2017 m. rugpjūčio 18 d.
Nr. 31 (2247)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Audros laužė –
nepalūžom



REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Švč. Mergelės
Marijos Ramintojos
bažnyčia –
į VRM rankas 

Dachau konclageryje
nužudytas karmelitas

Apie eterio
ir interneto
chuliganus

Dėl LRT klaidinančio,
žeminančio,
diskriminacinio
ir šmeižikiško
turinio skleidimo
per visuomeninį
transliuotoją

Kvietimas
aplankyti Varnius

Mirė Vilniaus
arkivyskupo tėvelis

Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gimtinė pažymėta didingu kryžiumi

Bronius VERTELKA

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas
atlieka kryžiaus šventinimo apeigas

Liepos 25-osios pavakarę, praėjus mėnesiui po Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmių Vilniuje, į jo gimtinę – Kudoriškį – žmonės rinkosi važiuoti automobiliais ir motociklais. Čia juos vedė pakelėse įrengti nukreipiamieji ženklai. Žvyrkelio dulkes sugėrė Anykščių gaisrininkų išlietas vanduo. Atvykusiems pirmiausia rūpėjo pamatyti naująją medžio skulptūrą, sukurtą druskininkiečio medžio meistro Tauro Česnulevičiaus, todėl prie jos dažnas fotografavosi. Prie jau čia stovėjusio, bet į kitą kelio pusę perkelto kryžiaus, suskambo giesmės. Tvarka čia rūpėjo Skiemonių bažnyčios prižiūrėtojai Helenai Tamkun. Su besirenkančiais mandagiai bendravo policijos darbuotojai. Tylą trumpam sudrumstė pasirodę baikerių klubo „Suk rankeną“ motociklai.


Kova su korupcija – moralinė pareiga

Popiežiaus ir Šventojo Sosto iniciatyvos organizuoto nusikalstamumo įveikimui

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus ir Tarnavimo
integraliai žmogaus pažangai dikasterijos
vadovas kardinolas Piteris Turksonas

Konsultacijų grupės siūlymai

Vienas iš ryškiausių popiežiaus Pranciškaus socialinio mokymo bruožų yra kvietimas į kovą su šiuolaikinę visuomenę persmelkusia korupcija bei įvairių formų organizuotu nusikalstamumu. Plėtojant šią svarbią iniciatyvą, kaip moralinį įpareigojimą siekiant taikos, pažangos ir teisingumo, rugpjūčio pradžioje buvo pranešta apie Vatikane įkurtos Tarptautinės konsultacijų grupės (TKG) dėl teisingumo įtvirtinimo kovoje su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir mafija konkrečių priemonių paieškoje. Tai – birželio 15 dieną Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos surengtos pirmos konferencijos, kurioje įvairių šalių teisėsaugos institucijų darbuotojai, mokslininkai, Bažnyčios hierarchai, diplomatai, žiniasklaidos atstovai aptarė globalinę korupcijos problemą ir jos sąsajas su organizuotu nusikalstamumu, kaip skaudų socialinį reiškinį, rezultatas. Kaip aiškino minėtos dikasterijos prefektas kardinolas Piteris Turksonas (Peter Turkson), kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu yra ne tik teisėsaugos užduotis, bet pilietiškumo, socialinio stabilumo ir bendrosios gerovės klausimas. Todėl reikia sutelkti visas įmanomas politines ir pastoracines priemones to blogio įveikimui ir kuo platesnių kultūrinių, švietėjiškų, sielovadinių pastangų tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu. Tai turi išsiplėtoti į visuotinį sąžiningumo ir sąmoningumo sąjūdį, kurio pagrindinis motyvas turi būti aiškios moralinės ir etninės nuostatos. Atitinkami įstatymai ir tvirtas jų įgyvendinimas yra būtinas, tačiau reikia ryžtingai įveikti abejingumo ar netgi bejėgiškumo jausmą, nes tik taip įmanoma sėkmingai kovoti ir įveikti korupciją ir organizuotą nusikalstamumą, kaip socialinio gyvenimo netvarką.


Pavydas nepateisinamas

Kun. Vytenis Vaškelis

Biblija liudija, jog piktoji dvasia pirmuosius žmones sugundė nepaklusti Kūrėjui iš pavydo (plg. Pr 3, 1–7). Kadangi morališkai nupuolęs angelas – šėtonas – Rojuje turėjo šliužo pavidalą ir pelnytai jautė pažeminimo kartėlį, žiūrėdamas į Adomą ir Ievą, degė jiems neapykanta, nes jie buvo laimingi, o jis – vertas amžino prakeikimo. Todėl, Dievui valdant visas situacijas, priešas ne veltui iš visų jėgų smogė melo durklu – rafinuočiausiu būdu apgavo žmones, ir žmonijos istorija pasuko visiškai kita vaga...

Pavydo blogis apnuodija žmogaus širdį, kai jis netinkamai save lygina su kitais. Dievo Sūnų kai kurie žydai vertino kritiškai, ir jų klausime slypėjo pavydo potekstė: „Kaip gali dailidės sūnus daryti stebuklingus ženklus?“ (plg. Mt 13, 54–55). Šv. Tomas Akvinietis rašė: „Pavydas yra nuliūdimas matant kito gerovę“.


Mirė religijos sociologas, teigęs, kad modernybė nelemia religingumo mažėjimo

Sociologas Peteris Bergeris
Nuotrauka iš c8.nrostatic.com

Birželio 27-ąją, sulaukęs 88 metų, JAV mirė Peteris Bergeris (Peter Berger), Amerikoje natūralizuotas austras, vienas iš garsiausių savo kartos sociologų, kurio teorijos ir įžvalgos turėjo įtakos daugybei kitų mokslininkų. Viena iš jo interesų sričių buvo religijos sociologija, religijos sąveika su modernybe, su globalizacija. P. Bergeris nuosekliai kritikavo idėją, kad modernybė neišvengiamai lemia religingumo mažėjimą ar praradimą (sekuliarizmą). 2013 metais interneto žurnalui „Cresset“ duotame interviu mokslininkas pasakojo, kad jo studijų pradžioje, praėjusio amžiaus viduryje, tai buvo daugumos požiūris, su kuriuo sutikęs ir jis. Tačiau po 20 metų studijų jis, kaip ir ne vienas kitas, priėjo prie išvados, jog ši teorija, nepaisant kai kurių teisingų elementų, yra klaidinga ir duomenys rodo ką kita. Pasaulis šiandien yra giliai religingas, tik su dviejomis išimtimis – vakarine ir centrine Europa bei tarptautine intelektualine klase, kurios yra giliai sekuliarizuotos. Galima studijuoti, kodėl taip atsitiko.


Dvidešimtieji Kryžių kalno atlaidai

Inesė Ratnikaitė

Žygis iš Šiaulių į Kryžiaus kalną

1997 metais, praėjus dviem mėnesiams po Šiaulių vyskupijos įsteigimo ir tik savaitei po ingreso į Šiaulių Katedrą, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis atgaivino Kryžių kalno atlaidus. Šiemet, 2017 metais, organizuoti dvidešimtieji Kryžių kalno atlaidai Šiaulių vyskupijoje pasižymėjo dalyvių gausa ir nepaprastai gražiu saulėtu oru.

Kryžių kalno atlaidai tradiciškai prasidėjo vigilija. Liepos 29-ąją 19 val. prie šv. popiežiaus Jono Pauliaus II dovanoto kryžiaus susirinkę maldininkai džiugiai sutiko Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį. Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos (jėzuitų) bendruomenės narės pagarbino Kryžių liturginiu šokiu. Jam ruoštasi netoli Kryžių kalno vykusioje šeimų stovykloje, kurią organizavo jėzuitų bendruomenė. Šios stovyklos dramos būrelis parengė ir Kryžiaus kelio stočių inscenizaciją. Kryžiaus kelio pabaigoje padėkojęs vigilijos dalyviams Šiaulių ganytojas kvietė apkabinti savo gyvenimo kryžių. „Kančia, – sakė vyskupas, – mums duoda stiprybės, nes žvelgiame į Tą, kuris pirmas kentėjo. Kančioje padeda atgaila, Komunija. Kristus stiprina, maitina ir drąsina. Dažnai artinkimės prie Kristaus, kad galėtume drąsiai išpažinti tikėjimą“, – kvietė Šiaulių ganytojas.


Vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos kongresas

Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio
draugijos maldininkus aplankė Panevėžio
vyskupas Linas Vodopjanovas OFM

Gyvojo rožinio draugijos maldininkai ankstų liepos 29-osios rytą Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje rinkosi į XIII Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos kongresą, skirtą Pal. arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metams paminėti.

Vabalninke prie bažnyčios prie savo vėliavų rikiavosi Gyvojo rožinio draugijos maldininkai. Jie skubėjo registruotis, o tada ėjo į Švč. Sakramento adoraciją. Atvyko kongreso dalyvių ne tik iš Panevėžio vyskupijos, bet ir svečių iš Vilniaus, Kaišiadorių, Ukmergės. Šventoriuje pasitiko Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos dvasinis vadovas kun. Remigijus Kavaliauskas, Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos vadovė Nijolė Gylienė, Biržų dekanato Gyvojo rožinio vadovė Zita Sabeckaitė.


Naujas diakonas Panevėžio vyskupijoje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Vyskupas Linas Vodopjanovas OFM sveikina
naująjį diakoną Vilių Valionį

Liepos 9 dieną Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje vyskupas Linas Vodopjanovas OFM Bažnyčios tarnu – diakonu – įšventino Vilniaus Šventojo Juozapo kunigų seminarijos klieriką Vilių Valionį.

Šv. Mišios

Šv. Mišiose, kurioms vadovavo Panevėžio vyskupijos ganytojas vysk. Linas Vodopjanovas OFM, meldėsi vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, generalvikaras lic. kun. Eugenijus Styra, kancleris lic. kun. Saulius Černiauskas, apaštalinis protonotaras jubil. Bronius Antanaitis, Vilniaus Šventojo Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas mgr. kun. Saulius Bužauskas, Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis ir vikaras kun. mgr. Tomas Paliukėnas, Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios kunigai Rimantas Kaunietis ir kan. Juozapas Kuodis, Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. mgr. Šarūnas Petrauskas ir Šventojo Kryžiaus ir „Opus Dei“ prelatūros atstovas kun. dr. Džonas Farelas Peternalis (John Farrell Peternal). Prie altoriaus kartu buvo diakonas Gabrielius Satkauskas, o vėliau – ir įšventintas į diakonus Vilius Valionis.


Vilkaviškio vyskupijoje 

Šakių dekanate

Porciunkulės atlaidai kartu su arkivyskupu

Šv. Mišias aukoja Kauno arkivyskupas
emeritas Sigitas Tamkevičius,
dešinėje – diak. Valdemaras Mačys

PLOKŠČIAI. Rugpjūčio 6-ąją čia vyko Porciunkulės atlaidai. Jie prasidėjo Rožinio kalbėjimu ir šv. Mišiomis Šventaduobėje, kurias čia pirmą kartą aukojo naujasis parapijos klebonas kun. Vytautas Antanas Matusevičius, kuris yra ir Šakių klebonas bei vicedekanas. Paskui Votyvos šv. Mišias Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje aukojo ilgametis šios bažnyčios klebonas, o dabar altaristas kun. Antanas Urbanavičius. Į Sumos šv. Mišias atvykusieji nudžiugo išvydę prie altoriaus Eucharistiją švęsti atėjusį Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių. „Man asmeniškai didelis džiaugsmas atvykti į Plokščius, kur šioje bažnyčioje šv. Mišias aukojau jau labai seniai, kai buvau dar jaunas kunigas ir atvykau pavaduoti jūsų kleboną kun. Juozą Adomaitį“, – sakė arkivyskupas. Šv. Mišių koncelebracijoje dalyvavo ir Evangelijos ištrauką skaitė diak. Valdemaras Mačys. Šv. Mišių homilijoje arkivyskupas kalbėjo ne tiek apie šv. Pranciškų, kurio dėka atsirado Porciunkulės atlaidai, bet apie jo meilę Jėzui Kristui. Šv. Pranciškus labai mylėjo Jėzų Kristų, kuris buvo jo Dievas ir gyvenimo tikslas. Kaip tą dieną kalbėjo Evangelija, mūsų dėmesys nukreiptas į Kristaus Atsimainymą ant Taboro kalno. Šis įvykis Jėzaus gyvenime buvo toks svarbus, kad šv. popiežius Jonas Paulius II jį įtraukė į Rožinį. Kad geriau suprastume, kas tuomet įvyko, kodėl Petrui, Jokūbui ir jo broliui Jonui bei savo mokiniams Jėzus parodė savo dieviškąjį atvaizdą, turime pažvelgti į jų sąmonę ir įsivaizdavimą. Jie įsivaizdavo Jėzų ne kenčiantį, o triumfuojantį, nugalintį visus priešus. Nukryžiavimas, Prisikėlimas, atpirkimas už mūsų nuodėmes Jėzaus mokiniams buvo neįtikėtinas įvykis. Arkivyskupas prisiminęs išvakarėse lankęsis Ariogaloje, kur kasmet renkasi politiniai kaliniai ir tremtiniai, kalbėjo apie tą laiką, kai nekalti lietuvių tautos sūnūs ir dukros buvo ištremti, atskyrus vyrus nuo žmonų ir vaikų. „Ar galima įsivaizduoti sunkesnį kryžių?“, – klausė arkiv. S. Tamkevičius, sakydamas, kad Dievas neapleidžia tų, kurie juo pasitiki. Nors daug tremtinių mirė toli nuo Tėvynės, bet nemažą dalį Viešpats tuose sunkumuose stiprino, leido sugrįžti, o kai kam ir sulaukti Nepriklausomybės. „Jeigu įsileisime Jėzų į savo gyvenimą, matysime Jį atsimainiusį, Jis mus ves į dieviškąjį tikėjimą, kurį matė jo mokiniai, ir į Prisikėlimą“, – sakė arkiv. S. Tamkevičius. Čia turbūt derėtų prisiminti, kad ir keli Plokščių klebonai buvo politiniai kaliniai. Tai kunigai Antanas Grybinas (1883 05 013–1906 05 02–1954 09 22), Juozapas Voveraitis (1921 02 23–1945 06 10–1972 11 26), Juozas Adomaitis (1901 10 26–1929 06 16–1983 05 03), Juozapas Frainas SDB (1911 04 25–1939 07 02–1987 02 14). Beje, pernai „XXI amžiuje“ (nr. 39 ir 40) spausdinome kun. J. Adomaičio atsiminimus „Keletas gyvenimo nuotrupų“, kur jis rašo apie savo kalinimą. Šv. Mišiose išpažinčių klausė ne tik klebonas bei altaristas, bet ir Šakių vikaras kun. Vitalijus Volodkovičius. Po šv. Mišių vyko procesija aplink bažnyčią. Atlaiduose keletą giesmių pagiedojo ir dažnai juose besilankantis Edgaras Pilypaitis, kuris neseniai išrinktas Šakių rajono meru. Šiemetiniai Porciunkulės atlaidai Plokščiuose buvo išskirtiniai – maldininkai labai džiaugėsi, kad juose svečiavosi arkiv. S. Tamkevičius.


Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Bendruomenės šventė

Kun. Ričardas Kmitas pašventino
atminimo koplytstulpį
architektui Antanui Obelieniui

JADAGONIAI. Rugpjūčio 15-ąją šioje Lekėčių parapijos gyvenvietėje vėl gražiai švęsta svarbiausia kraštiečių šventė – Žolinė. Prie Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų koplyčios susirinkusiam gausiam gyventojų būriui, kuriame buvo nemažai maldininkų ir iš aplinkinių Kretkampio, Žemosios Panemunės, Lukšių, Zapyškio bei kitų parapijų, šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė naujasis Lekėčių klebonas kun. Ričardas Kmitas. Savo giesmėmis džiugino Lekėčių bažnyčios giesmininkai ir vargonais grojusi Milda Lepševičiūtė. Po šv. Mišių vyko procesija aplink koplyčią. Dalyvavo ir kunigas svečias – naujasis Ilguvos ir Paežerėlių klebonas Francas Kuklys. Pabaigoje kun. R. Kmitas pašventino atminimo koplytstulpį architektui Antanui Obelieniui, pastatytą minint jo 90-metį ir 15-ąsias mirties metines.


Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Pagerbė Onas

Sumos šv. Mišias aukoja
kun. Antanas Gutkauskas
Autoriaus nuotraukos

ŠILALĖ. Liepos 30-ąją, sekmadienį, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje buvo švenčiami Šv. Onos atlaidai. Šventovės kairėje pusėje esantį altorių puošia Šv. Onos statula ir šis altorius skirtas šiai garbingai šventajai. Bažnyčioje Votyvos šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras kun. Vaidas Gadeikis, o homiliją sakė atlaidus vedęs Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas, Telšių vyskupijos „Carito“ vadovas, kun. Antanas Gutkauskas, prieš septyniolika metų vikaravęs šioje bažnyčioje. Jis vėliau aukojo Šv. Onos atlaidų Sumos šv. Mišias, pasakė dar vieną homiliją.

Šilalės bažnyčios klebono kan. Algio Genučio iniciatyva atnaujintas senovinis, kadaise kabėjęs šioje bažnyčioje Šv. Onos paveikslas, kuris vėl puošia šventovę ir džiugina atlaidų dalyvius. Aplink bažnyčią vyko iškilminga šių atlaidų procesija. Darniai giedojo Šilalės bažnyčios choras, vadovaujamas ilgamečio vargonininko Antano Kazlausko.


Maldos kelionių geografija plečiasi

Sakralinėj šventovės erdvėje
Dvasia visuomet pakylėta,
Nes ši vieta yra šventa
Ir Dievo meilės palytėta.

(V. S. Vaičiūnas)

Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios
choristai su prel. Vytautu Steponu
Vaičiūnu, Birštono klebonu
mons. Jonu Dalinevičiumi,
Vievio klebonu Alfonsu Kelmeliu
ir kun. Alfonsu Babonu

Vasarą jau vien važiuoti per Lietuvą yra šventė: kerinti įvairių atspalvių žaluma, kalvos ir kalneliai, miškai, geri keliai, švarūs miesteliai, išpuoštos tvarkingos sodybos... Pagal krikščionišką tradiciją Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje per atlaidus Gargždų dekanatui skirtą dieną šią vasarą giedojome du kartus. Tai – atsakinga ir maloni misija.

Trečioji mūsų maldos kelionė buvo tolimesnė. Liepos 16-ąją pirmą kartą vykome į išskirtinę Lietuvos vietovę – prie gražios, vaizdingos Nemuno kilpos 43 km į pietus nuo Kauno esantį Birštono kurortą – pasisemti dvasinės atgaivos, todėl kalbėti teks apie sakralinius dalykus.


Į Birštoną ir Kaišiadoris

Grupė šilališkių su savo kunigais –
kan. Algiu Genučiu ir vikaru
Vaidu Gadeikiu – prie Palaimintojo
arkivyskupo Teofiliaus Matulionio
paminklo šalia Kaišiadorių Katedros

Jau praėjo kelios savaitės, kai Lietuva turi dar vieną Palaimintąjį – arkivyskupą Teofilių Matulionį. Minios tikinčiųjų iš Lietuvos ir kitų šalių birželio 25-ąją vyko į Vilnių, į jo beatifikacijos iškilmes – pirmą tokį istorinį įvykį Lietuvoje. Birželio viduryje grupelė tikinčiųjų iš Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos turėjo tikslą labiau pažinti Palaimintojo gyvenimą, todėl susiruošė maldingai kelionei į Birštoną ir Kaišiadoris. Kartu su tikinčiaisiais vyko parapijos klebonas kan. Algis Genutis ir vikaras kun. Vaidas Gadeikis. Šiai kelionei tikinčiuosius subūrė Darata Šlušnytė.

Birštonas mus pasitiko iškilmingai – tą sekmadienį vyko miesto šventė. Pasigrožėję miesto vaizdais sustojome prie Birštono sakralinio muziejaus. Ten mus priėmė muziejininkė Daiva Valatkienė. Jaukūs muziejaus kambarėliai bylojo apie kažką nepaprasto ir didingo. Pabuvę ilgiau kambarėlyje, kur dabar eksponuojami arkiv. T. Matulionio daiktai, pasiklausę nuoširdaus ir įdomaus muziejininkės pasakojimo, visi pasijuto labai praturtėję dvasiškai. Džiugu buvo prisiliesti prie, galima sakyti, netolimos, bet žmonėms ir Lietuvai reikšmingos praeities. Visus sujaudino pasakojimas apie sunkų arkivyskupo gyvenimą, jo patirtus didelius išbandymus lageryje, kalėjimuose. Įdomu buvo ir tai, jog vyskupu Vincentą Sladkevičių arkivyskupas Teofilius Matulionis pašventino šiose patalpose slaptai. Sakraliniame muziejuje galima išvysti daug bažnytinių indų, paveikslų, senų religinių knygų. Daugelį lankytojų patraukia neseniai įsigyta nago dydžio knyga – Šventasis Raštas. Muziejuje aplankėme ir kitas tuo metu veikusias parodas.


„Kryptis Lietuva“ – susirūpinimo ir veiklos regimybė

Kur

Vyriausybės tinklapis 2017 m. liepos 20 d. paskelbė, kad Vyriausybės kanceliarija organizuoja apdovanojimus „Kryptis Lietuva“ ir kviečia visuomenę teikti iniciatyvas, kuriomis užsienio lietuviai skatinami sugrįžti ir dirbti Lietuvoje arba jiems padedama lengviau integruotis sugrįžus po daugelio metų, praleistų svetur. Apdovanojimuose kviečiamos dalyvauti biudžetinės ir viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslo įmonės ir privatūs asmenys.

Bendrauju su išvykusia į JAV asmenybe, kuri, kiek man žinoma, ten dirba grynai Lietuvai naudingą darbą ir tik mažą savo laiko dalį skiria darbui buities reikmėms tenkinti. Kadangi ją domina reikalai Lietuvoje, jai pasiunčiau mūsų Vyriausybės kanceliarijos projektą „Kryptis Lietuva“.


Vasaros „darbai“, gaisrai ir netektys

Edvardas ŠIUGŽDA

Būtų netiesa sakyti, kad per vasarą politikai ir valdžia nedirbo, tik atostogavo. Štai net keli pareigūnai per mėnesį suspėjo atsistatydinti arba juos atstatydino. Aišku, atstatydino aukštesnė valdžia. Rugpjūčio pradžioje žemės ūkio ministras atleido kiek daugiau nei metus dirbusį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovą Danielių Kuprį. Pareigūnas atleistas, nes jam nuolat kyla interesų konfliktas, nuomojantis valstybinę žemę – mat vienu metu ūkininkaujantis ir NŽT vadovaujantis D. Kuprys nuomojasi maždaug 55,4 hektaro žemės iš valstybės skirtinguose regionuose, o jam tapus NŽT vadovu buvo baigti formuoti devyni žemės ūkio paskirties žemės sklypai nuomai. Liepos pabaigoje atsistatydino kalėjimų sistemą kuravęs teisingumo viceministras Donatas Matuiza. Jis kuravo šių metų pavasarį Teisingumo ministerijos atliktą tarnybinį tyrimą Kalėjimų departamente ir Kauno tardymo izoliatoriuje. Šio tyrimo metu atsistatydino nuo 2015 metų Kalėjimų departamentui vadovavusi Živilė Mikėnaitė. Po patikrinimo buvo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas. Kalėjimų departamento ir tardymo izoliatoriaus „pertvarka“ tuo nesibaigė: rugpjūčio 9-ąją Teisingumo ministrė Milda Vainiutė laikinąjį Kauno tardymo izoliatoriaus vadovą Arvydą Venclovą nutarė grąžinti į buvusias direktoriaus pavaduotojo pareigas – premjeras Saulius Skvernelis paprašęs ministrės paskirti laikinąjį izoliatoriaus vadovą, nesusijusį su kalėjimų sistema. O rugpjūčio pradžioje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, nepriėmusi patarėjo Lino Kontrimo atsistatydinimo pareiškimo, kitą dieną po pokalbio su premjeru S. Skverneliu pranešė atleidžianti L. Kontrimą. Tokio atsistatydinimo priežastis gali būti liepos viduryje kilęs triukšmas, kad L. Kontrimo kontroliuojamos viešųjų ryšių bendrovės „PR Service / Edelman Affiliate“ patalpose vyko buvusios Seimo narės G. Kildišienės, kelių viešųjų ryšių ekspertų ir teisininkės Liudvikos Meškauskaitės ir „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio susitikimas. Mat L. Kontrimas tada bandė trukdyti žurnalistams sužinoti, ar agentūros patalpose yra minimi asmenys, o vėliau juos pakvietęs į kabinetą užrėmė duris ir bandė neišleisti. Netektis skaudi: L. Kontrimas kultūros ministrei patardavo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo ir medijų bei informacinio raštingumo klausimais. Pamatęs, kad įvykiai sukasi į labiau politinius dalykus, nusprendė atsisakyti pareigų.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija