Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Naujajam amžiui skyrė 9000 eurų projektui Audros laužė nepalūžom
XXI amžiaus laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: Akistata
su Tėvyne, Dezinformacijos labirintuose, Eterio balsai iš anapus,
Gailestingumas lietuvių tautos bruožas, Kova be taisyklių,
Laikas ir žmonės, Laisvės daigai nelaisvės tamsoje, Likimai,
Nelietuviai Lietuvai, Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai
literatūroje, Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius, Valstybės
kūrėjai, Žmogaus dvasia neįveikiama.
|
Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius
Blogio imperija nugalima
(Tęsinys. Pradžia nr. 18,
19,
20,
21,
22,
23,
24,
25-26)
|
Arkivyskupas Teofilius Matulionis
sovietinėje tremtyje Birštone 1957 metais
Teofiliaus Pilkos nuotrauka
|
Taigi balandžio 16-ąją, kai praėjo jau keturi mėnesiai
po vyskupo Teofiliaus Matulionio suėmimo ir tardymų pradžios, toliau
tęsėsi įprasta, bet visiškai nelygi Kaišiadorių vyskupo ir saugumiečio
dvikova. Tardymas tą dieną buvo pradėtas 10 valandą, o baigtas 17
valandą. Tardytojas Golicynas kažkodėl nusprendė vėl pakankinti
vyskupą Matulionį dėl 1943 metais Lietuvos vyskupų planuoto surengti
katalikų kongreso. Lyg nežinodamas kaltinamojo atsakymų ankstesnių
tardymų metu, saugumietis reikalavo papasakoti, kada ir kodėl
buvo planuojama surengti kongresą. Į MGB kalėjimo vienutę uždarytas
tardomasis sakė, kad sprendimas sušaukti 2-ąjį tautinį Eucharistinį
kongresą buvo priimtas Vyskupų Konferencijoje, įvykusioje 1943 metų
rudenį Kaune. Kongresą buvo numatyta sušaukti 1944 metų birželį
Kaune, paminint 1-ojo Eucharistinio kongreso 10 metų jubiliejų.
Jame turėjo dalyvauti keliasdešimt tūkstančių Lietuvos katalikų.
Kongreso iniciatoriumi saugumietis išreikalavo pripažinti metropolitą
Skvirecką, neatlyžo ir pareikalavo pasakyti, kokie nutarimai dėl
Eucharistinio kongreso sušaukimo buvo priimti Vyskupų Konferencijoje.
Vysk. Matulionis atsakė tą patį, ką jau anksčiau buvo sakęs: dėl
kongreso sušaukimo konferencijoje buvo nutarta sudaryti centro komitetą,
kuris turėjęs atlikti visą parengiamąjį kongreso darbą ir parengti
jo programą. Centro komiteto narius turėjo skirti metropolitas Skvireckas,
o vyskupai turėjo paskirti savo atstovus palaikyti centro komiteto
ryšiui su vyskupijomis. Be to, kiekvienoje vyskupijoje buvo nutarta
sudaryti komitetus parapijose, o jie turėjo parengti tikinčiuosius
dalyvauti kongrese ir surinkti lėšų kongresui. Buvo priimtas nutarimas
parengti ganytojišką laišką tikintiesiems, pasirašytą visų vyskupų,
bei nusiųsti į Vatikaną popiežiui Pijui XII sveikinimo laišką, kurį
pasirašytų visi tikintieji Lietuvos katalikai. Saugumietis tai jau
buvo anksčiau išgirdęs iš tardomojo ir įrašęs į tardymo protokolą,
tačiau, matyt, norėjo surasti kokius nors netolygumus ar prieštaravimus
tardymų išvarginto vyskupo parodymuose. Nors kongresas, planuotas
sušaukti tikrai ne sovietų valdžios metais ir netgi nebuvęs sušauktas,
saugumietis reikalavo paaiškinti, kaip buvo ruošiami konferencijos
nutarimai, susiję su pasirengimu kongresui. Kaltinamasis Matulionis
vėl turėjo vardinti tuos pačius neįvykusio kongreso darbus: Aš
žinau, kad Kaune buvo sudarytas pasirengimo kongresui centro komitetas,
kurio nariai daugiausia buvo Kauno arkivyskupijos dvasininkai, bet
kas konkrečiai įėjo į tą komitetą, aš nežinau. Parapijose buvo renkami
pinigai kongreso reikalams, išleistas visų vyskupų ganytojiškas
laiškas, kad jis būtų perskaitytas tikintiesiems bažnyčiose ir išsiuntinėtas
vyskupijoms. Buvo parengtas sveikinimo Pijui XII projektas. Kadangi
tardomasis negalėjo pasakyti, kaip buvo ruošiamasi kongresui atskirose
vyskupijose, saugumietis pareikalavo papasakoti apie pasiruošimą
kongresui Kaišiadorių vyskupijoje. Kaltinamasis aiškino, kad parašęs
ir išsiuntinėjęs parapijoms ganytojišką laišką, kuris turėjo būti
perskaitytas tikintiesiems bažnyčiose. Buvo sudaryti pasirengimo
kongresui komitetai parapijose ir paskirtas vyskupijos atstovas
į centro komitetą Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras Labukas.
Apie parapijų komitetų sudėtį, kaip sakė tardomasis, negalįs pasakyti,
nes žinios apie tai į kuriją nebuvo perduodamos, o jis ir nedavęs
nurodymo klebonams apie tai pranešti, tik pavedęs sudaryti parapijų
komitetus iš labiausiai autoritetingų parapijiečių. Vienoje ar dviejose
parapijose buvo surinkti pinigai kongreso reikmėms.
|