|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Lietuva turi dar vieną Palaimintąjį Teofilių Matulionį Živilė Peluritienė
Birželio 25-oji, sekmadienis, tapo džiugia diena Lietuvos tikintiesiems. Tą šventinę dieną Lietuvos sostinėje Vilniuje, Katedros aikštėje, arkivyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju ir įvyko beatifikacijos iškilmė. Šio įvykio didingumą rodė tai, kad iškilmės apeigoms vadovavo Šventojo Sosto atstovas, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato) SDB, koncelebravo apie 50 kardinolų, arkivyskupų ir vyskupų, apie pusė tūkstančio kunigų. Tarp beatifikacijos dalyvių buvo Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) vadovybė, atstovaujanti visiems šios Tarybos nariams, 32 vyskupų konferencijoms. Tarybai priklauso 39 nariai 45 valstybėse. Beatifikacijos Mišiose dalyvavo Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas italų kardinolas Andželas Banjaskas (Angelo Bagnasco), britų kardinolas Vincentas Nikolsas (Vincet Nochols), Lenkijos arkivyskupas Stanislavas Gandeckis (Stanisław Gądecki). Į kvietimą dalyvauti beatifikacijos iškilmėse atsiliepė Lietuvos kaimynai atvyko po kelis Latvijos, Baltarusijos ir Lenkijos vyskupus, Maskvos katalikų arkivyskupas Paolas Pecis (Paolo Pezzi), Prahos arkivyskupas kardinolas Dominikas Duka (Dominik Duka), du vyskupai iš JAV, Kelno arkivyskupas emeritas kardinolas Joachimas Maisneris (Joachim Meisner). Teofilius Matulionis pirmasis lietuvis sovietinio režimo kankinys, paskelbtas palaimintuoju. Jis buvo XX amžiaus katalikų dvasininkas, vyskupo pareigas ėjęs Rusijoje ir Lietuvoje. Už ištikimybę Katalikų Bažnyčiai, savo tikėjimui, tiesai ir dvasininko tarnystei arkiv. T. Matulionis buvo nuteistas tris kartus, sovietų kalėjimuose ir lageriuose praleido beveik šešiolika metų. Popiežius Pijus XI apie jį yra sakęs: Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį. Beatifikacijos Mišiose dalyvavo bent dvi dešimtys tūkstančių žmonių. Nemenką dalį sudarė katalikiškų Lietuvos jaunimo dienų dalyviai. Atvyko piligrimų ne tik iš kaimyninių šalių (Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos), bet ir iš JAV, Kanados, Australijos. Iš bendros minios išsiskyrė prie Karaliaus Mindaugo paminklo sustoję apie 20 žmonių, kurie laikė 12 metrų ilgio vėliavą. Maldininkai iš Šešuolių parapijos su savo klebonu kun. Egidijumi Kazlausku giedojo valstybės himną ir dainas pagal patriotinius Maironio eilėraščius. Kun. E. Kazlauskas yra žinomas kaip motociklininkų krikščionių bendruomenės atstovas, projekto Suk rankeną sumanytojas. Jis į beatifikacijos iškilmes iš Šešuolių atsivežė kone pusę savo parapijos tikinčiųjų. Jis žinomas kaip sąžiningai į ganytojo pareigas žiūrintis, su tikinčiaisiais šiltai bendraujantis kunigas. Palaimintuoju paskelbtas vyskupas T. Matulionis jam kunigo ir patrioto idealas. Būtent kun. E. Kazlausko vadovaujama motociklininkų kolona šeštadienį atlydėjo sarkofagą su T. Matulionio palaikais į Vilnių. Iškilmingos beatifikacijos šv. Mišios vyko lotynų kalba, o liturgijoje vartotos lietuvių, latvių, rusų, baltarusių, anglų kalbos. Šv. Mišiose dalyvavę žmonės gavo knygeles su lietuvišku vertimu bei natomis. Į bendrą chorą susijungė septyni kolektyvai iš Marijampolės, Kauno, Molėtų, Vilniaus. Grojo Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestras. Šv. Mišių pradžioje Garbės sargybos kuopos kariai iš Katedros į aikštę atnešė sarkofagą su arkiv. T. Matulionio palaikais. Po Kyrie Eleison (Viešpatie, pasigailėk) giesmės Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kreipėsi į kardinolą A. Amatą ir taip per jį prašė Šventąjį Tėvą Pranciškų, kad į palaimintųjų gretas įrašytų T. Matulionį Kaišiadorių vyskupą. Arkiv. T. Matulionio beatifikacijos bylos postulatorius kun. Mindaugas Sabonis perskaitė arkiv. T. Matulionio biografiją. Beatifikacijos skelbimo palaimintuoju procesas buvo labai ilgas ir sudėtingas. T. Matulionio byloje šis procesas prasidėjo 1990 metais ir tęsėsi iki 2016-ųjų balandžio. Tada kardinolas A. Amatas perskaitė apaštalinį popiežiaus Pranciškaus laišką (Litterae Apostolicae): Mes, išpildydami mūsų brolio Jono Ivanausko, Kaišiadorių vyskupo, ir daugelio kitų brolių vyskupystėje, ir daugybės Kristų tikinčiųjų maldavimus, patariant Šventųjų skelbimo kongregacijai, savo Apaštaline galia patvarkome, kad garbingasis Dievo tarnas Teofilius Matulionis, arkivyskupas, Kaišiadorių vyskupas, kankinys, ganytojas pagal Kristaus širdį, didvyriškas Evangelijos liudytojas, drąsus Bažnyčios ir žmogaus orumo gynėjas, ateityje būtų vadinamas Palaimintojo vardu ir kasmet birželio mėnesio 14-ąją dieną būtų švenčiamas teisės nustatyta tvarka ir nustatytoje vietoje. Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Duota Romoje, prie Šventojo Petro, gegužės mėnesio 13 dieną, minint Fatimos Palaimintąją Mergelę Mariją, du tūkstančiai septynioliktais Viešpaties ir penktais Mūsų Pontifikato metais. Tuo viešu iškilmingu Popiežiaus laiško skelbimu T. Matulionis buvo paskelbtas Palaimintuoju. Paskui buvo atidengtas Palaimintojo T. Matulionio paveikslas. Beatifikacijos Mišių pamoksle kardinolas A. Amatas sakė, kad palaimintasis Teofilius anuomet stojo akistaton su racionaliai nepaaiškinamais komunistų ir nacistų režimo veiksmais, būdamas ramus ir tvirtos dvasios, kupinas vilties ir nepalaužiamo tikėjimo būsima laisve. Jis nepasidavė neapykantai. Kardinolas ragino: Praeities kančių atminimas neturi temdyti mūsų džiaugsmo, bet turi visiems priminti pareigą atleisti, gerbti artimą ir už jį melstis, taip pat ir už priešą. Kristaus malonė suteikė arkivyskupui Matulioniui jėgų ištverti pažeminimus ir neteisingo bei nežmoniško įkalinimo sunkumus, kalbėjo Vatikano atstovas. Jis priminė istoriją, kai po Teofiliaus mirties vienas sovietinės sistemos pareigūnas susirūpinęs sakė: Negalime atmesti galimybės, kad ateityje Vatikanas jo nepaskelbs šventuoju ir kad jo kapą ims lankyti piligrimai. Šiandien tie žodžiai pasitvirtina, kalbėjo kardinolas A. Amatas. Jis retoriškai klausė, kodėl tiek kankintas žmogus niekada nejautė neapykantos priešams. Jo manymu, atsakymas glūdi dieviškoje malonėje, kuri padėjo jam net pikčiausiame prieše pamatyti vertingą, pažeidžiamą žmogų. Popiežiaus pasiuntinys priminė, kad ir šiandien kai kuriuose kraštuose krikščionys yra persekiojami ir žudomi. Bažnyčia, žvelgdama į Prisikėlusį Kristų, viešai suteikė atleidimą žudikams ir meldėsi už jų atsivertimą. Neapykanta reikštų kankinių kraujo išdavystę, pamokslo pabaigoje sakė kardinolas A. Amatas. Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas dėkojo visiems susirinkusiems, o kreipdamasis į Lietuvos jaunimo dienų dalyvius sakė: Tegul palaimintasis Teofilius būna Jūsų gyvenimo nuotykio bendrakeleivis! Nuo šiol Jūs turite misiją ir įpareigojimą: kaip Teofilius mylėkite tiesą ir niekada nesilenkite melui. Tiesa padarys Jus laisvus. Siunčiu Jus kiekvieną į savo vyskupiją, savo miestą, savo namus paskelbti: Garbė Dievui! Lietuva turi naują palaimintąjį, kuris mus užtaria ir drąsina tikėti gėrio pergale. Po šv. Mišių Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo: Atlaikęs daugkartinius suėmimus, įkalinimus, tardymus, kankinimus, bandymus užverbuoti arkivyskupas neprarado to, kas svarbiausia, žmogiškumo, meilės žmonėms ir ištikimybės tiesai. Todėl kiekvieną kartą, kai stengsimės išlaikyti vidinę tvirtybę, dvasinę pusiausvyrą ir viltį, prisiminkime Teofilių Matulionį garbingą, teisingą ir tvirtos dvasios žmogų. Tai savybės, kurių linkiu mums visiems, kasdieniu darbu kuriantiems ir saugantiems Lietuvą ir jos laisvę. Garbės sargybos kuopos kariai iš aikštės į Katedrą atnešė sarkofagą su arkiv. T. Matulionio palaikais. Relikvijų lankymas Vilniuje sekmadienį baigėsi vėliau nei 23 valandą, kaip buvo planuota. Laimos PENEKAITĖS ir Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotraukos
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |