Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Likimai
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Pagerbti tautosakos rinkėjai kraštiečiai

Kalba Puodžių bibliotekininkė Veronika Tiškevičienė

1973 metais išleista Anelės Čepukienės tautosakos ir kūrybos rinktinė „Oi tu kregždele“

PUODŽIAI. Gegužės 17 dieną bibliotekoje vyko renginys, skirtas tautosakos rinkėjams ir pateikėjams Varėnos rajone. Ypatingas dėmesys buvo skirtas iš Puodžių kaimo kilusiai talentingai pateikėjai Anelei Čenkutei-Čepukienei (1904–1980).

Žmonėms įdomu sužinoti apie jau į istoriją nueinančius savo kraštiečius, prisiminti asmenybes, kilusias iš to krašto, jų likimus ir nuveiktus darbus. Puodžių bibliotekininkė Veronika Tiškevičienė pasikvietė Varėnos viešosios bibliotekos bibliografes Eleną Glavickienę ir Laimutę Cibulskienę, kad papasakotų apie tautosakos rinkėjus ir pateikėjus Varėnos rajone, didžiausią dėmesį skiriant iš Puodžių kaimo kilusiai Anelei Čepukienei. Dalyvavo ir Puodžių kaimo  etnografinis ansamblis „Keturnycis“, kuriame dainuoja ir bibliotekininkė V. Tiškevičienė. Moterys padainavo daug dainų iš A. Čepukienės repertuaro: „Kad aš turėtau pas tėvulį valalį“, „Vai tu sakal sakale“, „Pavasario dienelį“, „Jau žirgeliai sukinkyti“, „Devyni metai“, „Aš išėjau an dvaro“. V. Tiškevičienė įsigilino ir į A. Čepukienės kūrybą, jos atsiminimus ir renginio pabaigoje dalyviams bei svečiams perskaitė literatūrinį vaizdelį „Ežeras“.

Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė L. Cibulskienė priminė, kad tautosakos kūriniai – dainos, pasakos, sakmės, mįslės ir kita – dar ne taip seniai buvo žmonių gyvenimo dalis: jie buvo reikalingi sunkaus darbo ir trumpo poilsio valandomis, rūpesčiuose ir džiaugsmuose, šventėse ir netekties gėloje. Tautosaka buvo ir lieka svarbiausias šaltinis mūsų psichologijai, filosofijai, estetikai, sociologijai pažinti. Pirmu ryškesniu dzūkų dainų šaltiniu laikomos Juozo Čapliko-Šimtakojo (1876–1961) „Trakiečių dzūkų dainos“, užrašytos Merkinės apylinkėje XIX amžiaus pabaigoje. J. Čaplikas Merkinės apylinkėse užrašė 102 dainas, kurios antrašte „Trakiečių dzūkų dainos“ buvo išspausdintos 1899 metais JAV periodiniame kultūros žurnale „Dirva“. Šis rinkinys tapo pirmąja dzūkų dainų publikacija.

L. Cibulskienė Vincą Krėvę (1882–1954) pristatė kaip didžiojo stiliaus rašytoją, savo kūryba apėmusį daug klausimų, problemų, ir kvietė prisiminti vieną iš vaisingiausių V. Krėvės darbo sričių – tautosakos rinkimą, publikavimą ir tyrinėjimą. Papasakojo apie jo, kaip sąmoningo tautosakininko, kelią, supažindino su spaudoje pasirodžiusia V. Krėvės surinkta tautosaka, išleistomis knygomis „Dainavos krašto dainos“ (1924), „Aitvaras liaudies padavimuose“ (1933), „Dzūkų poringės“ (1934), „Patarlės ir priežodžiai“ (3 tomai, 1934–1937), leidiniais „Tauta ir žodis“, ,,Mūsų tautosaka“, kuriuos V. Krėvė ir redagavo.

L. Cibulskienė kalbėjo apie kun. Praną Bieliauską (1883–1957), kuris užima labai svarbią vietą tarp Dzūkijos krašto tautosakos rinkėjų. Jis 1915–1957 metais Vilniaus krašte rinko tautosaką ir etnografinę medžiagą, užrašė apie 3000 dainų su melodijomis, pasakų, smulkiosios tautosakos, rinko numizmatinę medžiagą. 1936 metais sudarė ir išleido rinkinį „Varguolių dainos“, kuriame paskelbtos 125 dainos, užrašytos iš Vilniaus krašto lietuvių. Pristatė jo knygą „Dienoraštis. 1920–1957“, kurioje  liaudies dainoms skirta nemažai vietos.

Pasakota apie lietuvių liaudies kūrybos puoselėtoją Rožę Tamulevičiūtę-Sabaliauskienę (1901–1988), kuri įvairiems tyrinėtojams padainavo 633 dainas, pasekė 80 pasakų, 30 sakmių, 500 patarlių ir priežodžių, 200 mįslių, apie 450 burtų ir prietarų, 60 anekdotų, dešimtis liaudies medicinos, meteorologijos ir kitokių pastebėjimų. Pristatyta R. Sabaliauskienės atsiminimų knyga „Prie Merkio mano kaimas“ (1972) ir tautosakos rinktinė „Atbėga elnias devyniaragis“ (1986).

L. Cibulskienė papasakojo apie neeilinę tautosakos pateikėją Agotę Saulevičiūtę-Žuraulienę (1916–2012), įvardijo, kad jos repertuarą, sukauptą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne, sudaro daugiau kaip 900 tekstų, kurių didžiausia dalis yra dainos. A. Žuraulienė dar įdainavo garso kasetę „Ainu keliu dainuodama“ (2002), kompaktinę plokštelę „Subatėlės vakarėlį“ (2003), o pateikta tautosaka išspausdinta rinktinėje „Gili gili upelė“ (2005).

L. Cibulskienė akcentavo, kad neįmanoma įsivaizduoti Varėnos krašto tautosakos be Norberto Vėliaus (1938–1996) indėlio. Jis – kompleksinių Vilniaus kraštotyrininkų ekspedicijų į Zervynas, Merkinę ir Dubičius dalyvis ir vadovas. Drauge su bendraautoriais iš surinktos etnografinės medžiagos parengė knygelę „Zervynos“ (1964), monografiją „Merkinė“ (1970) ir monografiją „Dubičiai“ (1989). Jis užrašinėjo A. Čepukienės tautosaką bei paskatino ją rašyti, parengė A. Čepukienės tautosakos ir kūrybos rinktinę „Oi tu kregždele“ (1973). Daug metų N. Vėlius bendravo su vienu žymiausiu dzūkų dainininku iš Mardasavo Petru Zalansku, drauge su Prane Jokimaitiene sudarė ir parengė vienos žymiausių dzūkų dainininkių Rožės Sabaliauskienės tautosakos ir etnografijos rinktinę „Atbėga elnias devyniaragis“ (1986).

E. Glavickienė kalbėjo apie iš Gudakiemio kaimo kilusią lietuvių liaudies dainų atlikėją ir pateikėją Oną Pašukonytę-Jauneikienę (1895–1982), kuri 1967 metais kraštotyrininkų ekspedicijos Merkinėje metu pateikė apie 150 dainų. Jos dainos, didelio talento dėka išsaugotos ir ištobulintos, yra neįkainojama meninė vertybė. Iš jų galima apytikriai spręsti ne tik apie dainininkės, bet ir apie Gudakiemio bei aplinkinių kaimų liaudies dainų repertuarą praeityje.

E. Glavickienė supažindino su suomių mokslininko, lietuvių tautosakos tyrinėtojo Augusto Roberto Niemio (1869–1931) viešnage Dzūkijoje, kai 1911 metais rinkti lietuvių liaudies dainų jis buvo atvykęs į Valkininkus. Tris savaites praleidęs Valkininkų parapijoje ir užrašęs per 900 dainų, A. R. Niemis lankėsi Nedzingės, Merkinės, Perlojos ir Marcinkonių parapijose. Mažiau negu per du mėnesius trukusioje tautosakos ekspedicijoje Varėnos krašte mokslininkui pavyko užrašyti 2000 dainų. 1996 metais buvo išleista A. R. Niemio knyga „Lituanistiniai raštai“ ir, pasak šio leidinio sudarytojo ir vertėjo iš suomių kalbos Stasio Skrodenio, šie lietuviškai išleidžiami prof. A. R. Niemio raštai yra kuklus ir ilgai jam kurtas paminklas Lietuvoje.

E. Glavickienė dar pasakojo apie Žiūrų etnografinio ansamblio vadovę Marcelę Paulauskienę (g. 1940 m.) ir 2008 metais išleistą jos dainų ir tautosakos rinktinę „Kur tas šaltinėlis, kur aš jauna gėriau“, kurią sudaro Žiūrų ansamblio moterų dainuotų ir tebedainuojamų 113 dainų (darbo, kalendorinės, jaunimo, meilės, vestuvinės, šeimos, karo ir rekrūtų dainos) ir smulkioji tautosaka (patarlės ir priežodžiai, orų stebėjimai). 2001 metais už nuopelnus Varėnos krašto kultūrai M. Paulauskienei buvo įteiktas Varėnos rajono savivaldybės apdovanojimas – „Sidabrinės bitės“ ženklas ir premija, o 2009 metais už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą ji apdovanota Kultūros ministerijos premija.

Pateikti pagrindiniai iš Marcinkonių kaimo kilusio lietuvybės puoselėtojo, tautosakos žinovo Juozo Averkos (1911–1998) gyvenimo faktai. Jo folklorinės veiklos pradžia susijusi su Marcinkonių etnografinio ansamblio įkūrimu. Pristatyta 2010 metais Vilniaus etninės kultūros centro išleista knyga „Mūsų dėdė Juozas: Juozo Averkos tautosakos ir atsiminimų rinktinė. Atsiminimai apie Juozą Averką“.

E. Glavickienė kalbėjo apie Mardasavo kaime gimusį ir čia visą gyvenimą pragyvenusį talentingą liaudies dainininką ir pasakotoją Petrą Zalanską. Jis nuo 1970 metų dainavo Žiūrų etnografiniame ansamblyje, su juo koncertavo Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. Tautosaka iš P. Zalansko buvo užrašinėjama septyniolika metų (1963–1980). Supažindino su 2008 metais išleista papildyta Petro Zalansko tautosakos ir atsiminimų rinktine „Čiulba ulba sakalas“ (pirmas leidimas – 1983), kurioje išspausdintos 133 vertingiausios P. Zalansko dainos ir pasakojamosios tautosakos kūriniai su prie knygos pateiktu kompaktiniu disku su P. Zalansko dainomis. 1994 metais buvo išleista 30 P. Zalansko dainų kasetė „Mardasavo dainos“. 2005 metais pasirodė kompaktinė plokštelė „Kur čiulba ulba paukšteliai“, kurioje P. Zalansko dainas dainuoja įvairūs atlikėjai. 2006 metais išleista dar viena kompaktinė plokštelė su autentiškais P. Zalansko įrašais.

Renginyje ypatingas dėmesys skirtas iš Puodžių kaimo kilusiai talentingai tautosakos pateikėjai A. Čenkutei-Čepukienei. E. Glavickienė papasakojo apie vargingą jos gyvenimą, meilę liaudies dainai, kūrybinį palikimą bei pristatė 1973 metais „Vagos“ leidyklos išleistą A. Čepukienės tautosakos ir kūrybos rinktinę „Oi tu kregždele“, paskaitė ištrauų iš jos autobiografijos. Jose jaudinančiai pasakojama apie sunkią našlaitės dalią, vestuves su nemylimu vyru. L. Cibulskienė iš šios knygos perskaitė A. Čepukienės eilėraščius „Audėja“ ir „Norėtau žinoti“. Renginį pagyvino patarlės ir priežodžiai, o mįsles bandė įminti visi dalyvaujantys renginyje. Ne visas mįsles iš pirmo karto pasisekė įminti, teko ir paspėlioti.

Kai kurios renginyje dalyvavusios moterys dar prisiminė savo garsiąją kraštietę A. Čepukienę. Viena iš jų – buvusi ilgametė Puodžių kaimo bibliotekininkė Elena Čenkienė. Ji pasidalijo prisiminimais apie šią liaudies dainų atlikėją.

Renginys buvo naudingas Puodžių gyventojams: prisiminta ne tik jų kraštietė A. Čepukienė, jos surinktos dainos ir smulkioji tautosaka, bet žmonės supažindinti ir su kitais Varėnos krašte tautosaką rinkusiais žmonėmis. Dėkojame Puodžių bibliotekininkei V. Tiškevičienei už gražią iniciatyvą skleisti žinias apie savo krašto liaudies kūrybos puoselėtojus.

Elena Glavickienė ir Laimutė Cibulskienė,
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos,
informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografės

© 2017 „XXI amžius“