2017 m. liepos 14 d.
Nr. 28 (2245)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žvilgsnis į Mariją – Alytaus miesto Globėją

Emilija Krušinienė,

Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė

Konferencijos organizatoriai, rėmėjai,
lektoriai, menininkai ir savanoriai

Iš kairės: dekanas, g. kan. Arūnas
Užupis kartu su kunigais Valdu
Simanaičiu, Kęstučiu K. Briliumi,
Dariumi Vasiliausku, kreipdamasis
į Dievo Motiną, atnaujino miesto
Patikėjimo Marijai aktą

Alytui švenčiant 436 metų gimtadienį, birželio viduryje, Alytaus dekanas, Šv. Angelų Sargų parapijos klebonas, garbės kanauninkas Arūnas Užupis kartu su VšĮ „Dienos namai“ direktore Kristina Bondareva pakvietė miestiečius į dvasinę konferenciją, skirtą Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, garbei. Šv. Mišias už miesto bendruomenę aukojo Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčios rezidentas, KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto kapelionas kun. Kęstutis Kazimieras Brilius MIC, Alytaus dekanas, g. kan. Arūnas Užupis, Šv. Kazimiero bei Šv. Brunono parapijų šeimininkai kunigai Darius Vasiliauskas ir Valdas Simanaitis. Susimąstyti apie gyvenimo laikinumą kvietė bei atgaivą širdžiai teikė nuoširdžios parapijos Sumos choro, vadovaujamo sesės vienuolės Brigitos G. Krisiūnaitės FDCJ, giesmės. Šv. Mišiose dalyvavo Šv. Benedikto gimnazijos pedagogė Nijolė Prieskienienė, aktorius Eugenijus Rakauskas, miesto savivaldybės atstovai: Tarybos nariai Povilas Labukas, Jurgis Krasnickas bei laikinai einanti Švietimo skyriaus vedėjos pareigas Rimvyda Ališauskienė.

Moteris – Dievo Dvasios nešėja

Svečias iš Kauno kun. K. K. Brilius MIC pamokslą pradėjo retoriškai klausdamas susirinkusiųjų, ką krikščionybė turėtų pakeisti, kad mūsų pasaulis artėtų prie supratimo apie Dievo karalystę žemėje. Ir čia pat išvardino daug keistinų dalykų socialinėje, švietimo, kultūros, ekonominėje, vertybių, požiūrio į lytiškumą ir kitose srityse. Anot pamokslininko, vienas iš pirmiausiai keistinų dalykų yra moters klausimas. Čia dera prisiminti, kad moteris dar yra ir motina, ir šeimos bei visuomenės narė. Dvasininko teigimu, moteris, nuo pat pasaulio sukūrimo patekusi į nuodėmę, per visą istoriją lyg ir pasiliko išstatyta gėdai bei vergovei. Ir sugrįžti moteriai į deramą vietą yra sudėtinga. Pasak kunigo, Katalikų Bažnyčia, skelbianti lygiaverčius vyrų ir moterų moralės principus, vienodus doros įstatymus tiek karaliams, tiek eiliniams piliečiams, pasisakymą moters klausimu tarsi uždelsė. Dabar turime tik porą rimtų popiežiaus Jono Pauliaus II (1920–1978–2005) dokumentų – 1987 metų encikliką „Atpirkėjo Motina“ (lot. Redemptoris Mater) ir 1988 metų Apaštališką laišką „Moters orumas“ (lot. Mulieris dignitatem). Giliu pamokslininko įsitikinimu, „tikrovė prisirpo, valanda prisiartino, atėjo laikas, kad moters, kaip Dievo Dvasios nešėjos, pašaukimas būtų priimtas ir pripažintas šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje, skiriant jai bendruomenėje deramą vietą“. Baigdamas pamokslą svečias iš Kauno pasidžiaugė, kad popiežius Pranciškus, remdamasis Dievo Gimdytojos pavyzdžiu, jau daug kartų yra kalbėjęs apie išskirtinį moters vaidmenį visuomenės socialiniame ir Bažnyčios gyvenime.

Šv. Mišių pabaigoje dekanas g. kan. A. Užupis, kunigų ir susirinkusiųjų vardu kreipdamasis į Dievo Motiną, atnaujino 1995 metais dvasininko saleziečio, garbės klebono, kun. Prano Gavėno SDB kartu su tuometiniu miesto meru Dobilu Kurtinaičiu sukurtą Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, globai pašvęstą miesto Patikėjimo aktą, dėkojo Dievui už suteiktą galimybę pasikliauti ta globa.

Krikščioniškas miestas

Po šv. Mišių konferencijos vedėjas aktorius Eugenijus Rakauskas žodį tarti kvietė miesto savivaldybės Tarybos narį Povilą Labuką, kuris prisiminė dvasinius aspektus, paaukojant miestą Kristaus Motinos Marijos globai: „Marija mus moko atjautos, globėjiškumo, kad galėtume padėti šalia esantiems. Marijos pavyzdžiu sekė ir garbusis tikėjimo kankinys Palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis“, – mintimis dalijosi politikas.

Viešosios įstaigos „Dienos namai“ direktorė Kristina Bondareva pasidžiaugė per tuos 22 metus, kai miestas buvo paaukotas Marijai, vykusia krikščioniškų bendruomenių bei iniciatyvų plėtra Alytuje: parapijų skaičius nuo trijų išaugo iki penkių, Šv. Benedikto mokykla, įkurta kaip pradinė, išaugo iki gimnazijos, dekanate jau esant dviem, įsikūrė dar dvi naujos vienuolijos (Šv. Elžbietos bei Šv. Vincento Pauliečio Gailestingųjų seserų), įsteigta Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio draugija, Šv. Angelų Sargų parapijoje kasmet vyksta tradicinės Kalėdų, Velykų, iškilių kunigų Atminimo, miesto Paaukojimo dvasinės konferencijos, ženkliai išaugo maldos iniciatyva, aktyvi Marijos legiono ir daug kitų įvairių krypčių maldos grupių veikla. Direktorė linkėjo susirinkusiems ryžto liudyti tikėjimą, kad Alytus mūsų valstybėje skambėtų ne tik kaip sportiškas, bet ir krikščioniškas miestas.

Dievo Gimdytojos pavyzdys bei dėmesys Lietuvai ir Europai

Antroje konferencijos dalyje, tęsdamas šv. Mišių pamoksle pradėtą šiuo metu aktualų Katalikų Bažnyčios požiūrio į moterį klausimą, svečias kun. K. K. Brilius MIC kreipė klausytojų žvilgsnius į Dievo Gimdytoją, cituodamas popiežiaus Pranciškaus žodžius: „Kaskart, kai žvelgiame į Mariją, įtikime revoliucine švelnumo ir meilės galia. Joje išvystame, kad nuolankumas ir švelnumas yra ne silpnųjų, bet stipriųjų dorybės ir kad norint pasijusti svarbiam nebūtina blogai elgtis su kitais… Marija moka atpažinti Dievo Dvasios pėdsakus didžiuosiuose įvykiuose ir tuose, kurie atrodo nepastebimi… Ta teisingumo ir švelnumo, kontempliavimo ir keliavimo pas kitus dinamika ir yra tai, kas ją daro bažnytiniu evangelizacijos pavyzdžiu“ (Popiežius Pranciškus. Apaštališkasis paraginimas „Apie Evangelijos skelbimą šiandieniniame pasaulyje“ (lot. Evangelii gaudium), Kaunas 2014).

„Popiežiaus paminėta Marijos keliavimo pas kitus dinamika evangelizaciniais tikslais nuo seniausių laikų įžvelgiama jos apsireiškimais tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir visame pasaulyje“, – kalbėjo dvasininkas. Pasak jo, daug istorinių faktų liudija, kaip meldžiantis Motinai Marijai, buvo laimėti mūšiai prieš įsiveržėlius į Lietuvą. Istorija mini karus XVII amžiuje su švedais, rusais. 1918 metais Lietuvos Nepriklausomybės kovotojai prašė Marijos globos ir Lietuva tapo nepriklausoma valstybe. 1942 metais popiežius Pijus XII pasaulį paaukojo Švenčiausiajai Marijos Širdžiai ir 1943 metais vokiečių puolimas Antrajame pasauliniame kare sustabdomas. Nekalčiausiai Marijos Širdžiai 1947 metais pasiaukojo Lietuvos tremtiniai. 1951 metais Lietuvos vyskupai, susirinkę Romoje, švęsdami 700 metų sukaktį nuo karaliaus Mindaugo krikšto, iškilmingai pavedė Lietuvą Nekalčiausiai Marijos Širdžiai, 1988 metais įvestas į Kardinolų kolegiją kardinolas Vincentas Sladkevičius Romoje pavedė Marijai mūsų Tėvynę.

Popiežius Jonas Paulius II 1988 metais kalbėjo: „Paveskime Švč. Mergelės Marijos globai, kuri yra Bažnyčios Motina, paskutinįjį antrojo tūkstantmečio dešimtmetį, viltis bei užmojus, gerai žinodami, kad mūsų gyvenimo tikslas yra Dievo karalystė“. Baigdamas kun. K. K. Brilius pastebėjo, kad Dievo Motinai taip pat aukojasi visos kunigų seminarijos, dvasininkų liturginėse maldose pasivedimas Marijai skaitomas kasdien. Ji lydi kiekvieną, kuris ištikimai seka Sūnaus Kristaus pėdomis.

Giesmės, dainos ir eilės Dievo ir Marijos garbei

Pedagogė Janina Balevičienė, 1995 metų birželio 15 dieną dalyvavusi miesto Paaukojimo Marijai šventėje, pasidalino savo įspūdžiais. Ji, buvusi lietuvių kalbos ir tikybos mokytoja, Lietuvos piligrimų draugijos narė, ilgametė piligriminių kelionių Lietuvoje ir užsienyje organizatorė bei vadovė, apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narė, šiais metais išleidusi piligriminių kelionių knygą „Palaimos šaltinio link“, Lietuvos moterų universitetų asociacijos narė, prisiminusi pradinės Paaukojimo šventės momentus, sakė: „Tai buvo išskirtinė diena mano gyvenime, padovanojusi man begalinį džiaugsmą, palaimą ir visišką pasitikėjimą Dievo Motinos globa... Tikiu, kad Marijos globa lydėjo ir lydės mūsų miestą ir jo žmones visur ir visada“.

Eilėraščius, dedikuotus Švč. Mergelei Marijai, Jos Sūnui, žymiausiems Alytaus miesto simboliams skaitė nuolatinės dvasinių renginių dalyvės, „Tėkmės“ literatų klubo poetės Emilija Krušinienė ir Viltauta Pocienė.

Pabaigoje susirinkusiuosius maloniai nustebino naujas mišrus vokalinis ansamblis „Kregždutės“. Jis sugiedojo kompozitoriaus Česlovo Sasnausko giesmę Maironio žodžiais „Marija, Marija“. Po aukštais maldos namų skliautais tądien nuoširdžiai skambėjo populiarios kompozitorių M. Noviko, G. Tautkaus, K. Vasiliausko, L. Andrulio, A. Bražinsko, V. Mikalausko, J. Naujalio dainos apie Tėvynę, jos gamtos grožį bei spalvas, kurioms žodžius sukūrė žinomi lietuvių poetai: B. Dačiulis, B. Brazdžionis, J. Marcinkevičius, Maironis. Ansamblį įkūrė energinga ir kūrybinga vadovė, muzikos mokytoja ekspertė Birutė Eišmontienė, pasikvietusi į pagalbą koncertmeisterę – mokytoją metodininkę Ritą Leitanienę.

Alytaus dekanas, g. kan. A. Užupis, dėkodamas bei linkėdamas visiems sveikatos, kantrybės, gerumo ir tvirtumo, pastebėjo: „Kur bebūtumėte, ką bedarytumėte, viską darykite Dievo ir Marijos garbei“.

Zenono Šilinsko nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija