Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Istoriniai momentai ir tikėjimo ženklai metalo dirbiniuose

Genė Sereikienė

Kryžius Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metams įprasminti

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metams įprasminti – kryžius

Artėjant arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmei Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius susitikęs su įmonės „Laumetris“ vadovais Kaziu Čiuryla ir Jonu Putna aptarė, kad pagerbiant šį arkivyskupą kankinį būtų gerai pastatyti metalinį kryžių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje. Kryžių, kurį konstravo ir braižė Kęstas Misevičius, pagamino  įmonė „Laumetris“. Jurginių išvakarėse jis buvo pastatytas šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje.  Kryžiaus aukštis – 8,5 metro. Jo skersinis trijų metrų. Spalva šviesiai pilka. Į miesto pusę žiūri Kryžiuje įmontuota keramikinė veidrodinė akis, kurią sukūrė keramikė Jurgita Grigarienė. Akis tamsoje šviečia. „Tai – originali mintis sukurti tokią akį, kuri simbolizuoja Dievo žvilgsnį apglėbiantį  mūsų miestą,“– kalbėjo klebonas kun. Artūras Stanevičius. Į bažnyčios pusę atsisukusi Kristaus kraujuojanti širdis irgi turi gilią prasmę.  

Geri sumanymai gimsta bažnyčios aplinkoje

Kazys Čiuryla  pripažino, kad šis jų darbas kūrybinis: ,,Kartais idėjos gimsta keliaujant po pasaulį arba nežinia iš kur ateina mintis padaryti būtent tokį dirbinį ir nieko nelaukdamas imiesi idėjos įgyvendinimo. Geri sumanymai gimsta ir bažnyčios aplinkoje bendraujant su nestokojančiu idėjų ir kūrybingu klebonu Artūru Stanevičiumi. Čia gimė ne vien kryžiaus statymo idėja, bet ir kitų kūrybinių, labdaringų darbų sumanymai“.

Draugystėn „Laumetrio“ vadovus su Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonu suvedė tikėjimas, kūrybinis darbas ir bendri siekiai.

Pirmiausia pašventino Kryžių

Jurginių sekmadienį Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. A. Stanevičius pašventino metalinį kryžių, pagamintą Kėdainių įmonės ,,Laumetris“. Įmonės vadovai K. Čiuryla ir J. Putna čia pat šventoriuje pasirašė kryžiaus pastatymo aktą. Gimusi idėja buvo plėtojama toliau. Geradariai pažadėjo, kad šalia šio kryžiaus dar sumontuos tris metalines atminimo lentas su užrašais.

J. Putna sakėsi esąs laimingas galėdamas nors pirštu prisidėti prie šios bažnyčios savo darbu ir matyti, kaip darbo rezultatu džiaugiasi parapijiečiai, domisi bažnyčios svečiai, gėrisi čia užsukantys turistai. Jonas kalbėjo, kad ,,Kryžius yra ir kiekvieno krikščionio dalis. Jis negali užgauti jokio kito tikėjimo, nes atsistoję ištieskime rankas ir savyje išvysime kryžių“.

Įmonė ,,Laumetris“ ne pirštu prisidėjo, bet atliko nemažai labdaringų darbų Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčiai: bažnyčios užrašas, suoliukai lauke, vidiniai laiptai, kuriuos braižė konstruktorius Vytautas Trumpaitis, žvakidės, šviestuvai ir kiti dalykai.

Įmonei „Laumetris“ šiais metais sukanka 25 metai. Jie gali didžiuotis gerų, labdaringų darbų gausa. Šv. Jurgio bažnyčios tikintieji ir klebonas kun. A. Stanevičius dėkingi Įmonės ,,Laumetris“ vadovams už nuolatinę pagalbą bažnyčiai.

Monumento kompozicija

Šeštinių dieną atminimo lentos jau buvo sumontuotos ir klebonas kun. Artūras Stanevičius pašventino visą monumento arkivyskupo Teofiliaius Matulionio atminimui skirtą kompoziciją, kuri susideda iš metalinio kryžiaus ir trijų metalinių atminimo lentų. Jose: arkivyskupo Teofiliaus Matulionio atvaizdas, Kryžiaus pašventinimo data, šūkis, monumento įprasminimo metai ir tekstai, sukurti rašytojos Violetos Šoblinskaitės.

Tą sekmadienį priėmę Pirmąją Komuniją vaikai drauge su klebonu kun. A. Stanevičiumi ištiesę rankas laimino monumentą. Šventinime dalyvavo: įmonės „Laumetris“ vadovai K. Čiuryla ir J. Putna su šeimomis, rašytojai Violeta Šoblinskaitė ir Gasparas Aleksa, priėmę Pirmąją Komuniją vaikai ir jų artimieji, parapijos tikintieji.

 Laimingi jaučiasi, kada žmonės su meile priima jų labdarą

Įmonė „Laumetris“  gamina įvairios paskirties  žemės ūkio techniką, bet šioje įmonėje dar gimsta ir metalo dirbiniai, kurie turi meninę išliekamąją vertę, neretai sakralūs. Įmonės labdaringų darbų sąrašas tikrai nemažas. Didelę dalį jų sudaro jubiliejiniai dirbiniai iš metalo, kuriuose pavaizduoti istoriniai momentai ir tikėjimo ženklai. „Menkaverčių darbų nedarome,“ – patikino K. Čiuryla.

Kazys atviravo, kad atlikęs vieną ar kitą labdaringą darbą visada pasidžiaugia, matydamas, kaip žmonės patenkinti ir susidomėję priima tą dovaną  su meile. „Nekaip jaučiuosi kai dėkoja. Geriau likti nežinomu“, – kalba geradaris.

Stebėdamas tuos be galo kuklius, darbščius ir kūrybingus žmones – K. Čiurylą ir J. Putną – jauti, kiek daug juose dvasinės šilumos, kūrybinės ugnies, pozityvumo, iniciatyvos ir kilnių norų.

Dovanos miestui

Kėdainių senamiestyje, Nevėžio upės krante, Česlovo Milošo gatvėje pastatyta metalinė meninė instaliacija kėdė „Milošfonas“ (autorius – F. Paulauskas), kurią pagamino įmonė „Laumetris“. Ji skirta Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo 100-osioms gimimo metinėms. Žydų sušaudymo vietoje įmonė „Laumetris“ pagamino monumentą su 900 žydišku raštu užrašytų žuvusiųjų pavardžių. Prie sinagogos iš metalo ir akmenų sumontuota žvaigždė ir akis. Monumente sudėta 900 šautuvo šovinių. Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms įmonė „Laumetris“ padarė metalinį išardomą dviratį. Jį gamino net trys konstruktoriai. Dviračio ratai buvo panaudoti Dainų šventės akcentams pasirodymo metu. Juos rideno, iš jų darė stalą, su jais žaidė.

Kai paklausiau apie laisvalaikį, „Laumetrio“ vadovai pamini sportą, keliones ir lyg juokaudami dar prideda, kad viena iš laisvalaikio formų visgi yra darbas. Gimusią naują idėją imasi tuojau pat įgyvendinti.

Lietuva kryžių ir koplytėlių kraštas: Kryžių kalnas, pakelių kryžiai, koplytėlės, Baltijos kelio kryžių stotelės... Medinių mums įprastų laiko ir vėtrų nugludintų monumentų mažėja.

Kėdainiai
Autorės nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“