|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Auksinis charizminio atsinaujinimo jubiliejus Popiežius Pranciškus apie Šventosios Dvasios dovanų priėmimą Mindaugas Buika
Sekminių, Šventosios Dvasios atsiuntimo, iškilmės šventimas Romoje šiemet buvo ypatingas tuo, jog kartu paminėtas tarptautinio Katalikiško charizminio atsinaujinimo sąjūdžio auksinis 50 metų jubiliejus. 1967 metais Jungtinių Amerikos Valstijų katalikiškoje universitetinio jaunimo aplinkoje susikūręs judėjimas, pabrėžiantis asmeninio ryšio su Jėzumi ir gautų Šventosios Dvasios dovanų (graikų k. charizmata dovanos) raiškos svarbą, dabar išplito visame pasaulyje, ypač pietų pusrutulyje, Lotynų amerikoje. Charizminio atsinaujinimo grupės įvairiomis vietinėmis formomis dabar veikia beveik visose (daugiau nei 200) šalyse ir turi 130160 milijonų narių, ypač tarp jaunų žmonių. Minint jubiliejinę sukaktį, Sekminių išvakarėse, birželio 3-iosios, šeštadienio, pavakarę, dešimtys tūkstančių charizminio atsinaujinimo sąjūdžio narių, atvykusių iš 150 šalių, taip pat ir iš Lietuvos, rinkosi į Romos antikinę Circo Massimo (Didžiojo cirko) areną sau būdingu būdu šlovinti Viešpatį, pasiklausyti žymių pamokslininkų meditacijų ir liudijimų. Tris valandas trukusį susitikimą, kurio bendra tema buvo Jėzus yra Viešpats ir kuriam vadovavo Popiežiaus namų pamokslininkas tėvas kapucinas Ranieras Kantalamesa (Ramiero Cantalamessa), vainikavo popiežiaus Pranciškaus meditacinė kalba, kurioje ypač iškeltas vienybės skirtingumuose siekis. |
||
|
|
||
Eucharistinis Jėzus laukia mūsų Kun. Vytenis Vaškelis
Nebūk toks aklas ar išsiblaškęs, kad pamatęs Viešpaties namų mūrus ar bokštus, neužeitum į kiekvieną Tabernakulį. Jis laukia tavęs, taip atvirai ir drąsiai į mus kreipiasi šv. Chosemarija Eskriva de Balageras (Josemaria Escriva de Belaguer). Prieš Mišias, būdamas klausykloje, matau šventovėje besilankančius turistus... Kai kurie, stokodami supratimo bei tikėjimo į Eucharistijoje esantį Kristų, atėjo kaip į muziejų, nes bažnyčios didingumas ir meno vertybės natūraliai žadina smalsumą, ir dėmesys savaime krypsta į gražius daiktus. Bažnyčioje Neregimojo neįmanoma pamatyti, nes ši privilegija pirmiausia bus suteikta tiems, kurie savo protą mokėjo palenkti apreikštam Dievo žodžiui, aiškiai bylojančiam, kad ne pasaulis, o Jis pats turi susilaukti didesnio mūsų dėmesio. Atėję į Dievo namus jaučiame, kaip malonė iškart mus švelniai bei įtaigiai ragina akimis ieškoti mažo namelio tabernakulio, kuriame dėl Didingojo buvimo netenka abejoti, nes tikintiesiems Eucharistijoje Esantysis yra tas pats anuomet dulkėtais Palestinos vieškeliais vaikščiojęs Nazarietis. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |