2017 m. rugpjūčio 31 d.
Nr. 33 (2250)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Kraštiečių šventė ir Porciunkulės atlaidai

Panevėžio vyskupas emeritas
Jonas Kauneckas ir klebonas
kan. Stanislovas Krumpliauskas
su svečiais ir parapijiečiais

Rašytojas Vytautas Indrašius
ir renginio vedėja Aušra Bukienė

Dr. Aldona Vasiliauskienė pristato
istorinį albumą, dešinėje – Antalieptės
bibliotekininkė Olga Raugienė

Dainuoja (iš kairės): Mykolas Piurko,
Regina Čiegienė, Virginija Markevičienė,
Asta Barzdienė, Dalia Laurinavičienė,
Lina Kriukienė, Loreta Alaunienė
(vadovė ir vargonininkė)

Porciunkulės atlaidų
procesija, dešiniau –
kan. Stanislovas Krumpliauskas

Panevėžio vyskupas emeritas Jonas
Kauneckas iškilmingai įvedamas
į Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo
bažnyčią, vadovaujant klebonui
kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui

Panevėžio vyskupas emeritas
Jonas Kauneckas žengia
pro bažnyčios šventoriaus vartus

ANTALIEPTĖ. Rugpjūčio 6-ąją čia vykusi kraštiečių šventė prasidėjo naujausios rašytojo Vytauto Indrašiaus knygos „Gutaučių piliakalnio papėdėje“ pristatymu Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Jis buvo papildytas Antalieptės bibliotekos parengta šio autoriaus knygų paroda. Tad naujos, septynioliktos autoriaus knygos sutiktuves renginio vedėja Aušra Mieželytė-Bukienė pradėjo pasakojimu apie anksčiau skaitytojus pasiekusius V. Indrašiaus darbus. Plačiau kalbėta apie knygą „Gutaučių piliakalnio papėdėje“. V. Indrašius dėkojo visiems prisidėjusiems prie jos išleidimo ,,už išsaugotą meilę savo gimtinei, pagarbą jos žmonėms ir šviesiam jų atminimui, gimtinę mylintiems ir jos istorinį paveldą saugantiems mecenatams bei tiems, kurie aukojo savo profesines žinias, talentą ir laisvalaikį, ruošdami šią knygą spaudai“. Autorių sveikino ir savo mintimis dalinosi UAB „Utenos Indra“ leidyklos-spaustuvės Pardavimų skyriaus vadovė Audronė Jurelytė kalbėjo, kad knygoje aprašyti didingo Gutaučių piliakalnio papėdėje išsidėstę Gutaučių, Drūsenų kaimai bei Moniškio viensėdis prasmingai papildo Piliakalnių metų renginius. Rašytoją sveikino antalieptiškis medžio drožėjas Pranas Savickas, kuris savo darbais apdovanojo ir Zarasų rajono savivaldybės tarybos narę Stasę Goštautienę, Moniką Krogelevičienę ir kitus šventės dalyvius.

Vėliau veiksmas persikėlė į Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios šventorių, kuriame pasipuošusios tautiniais drabužiais moterys laikė rankose iš ąžuolo lapų nupintą vainiką ir su klebonu kan. Stanislovu Krumpliausku, patarnaujančiais bei gausiais šventės dalyviais prie šventoriaus vartų pasitiko ganytoją – Panevėžio vyskupą emeritą Joną Kaunecką. Vyskupas, pasimeldęs prie altoriaus, pasidžiaugęs žmonių gausa bei gražiai išpuošta gėlėmis bažnyčia, kantriai klausė išpažinčių ir po jų kiekvienam įteikė paveikslėlį.

Pamaldų dalyviai ir Nijolės Gylienės vadovaujami gausiu būriu atvykę Panevėžio Gyvojo rožinio draugijos nariai kalbėjo Rožinį.

Porciunkulės atlaidų šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą sakė vysk. J. Kauneckas. Pamoksle akcentavo maldos svarbą ir jos galybę, pateikė patirčių iš kunigo, vėliau vyskupo veiklos, kalbėjo apie Osvencime žuvusią šventąją Editą Štain (Edith Stein, 1891 10 12–1942 08 09), Dievo tarną kun. Alfonsą Lipniūną (1905 03 12–1930 06 14–1945 03 28), skatino paraginti maldai ir savo pažįstamus, ragino melstis už taiką visame pasaulyje, tėvynę Lietuvą, o ypač už jaunimą ir pašaukimus.

Šv. Mišiose giedojo vargonininkės Loretos Alaunienės vadovaujamas Antalieptės parapijos choras. Po jų Porciunkulės atlaidų procesijoje plazdėjo vėliavos, tautiniais drabužiais pasipuošusių moterų nešami kaspinai, Aurelijos Sinicienės vadovaujamos mergaitės barstė gėles, o aplinkui tvyrojo pakili nuotaika ir širdžių atgaiva. Po pamaldų Antalieptės parapijiečiai padėkojo svečiams: vysk. J. Kauneckui, Gyvojo rožinio draugijos vadovei N. Gylienei, savo parapijos klebonui kan. Stanislovui Krumpliauskui ir bažnyčios patarnautojui Modestui Stipinui.

Klebonas kanauninkas S. Krumpliauskas visų parapijiečių vardu įteikė tris padėkas. Padėkota Bažnyčios istorijos tyrinėtojai, dvasininkų veiklos puoselėtojai ir jų vardų įamžinimo iniciatorei, istorijos mokslų dr. Aldonai Vasiliauskienei, ypač daug besidarbuojančiai garsinant Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimą, jo kančias ir mirtį Vladimiro (Rusija) ypatingajame kalėjime ir už indėlį organizuojant Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metams paminėti skirtas priemones, sustiprinusias lietuvių ir ukrainiečių kultūros ir mokslo ryšius, ir už suorganizuotus susitikimus su Rytų (graikų) apeigų katalikų vienuoliais bazilijonais Antalieptėje, šio krašto asmenybių garsinimą Lietuvoje ir Ukrainoje. Kitoje padėkoje buvo įrašyta: „Rašytojui, kraštotyrininkui, trilogijos „Antalieptės kraštas“ autoriui, kraštiečiui Vytautui Indrašiui, už aktyvią kraštotyrinę veiklą, Antalieptės krašto žmonių garsinimą ir puikų knygos „Gutaučių piliakalnio papėdėje“ pristatymą Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje“. Už įvairiapusę pagalbą parapijos reikaluose ir aktyvią pastoracinę veiklą padėka įteikta parapijietei Rimai Šapolienei.

Didžioji atlaidų šventės naujiena buvo istorinio albumo, kuriame yra pusšimtis 1928 metais datuojamų nuotraukų, pristatymas. Šį albumą dr. A. Vasiliauskienės iniciatyva padovanojo monsinjoras Juozapas Antanavičius, todėl daktarė parengė pranešimą apie mons. Juozapą Antanavičių, kaip mecenatą, akcentuodama paskutiniąją jo dovaną. Štai keletas jos pranešimo „Monsinjoras Juozapas Antanavičius: dovana Antalieptei“ svarbiausių minčių: „Tai – 1924–1928 metais Antalieptės klebonu dirbusio, teologijos magistro kan. Pranciškaus Strakšo palikimas. 1924 metais į Antalieptę atsikėlė Švč. Jėzaus Širdies kongregacijos seserys. Jos įsteigė mergaičių žemės ūkio mokyklą, vaikų darželį, vaikų prieglaudą, amatų mokyklą, vienuolių naujokyną. Klebonas kun. Pr. Strakšas tapo Antalieptės progimnazijos direktoriumi ir vienuolių įkurtos mokyklos tikybos mokytoju – kapelionu. Jo iniciatyva 1925 metais Antalieptėje įkurta koplyčia buvo ištinkuota ir nudažyta bažnyčia. 1927 metais kunigas buvo pakeltas prelatu ir 1928 metais paskirtas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros klebonu, todėl gavo pavedimą rūpintis baigti šios Katedros statybą. Panevėžio vyskupijoje jis dirbo iki pat mirties ir atsakingai atliko visas patikėtas pareigas. 2017-aisiais minimas kun. Pr. Strakšo gimimo Dangui 50–metis. Labai prasminga tai, kad ši mirties sukaktis minima Antalieptėje. Prieš mirtį savo negausų turtą prel. Pr. Strakšas paliko mons. J. Antanavičiui“. Be pomėgio fotografuoti ir reikšmingos leidybinės veiklos, ypač verta mons. J. Antanavičiaus, kaip mecenato, veiklos sklaida: turėtą nemažą paveikslų kolekciją ir pusę sklypo prie namo jis pardavė, o gautas lėšas investavo į Panevėžio Šv. Juozapo globos namų statybą. Nuo 2013 metų tapo jų kapelionu, o 2017 metais ir pats, prikaustytas prie lovos, apsigyveno juose.

Man teko garbė susitikti su mons. J. Antanavičiumi ir iš jo rankų gavus istorinį 1928 m. kovo 18 d. datuojamą albumą atvežti į Antalieptę. Tai – 90 metų senumo, rankų darbo, išsiuvinėtu viršeliu ir meniškai apipavidalintas nuotraukomis bei labai vertingas savo turiniu Antalieptės praeitį fiksuojantis palikimas. Todėl teko pasirūpinti ir padaryti albume esančių nuotraukų kopijas, kad su jomis galėtų susipažinti visi pageidaujantys. Originalą galės pavartyti tik labai svarbūs asmenys ir jis bus saugomas Visuomeniniame Antalieptės kraštotyros muziejuje, kuriame nepailstamai darbuojasi kraštotyrininkas Vincas Kibirkštis.

Po dr. A. Vasiliauskienės pranešimo surengtas buvusio Antalieptės vaikų namų auklėtinio Mykolo Piurko ir Antalieptės moterų ansamblio, kuriam vadovauja Loreta Alaunienė, koncertas. Agapėje nuoširdžiai bendrauta ir dalintasi prisiminimais prie vaišių stalo Antalieptės vienuolyne.

Kraštiečių šventės ir Porciunkulės atlaidų dalyviai dovanų gavo Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Antalieptės padalinio parengtą ir bendruomenės išleistą lankstinuką, kuriame, be minėtų programos įvykių, pateikiama dar viena iš 1935 m. birželio 1 d. laikraščio „Rytas“ (Nr. 124 (3199) Antalieptės parapiją pasiekianti reikšminga informacija: „Klebono kun. Petro Remiazos ir parapijiečių rūpesčiu padaryta rinkliava ir už 1750 litų įsigytas 264 kg svorio varpas. Antalieptiškiai džiaugiasi, kad dabar įsigiję istorinį varpą, kuris skambino Karo muziejuje Lietuvos Prisikėlimo laikotarpyje 1918–1935 m.“ Dr. A. Vasiliauskienė Panevėžio vyskupijos kurijoje, kurioje gilinosi į „Antalieptės parapijos“ bylas, 1937 metų apyskaitoje surado įrašą, kad bažnyčioje yra du varpai: „Vienas sveria 5 centn 24 kg, kitas – 40 kilogramų“. Ant didžiojo yra užrašas „Rostov“, jis kilęs iš karo muziejaus Kaune, ir ant mažojo – „Dono pėstininkų pulkas“ (įrašas rusų kalba). „Vargonininkas – Kazimieras Kalesnykas, zakristijonas – Jonas Maslauskas, varpininkas – Adomas Maslauskas“. Minėtas varpas „Rostov“ – vienas iš devynių Kauno Karo muziejaus pirmųjų istorinių varpų, kurie kabėjo senajame jo pastate, dabar yra Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios varpinėje. Artėjant Lietuvos valstybingumo šimtmečiui, būtų įdomu sužinoti ir likusių aštuonių varpų likimą, kad su jais visais kartu 2018-aisiais vienu metu galėtume pasveikinti Lietuvą su jos 100-mečiu. Būsime dėkingi, jeigu šių varpų turėtojai (bažnyčių parapijos) atsilieps į šį kvietimą ir susisieks su Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo parapija, kad galėtume pasitarti, kaip įgyvendinsime šią svajonę.

Olga Raugienė,
Antalieptės padalinio bibliotekininkė

Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija