|
Birželis Švč. Jėzaus Širdies garbinimo mėnuo
Vaikystė. Kaip joje viskas tyra, dora ir nekalta!.. O, kaip norėtųsi vėl į ją sugrįžti!.. Nors dienelę, nors valandėlę... Mūsų senutėje pirkelėje, kurioje užaugau, ant sienos, ties lova, kabojo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies paveikslas. Gražus, spalvingas!.. Tuokart aš dar nesuvokiau jo prasmės. Žinojau tik, jog tai Jėzus, o Jėzus jau Dievas, o Dievas jau viskas! Šitokia tuokart buvo mano religinė samprata. Kai sykį, būdamas dar visai mažas, paklausiau mamos, ar Jėzui neskauda, kad Jis, perplėšęs krūtinę (taip suvokiau paveikslą), rodo savo atvertą širdį, mama man paaiškino: Dievulis mus visus labai myli, todėl ir rodo savo atvertą Širdį, o skaudu Jam būna tada, kai esme blogi. Tuokart Jėzaus Širdis net kraujuoja...
Pamenu, įsiropšdavau į lovą ir ilgai žiūrėdavau į Gerojo Dievulio Širdį, ar ji nekraujuoja... Kai man atrodydavo, kad Ji lyg ir pasruvusi krauju, skubėdavau padaryti kokį nors gerą darbelį: palaistyti gėlę, atneši malkų, nubėgęs į netoliese sirpstančių žemuogių atšlaitę, priverdavau jų ilgiausią smilgą ir parnešdavau mamai... Tuomet man atrodydavo, kad Gerojo Jėzulio Širdis jau nebekraujuoja... Ir taip dariau ne kartą. Neretai, tėvams kur nors išvykus, likęs vienas, kalbėdavausi su savo Geruoju Dievuliu, pirštu rodančiu į savo Švenčiausiąją Širdį... Ir man būdavo be galo ramu ir gera...
Nulėkė, nudūko manoji vaikystė žydinčiom pievom ir kloniais, vingiuotomis Minijos pakrantėmis. Nė nepajutau, kaip užaugau ir jau senatvės sulaukiau. Seniai jau nebėra ir mūsų senosios trobos. Nebėra ir to mano metų Švč. Jėzaus Širdies paveikslo. Sutrūnijo, subyrėjo jo rėmeliai, išbluko, sunyko ir pats Švč. Jėzaus Širdies atvaizdas. Tikriausiai jį, kaip jau susidėvėjusią šventenybę, sudegino...
Šiandien mano bute, ant sienos, ties lova, ir vėl kabo Švč. Jėzaus Širdies paveikslas, panašus į jau turėtą, gal tik kiek didesnis. Ir vėl jame įžvelgiu kraujuojančią Jėzaus Širdį... Suvokiu ir jos prasmę. Mano praeities klystkeliai, ydos, apgaulingi suviliojimai, atitolimai nuo Dievo ir panašūs negeri dalykai visa tai tarsi aštriausios stiklo šukės skaudžiai žeidė Švč. Jėzaus Širdį... Todėl ir šiandien Ji vis dar kraujuoja, matydama mūsų nužmogėjimą, pyktį, vaidus ir net kerštus, susiskaldymus, mūsų nedrąsą atsiversti ir pradėti tikėti Dievu.
Birželis yra skirtas Švč. Jėzaus Širdies garbinimui. Visą šį mėnesį bažnyčiose vyks Birželinės pamaldos. Pagrindinis šių maldų turinys kasdieninės šv. Mišios, po jų pagiedant Švč. Jėzaus Širdies litaniją ir giesmę Iš Šios žemelės ašarų klonio. Tai puiki galimybė pažvelgti į kraujuojančią Švč. Jėzaus Širdį, iš kurios trykšta begalinis Dievo Meilės gerumas ir atlaidumas mums, kurie esame vienaip ar kitaip nusidėję tai gerumu spinduliuojančiai Švč. Jėzaus Širdžiai...
Pranciškus ŽUKAUSKAS
Šilalė
© 2017 XXI amžius
|