiu būdu nacionalinis resursas – Lietuvos kultūros ir gamtos paveldas – toliau naikinamas, o plačioji visuomenė vis labiau netenka galimybių jais tausojamai naudotis.

Skandalingi pažeidimai Kuršių nerijos nacionaliniame parke ar naujausi Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, kurių draustiniuose ir miškuose pridygo pilis primenančių verslininkų namų, užgrobta valstybinė žemė, daroma žala gamtai, drastiškiausias per visus 27 metus Vilniaus senamiesčio veido bjaurojimas veja į neviltį eilinius Lietuvos piliečius dėl valstybės institucijų atsainumo ir žeminančio bandymo įtikti brutaliems investitoriams!

Trakai yra Lietuvos perlas, kuriuo žavisi visas pasaulis – ne tik mes, lietuviai, bet ir visi atvykstantieji svečiai, kuriuos į Trakus atsiveža Seimas bei Vyriausybė.

Deja, šį nacionalinį turtą nuolat siekiama nusavinti ar panaudoti tik savo interesams. Juk neatsitiktinai į Trakų istorinį kraštovaizdį veržiasi nežabojamo godulio apimti, susirūpinimu investicijomis prisidengiantys milijonieriai ir jų tarnai.

Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius iki šiol atlaikė (su sveikatos nuostoliais iki infarkto) didžiulį žemgrobių spaudimą. Inirtingą socialliberalės, vėliau Darbo partijos narės, buvusios Seimo narės Dangutės Mikutienės puolimą ir pasikėsinimus į Trakų paveldą šiandien perėmė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vytautas Kernagis, advokataujantis verslininkui Dariui Nedzinskui, kuris ruošiasi statyti „Rimi“ prekybos centrą Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio teritorijoje. Seimo narys V. Kernagis taip įsisiautėjo, kad viešoje erdvėje paragino skubos tvarka „neutralizuoti“ vieną iš Lietuvos Respublikos piliečių G. Abaravičių su visu mūsų Trakų istoriniu nacionaliniu parku!

Netenka abejoti, kad naujojo puolimo prieš Trakų istorinį nacionalinį parką esmė yra tas pats neskaidrus, jokių priemonių nesibodintis mėginimas patenkinti privačius įtakingų asmenų interesus viešojo intereso sąskaita, ignoruojant įstatymus ir net grubiausiu būdu keičiant istorinį kraštovaizdį saugančius teisės aktus.

O kad būtų vsio zakonno, Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2016 02 09 aktu Nr.KPD-RM-627/1 ne tik sumažino Trakų senamiesčio (un. Nr. 17114) teritoriją, išimdama iš jos D. Nedzinsko projektui reikalingus sklypus, bet ir sudarė sąlygas didinti Trakų senamiesčio aukštingumą iki 8 aukštų su palėpe perimetriniame užstatyme. Ši žinybinė komisija tokį aktą priėmė nesilaikydama Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto reikalavimo apie Trakų senamiesčio pietinės ribos sumažinimą informuoti visuomenę prieš tris mėnesius spaudoje. Aktas parengtas taip, kad net specialistams ir paveldui neabejingiems piliečiams sunku suvokti pakeitimų esmę ir mastą.

Jei kas bandytų įrodyti, jog Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai labai rūpėjo investicijos, atsigręžę į vertinimo iniciatorius, pamatysite nežabotą godulį.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą bei kitas institucijas, prašydama padėti apginti viešąjį interesą. Tačiau, kai „investitoriai“ kėsinasi mūsų istorines sostines paversti privačius interesus tenkinančiomis, istorinį paveldą darkančiomis statybomis, susirūpinti turi visa Lietuva.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija