Audros laužė –
nepalūžom

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kaimo kryžius ir po 80 metų subūrė draugėn

Jonas BALTAKIS

Paminklą atidengė rajono vicemeras Laimutis Ragaišis (kairėje), Šv. Kazimiero ordino Šiaulių apskrities komtūras Kazimieras Alminas (dešinėje) ir Šukelių giminės atstovas

Kalba renginio organizatorė nenuilstančioji Birutė Žemaitienė

Prie atidengto paminklo – Danutė Šukelienė, Birutė Žemaitienė, kun. Sigitas Grigas ir jaunieji muzikantai

Kalba kalbininko dr. Kazimiero Pakalkos žmona Janina Pakalkienė

Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas

Kankliuoja Šiaulių S. Sondeckio muzikos gimnazijos kanklininkės

Kalba Danutė Šukelienė

Kaimuose vyksta daug įvairiausių renginių, kad jau kai kas kalba apie jų perteklių. Vykdamas į Juodalaukį galvojau, kad tai vėl bus vienas iš vietinės reikšmės renginių. Kadangi Juodalaukyje belikusi tik viena kita gyvenama sodyba, mąsčiau, kad susirinks kokios dvi dešimtys dalyvių ir tai bus visa šventė. Bet radau minią žmonių. Organizatoriai bandė skaičiuoti, buvo 107. Be vietinių ir aplinkinių kaimų gyventojų, atvyko žmonių iš Vilniaus, Šiaulių, Dusetų. Šventės scenarijus paprastas – į naują vietą perkeltas ir vėl pašventintas laukuose buvęs vienišas likęs, dar 1937 metais statytas, Šv. Kazimiero draugijos paminklas. Pagrindinė renginio organizatorė Birutė Žemaitienė sakė: „Šį paminklą mes paglostome ir apkabiname. Kitiems gal atrodo, kad jis paprastas, neturtingas, bet šis paminklas mums – dvasios versmės šaltinis. Jis graudžiai apdainuotas, mena laikus, kai mums neleido lietuviškai kalbėti, kai neturėjome savojo žodžio“.

Bažnyčioje

Pirmiausia šventės dalyviai susirinko mažoje Gedžiūnėlių bažnytėlėje, kurioje Dūkšto klebonas kun. Sigitas Grigas aukojo šv. Mišias už Juodalaukio gyventojus, paminklo statytojus ir atstatytojus, Šukelių ir Pakalkų giminių žmones. Po šv. Mišių ir nedidelio kanklininkių koncerto, šventės dalyviai aplankė paminklo statytojo Andriaus Šukelio kapą (Gedžiūnėlių kapinės išsidėsčiusios aplink bažnyčią). Kanklininkai buvo atvykę iš Šiaulių S. Sondeckio muzikos gimnazijos. Jie – įvairių konkursų laureatai. Jiems padėjo aktyvus visuomenininkas, buvęs miškų ūkio ministras, irgi nesiskiriantis su kanklėmis ir daina, Rimantas Klimas.

Prie paminklo

Po Justino trimito garsų ir įžanginio B. Žemaitienės žodžio paminklą atidengė Ignalinos rajono vicemeras Laimutis Ragaišis, Šv. Kazimiero ordino Šiaulių apskrities komtūras Kazimieras Alminas ir Šukelių giminės atstovas. Nuėmus paminklą juosusią juostą, pamatėme lentelę su užrašu „Švento Kazimiero draugijai atminti pastatytas 1937 m. Andriejaus Šukelio pastangomis. Perkeltas 2017 m.“ Šventės dalyviams po riekelę padalinta bažnyčioje kaip atnaša pašventinta duona. Šventėje dalyvavo nuo Dusetų atvykusi A. Šukelio dukra Evelina Šukelytė. Garbaus amžiaus moteris sakė: „Ačiū visiems, kad neužmiršote mano tėvelio ir jo darbų, aplankėte jo kapą“.

Paminklas perkeltas netoli sodybos, kurioje gimė kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras, vienas iš akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ rengėjų, Lietuvos mokslo premijos laureatas Kazimieras Pakalka. Juodalaukis – jo gimtasis kaimas. Jo žmona Janina prisiminė: „Tais laikais šis paminklas buvo pastatytas prie kelio, jungiančio Naująjį Daugėliškį ir Dūkštą. Lenkai norėjo sunaikinti, kadangi statė lietuviai. Atsiuntė kareivių su kūjais. Bet atbėgo kaimo vyrai su šakėmis paminklo ginti ir kareiviai pasitraukė. Prie šio paminklo atvykdavo kunigas iš Pakalkų giminės, aukodavo šv. Mišias. Tuomet susirinkdavo visas kaimas ir melsdavosi. Kai nutiesė naują, dabartinį kelią, paminklas liko vidury lauko“.

A. Šukelio anūko žmona Danutė Šukelienė papasakojo, kaip šis paminklas 1937 metais buvo pastatytas. „Šukelis buvo nedidelio ūgio, iš pažiūros fiziškai silpnas, bet stiprus savo dvasia. Tuomet galiojo gal kiek keistas įstatymas – kas pastatyta naktį, buvo nevalia nugriauti dieną. Kryžių padarė Vaclovas Baužys. Tuomet A. Šukelio sukviesti vyrai per naktį jį pastatė. Ryte lenkai buvo įsiutę. Jie įkūrė priešišką Šv. Kazimiero draugijai organizaciją „Krakov“, kuri įvairiais būdais paminklą bandė nuversti, bet jai nepavyko. Tuomet iš įniršio jį tiesiog apdergė. Po paminklo pastatymo vyrai ilgai šventė, juos namo nevaldomi arkliukai parvežė. Iš senelio pasakojimų žinau, kad kaimo Šv. Kazimiero draugijai tuomet priklausė 20 narių. Be jau minėtų, aktyviausi buvo Anelė Pakalkienė, Juozas Abaravičius, Uršulė Mikalauskienė ir kiti. Likę pasakojimų, kad šis paminklas lietuviams buvęs toks brangus, kad net ubagai prašydavę kelių grašių, kad prisidėtų prie jo statybos“.

Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas, dėkodamas už šventę, sakė: „Kaimo kryžius – vieta, kur susitinka žmonės, kur praeivis nukelia kepurę, kur gimsta gražių idėjų ir sumanymų. Tuomet keliai takeliai buvo kiti, bet viskas pasikeitė. Dabartiniai keliai veda į Europą ir pasaulį, bet džiugu, kad sargyboje lieka seni kaimų kryžiai, kurie vis sukviečia visus, kurie čia gimė ir augo. Šis kryžius ir po 80 metų atlieka šią savo pareigą“.

Šv. Kazimiero ordino Šiaulių apskrities komtūrui Kazimierui Alminui įsiminė du šių metų įvykiai: Palaimintojo Teofiliaus beatifikacija Vilniuje ir šis nepaprastai nuoširdus renginys. „Gal kam keista, kad sugretinau šiuos du įvykius, bet šventasis popiežius Jonas Paulius II sakė, jog kiekvienas žmogus yra vertingesnis už visą pasaulio auksą. Tad ir Palaimintasis Teofilius, ir Birutė Žemaitienė, ir kiekvienas čia esantis yra didžiulis turtas. Kaip ir šis paminklas, kuklus ir nekainavęs tūkstančių, bet jis yra brangus savo dvasine verte ir atminimu“.

Švenčionijos draugijos nariai pasakojo apie Šv. Kazimiero draugiją, jos įkūrimo peripetijas 1925 metais ir svarbą tuomet lenkų okupuotam Vilniaus kraštui.

B. Žemaitienė dėkojo visiems, padėjusiems perkelti šį paminklą iš lauko vėl prie kelio, o ypač Naujojo Daugėliškio ūkininkui Vaidotui Paukštei, rajono vicemerui L. Ragaišiui, seniūnui D. Jelinskui. Koncertavo Šiaulių kanklininkai, Naujojo Daugėliškio ir Vidiškių saviveiklininkai, pabaigoje, visi susikibę rankomis dainavo „Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos“. Šventė baigėsi pokalbiais ir diskusijomis prie vaišių stalo, ant kurio dominavo medus iš B. Žemaitienės bityno ir kvepianti naminė duona, įvairių sūrių gausa.

Ignalinos rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“