2017 m. liepos 7 d.
Nr. 27 (2244)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Audros laužė –
nepalūžom


XXI Amžius


Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Audros laužė – nepalūžom“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.


Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius

Blogio imperija nugalima

(Tęsinys. Pradžia nr. 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25-26)

Arkivyskupas Teofilius Matulionis
sovietinėje tremtyje Birštone 1957 metais
Teofiliaus Pilkos nuotrauka

Taigi balandžio 16-ąją, kai praėjo jau keturi mėnesiai po vyskupo Teofiliaus Matulionio suėmimo ir tardymų pradžios, toliau tęsėsi įprasta, bet visiškai nelygi Kaišiadorių vyskupo ir saugumiečio dvikova. Tardymas tą dieną buvo pradėtas 10 valandą, o baigtas 17 valandą. Tardytojas Golicynas kažkodėl nusprendė vėl pakankinti vyskupą Matulionį dėl 1943 metais Lietuvos vyskupų planuoto surengti katalikų kongreso. Lyg nežinodamas kaltinamojo atsakymų ankstesnių tardymų metu, saugumietis reikalavo „papasakoti“, kada ir kodėl buvo planuojama surengti kongresą. Į MGB kalėjimo vienutę uždarytas tardomasis sakė, kad sprendimas sušaukti 2-ąjį tautinį Eucharistinį kongresą buvo priimtas Vyskupų Konferencijoje, įvykusioje 1943 metų rudenį Kaune. Kongresą buvo numatyta sušaukti 1944 metų birželį Kaune, paminint 1-ojo Eucharistinio kongreso 10 metų jubiliejų. Jame turėjo dalyvauti keliasdešimt tūkstančių Lietuvos katalikų. Kongreso iniciatoriumi saugumietis išreikalavo pripažinti metropolitą Skvirecką, neatlyžo ir pareikalavo pasakyti, kokie nutarimai dėl Eucharistinio kongreso sušaukimo buvo priimti Vyskupų Konferencijoje. Vysk. Matulionis atsakė tą patį, ką jau anksčiau buvo sakęs: dėl kongreso sušaukimo konferencijoje buvo nutarta sudaryti centro komitetą, kuris turėjęs atlikti visą parengiamąjį kongreso darbą ir parengti jo programą. Centro komiteto narius turėjo skirti metropolitas Skvireckas, o vyskupai turėjo paskirti savo atstovus palaikyti centro komiteto ryšiui su vyskupijomis. Be to, kiekvienoje vyskupijoje buvo nutarta sudaryti komitetus parapijose, o jie turėjo parengti tikinčiuosius dalyvauti kongrese ir surinkti lėšų kongresui. Buvo priimtas nutarimas parengti ganytojišką laišką tikintiesiems, pasirašytą visų vyskupų, bei nusiųsti į Vatikaną popiežiui Pijui XII sveikinimo laišką, kurį pasirašytų visi tikintieji Lietuvos katalikai. Saugumietis tai jau buvo anksčiau išgirdęs iš tardomojo ir įrašęs į tardymo protokolą, tačiau, matyt, norėjo surasti kokius nors netolygumus ar prieštaravimus tardymų išvarginto vyskupo „parodymuose“. Nors kongresas, planuotas sušaukti tikrai ne sovietų valdžios metais ir netgi nebuvęs sušauktas, saugumietis reikalavo paaiškinti, kaip buvo ruošiami konferencijos nutarimai, susiję su pasirengimu kongresui. Kaltinamasis Matulionis vėl turėjo vardinti tuos pačius neįvykusio kongreso darbus: „Aš žinau, kad Kaune buvo sudarytas pasirengimo kongresui centro komitetas, kurio nariai daugiausia buvo Kauno arkivyskupijos dvasininkai, bet kas konkrečiai įėjo į tą komitetą, aš nežinau. Parapijose buvo renkami pinigai kongreso reikalams, išleistas visų vyskupų ganytojiškas laiškas, kad jis būtų perskaitytas tikintiesiems bažnyčiose ir išsiuntinėtas vyskupijoms. Buvo parengtas sveikinimo Pijui XII projektas“. Kadangi tardomasis negalėjo pasakyti, kaip buvo ruošiamasi kongresui atskirose vyskupijose, saugumietis pareikalavo „papasakoti“ apie pasiruošimą kongresui Kaišiadorių vyskupijoje. Kaltinamasis aiškino, kad parašęs ir išsiuntinėjęs parapijoms ganytojišką laišką, kuris turėjo būti perskaitytas tikintiesiems bažnyčiose. Buvo sudaryti pasirengimo kongresui komitetai parapijose ir paskirtas vyskupijos atstovas į centro komitetą – Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras Labukas. Apie parapijų komitetų sudėtį, kaip sakė tardomasis, negalįs pasakyti, nes žinios apie tai į kuriją nebuvo perduodamos, o jis ir nedavęs nurodymo klebonams apie tai pranešti, tik pavedęs sudaryti parapijų komitetus iš labiausiai autoritetingų parapijiečių. Vienoje ar dviejose parapijose buvo surinkti pinigai kongreso reikmėms.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija