2017 m. birželio 2 d.
Nr. 22 (2239)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Valstybės kūrėjai

Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai

Alfonsas Petrulis

Tęsiame artėjančiam Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui skirtą 1918 metų vasario 16-osios akto signatarų biografijų ciklą, rodantį signatarų indėlį į valstybės kūrimą ir jų pasiaukojimą tautai. Vieno jų – prezidento A. Smetonos – gyvenimas siejosi su visu prieškario nepriklausomos Lietuvos laiku. Biografijos parengtos pagal Aigustės Vykantės Bartkutės ir kitų autorių medžiagą.

Alfonsas Petrulis

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dab. Biržų r.), valstiečių šeimoje. Mokėsi Šiaulių ir Panevėžio gimnazijose, nuo 1891 metų – Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1895–1897 metais klausė paskaitų Lvovo veterinarijos institute. 1897 metais įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1898 metais baigęs seminariją išvyko į Peterburgą. Ten ketino tęsti studijas Dvasinėje akademijoje, bet nepritapo ir grįžo į Vilnių.


Valstybės kūrėjai

Mokytojas ir Tėvynės patriotas

A†A Juozas Mikalonis (1926–2017)

Atgimimo metais Kazlų rūdos gyventojas Juozas Mikalonis pasižymėjo išskirtiniu patriotiniu aktyvumu, pilietine drąsa. 1990 metais jis Sąjūdžio sąrašuose dalyvavo rinkimuose į Kazlų Rūdos savivaldybės Tarybą ir buvo išrinktas kaip vietos politinių kalinių ir tremtinių atstovas. Būdamas tarybos nariu aktyviai palaikė mūsų patriotinius reikalavimus (pavyzdžiui, dėl vyskupo kankinio Vincento Borisevičiaus atminimo įmažinimo pavadinant jo vardu gatvę, dėl Tarybinių partizanų gatvės pervadinimo Lietuvos partizanų vardu, dėl agresyviai atrodančio sovietinio kario statulos pašalinimo iš sovietų karių kapinių). 1995 metais jis vėl dalyvavo rinkimuose į Marijampolės rajono tarybą. Išrinktas užėmė svarbų Švietimo, mokslo ir sporto komiteto pirmininko postą. Jam pasiūlius Švietimo skyriaus vedėju tapo inspektorius Vytautas Volungevičius, buvusio Dzūkijos partizano sūnus. Tai – išskirtinis, vienintelis atvejis Lietuvoje.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija