|
Istoriniai momentai ir
tikėjimo ženklai metalo dirbiniuose
Genė Sereikienė
|
Kryžius Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios
šventoriuje Arkivyskupo Teofiliaus
Matulionio metams įprasminti
|
Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metams įprasminti
kryžius
Artėjant arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos
iškilmei Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius
susitikęs su įmonės Laumetris vadovais Kaziu Čiuryla ir Jonu Putna
aptarė, kad pagerbiant šį arkivyskupą kankinį būtų gerai pastatyti
metalinį kryžių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje. Kryžių, kurį konstravo
ir braižė Kęstas Misevičius, pagamino įmonė Laumetris. Jurginių
išvakarėse jis buvo pastatytas šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje.
Kryžiaus aukštis 8,5 metro. Jo skersinis trijų metrų. Spalva šviesiai
pilka. Į miesto pusę žiūri Kryžiuje įmontuota keramikinė veidrodinė
akis, kurią sukūrė keramikė Jurgita Grigarienė. Akis tamsoje šviečia.
Tai originali mintis sukurti tokią akį, kuri simbolizuoja Dievo
žvilgsnį apglėbiantį mūsų miestą, kalbėjo klebonas kun. Artūras
Stanevičius. Į bažnyčios pusę atsisukusi Kristaus kraujuojanti širdis
irgi turi gilią prasmę.
|
|
Lietuvos valstybės šimtmečio
šventė
ŠUNSKAI. Birželio 4 dieną čia
vyko neeilinės Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių minėjimo
iškilmės, kurios prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Marijos Magdalietės
bažnyčioje. Po jų miestelio parke vyko kapelų šventė varžytuvės
Ant tėvelio didžio dvaro. Joje dalyvavo penkios kapelos: Vilkaviškio
rajono Girėnų kapela Versmė ir Paežerių kaimo kapela Gulbinėlis,
Marijampolės savivaldybės Valavičių laisvalaikio salės kapela Jungvala,
Baraginės laisvalaikio centro kapela Svaja ir laisvalaikio ir
užimtumo centro kapela Jovarai. Tai tradicinė šventė, turinti
tradicinį pagrindinį prizą gyvą kalakutą, kuris šiemet, susumavus
kapelose grojančių tėvų skaičių ir žiūrovų plojimų garsą, atiteko
Baraginės kapelai Svaja.
Po varžytuvių iškilminga eisena, vedama Marijampolės
kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestro, pajudėjo į Šunskų
miestelio skverą. Ten vyko paminklinio akmens 19191920 metų Nepriklausomybės
kovų Šunskų valsčiaus savanoriams ir Vyties kryžiaus kavalieriams
atidengimas. Svarbiausia šventinių renginių dalis buvo skirta Tėvo
dienai paminėti.
|
|
Sakralinė muzika
DOMEIKAVA. Birželio 14-osios dienos
pavakarę penktą kartą po Lietuvos Kankinių bažnyčios skliautais
nuskambėjo sakralinis chorų festivalis Sacrum convivium, skirtas
Gedulo ir Vilties dienai minėti. Savo galingais balsais renginį
papuošė svečiai Vievio mišrus choras Con Moto (vadovė Audronė
Stepankevičiūtė) ir Kauno miesto Tautos namų mišrus choras Diemedis
(vadovas Audrius Petrauskas). Festivalio šeimininkai ir sumanytojai
Domeikavos choras Versmė (vadovė Rasa Endriukaitienė). Gražiausi
kūriniai, skirti išreikšti Tėvynės ilgesiui ir meilei, suskambėjo
iš netikėčiausių bažnyčios vietų: virš altoriaus, iš šoninio ir
galinio balkonų.
Renginio, kurį organizavo Ramučių kultūros centras,
idėja muzika, skambanti 3D formatu, jungianti muzikos, dainos
ir žodžio sintezę, pasiteisino. Veiksmas vyko iš visų keturių
pusių.
|
|
45-oji Kalbos diena
GELGAUDIŠKIS. Birželio 17 dieną
Gelgaudiškio dvare vyko 45-oji Kalbos diena. Ji prasidėjo vėliavos
pakėlimu prie dvaro rūmų ir šio renginio puoselėtojos Kultūros ir
turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Julės Kasparevičienės sveikinimo
žodžiu. Vėliau dvare Lietuvių kalbos instituto darbuotoja dr. Aurelija
Tamulionienė pristatė parodą Palieski lietuvių kalbą rankomis.
Šventę pradėjo gelgaudiškiečių meninė kompozicija, susirinkusiems
savivaldybės mero Edgaro Pilypaičio sveikinimą perdavė tarybos narė
Violeta Simonavičienė. Turėjo ką pasakyti ir mažoji skaitovė bei
dainininkė iš Plokščių Mėta Kazarjan. Pranešimus skaitė ir savo
mintimis apie lietuvių kalbą dalinosi dr. Arvydas Vidžiūnas (Mintys,
perskaičius A. Pupkio knygą Lietuvių kalbos sąjūdis), prof. dr.
Irena Smetonienė (Kas lietuviui yra garbė ir laisvė?), dr. Aurelija
Tamulionienė (Lietuvių kalbos raida XXI amžiuje), dr. Rima Bakšienė
(O kaip XXI amžiuje jaučiasi tarmės?), antropologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė
(Gimtoji kalba ir emigracija), doc. Antanas Smetona (Kalbos modernėjimas:
stichiškas procesas ar valdomas kalbos dėsnių bei principų?). Renginyje
dainavo Šakių kultūros centro mišrus choras Lituanica (vadovas
Deividas Kerevičius), eiles skaitė meninio skaitymo konkurso nugalėtojas
Domantas Starkauskas. 45-eri metai Kalbos diena vyksta Šakių rajone
ir išsiskiria unikalumu. Tai ne tik mokslinė konferencija, bet
savotiškas sąjūdis, turintis ir kultūrinę prasmę.
|
|
Rezidencijų ciklą pradėjo
rašytoja Gintarė Adomaitytė
ANYKŠČIAI. Birželio 1925 dienomis
Anykščiuose gyvenusi rašytoja Gintarė Adomaitytė pramynė pirmuosius
takus, kuriais artimiausius trejus metus čia klajos ir daugiau Lietuvos
rašytojų sąjungos narių. Taip startavo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko
memorialinio muziejaus organizuojamas literatūrinių rezidencijų
ciklas. Muziejus, šiemet minėdamas savo veiklos 90-metį ir tęsdamas
literatūrinės kūrybos skatinimo tradiciją, kreipėsi į Lietuvos rašytojų
sąjungą ir pakvietė jos narius į 20172019 metų kūrybines vasaros
rezidencijas Anykščiuose. Kiekvieną vasarą Muziejus numatė sudaryti
sąlygas Anykščiuose gyventi ir kurti trims šiuolaikinės lietuvių
literatūros kūrėjams, kiekvienam po vieną kalendorinę savaitę birželio,
liepos ar rugpjūčio mėnesį. Muziejus pasiūlė galimybę dalį laiko
pagal pageidavimą praleisti autentiškose memorialinėse erdvėse (Antano
Vienuolio, Jono Biliūno, Bronės Buivydaitės ar Didžiulių šeimos
sodybose-muziejuose), kur kažkada kūrybinį įkvėpimą patyrė lietuvių
literatūros klasikai. Šiame rezidencijų cikle dalyvaujantys rašytojai
įsipareigoja parengti ir palikti Muziejui jiems priimtino literatūros
žanro asmeninį Anykščių dienoraštį nuo 5 iki 50 lapų dydžio
originalios kūrybos rankraštį. Ši kūrybos dalis bus kaupiama Muziejuje
ir po trejų metų, baigus suplanuotą rezidencijų ciklą, bus išleista
atskiru rinkiniu, reprezentuojančiu šiandieninės literatūros kūrėjų
kartos ryšį su lietuvių literatūros klasikų kūrybos versmėmis.
|
|
|