Audros laužė –
nepalūžom

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Mokslo metus pradėjo susikaupimu prie signataro kun. A. Petrulio kapo ir paminklo savanoriams

Neringa Tuskevičienė

Prie Vasario 16-osios Akto signataro kun. Alfonso Petrulio paminklo mokiniai padėjo gėlių. Dešinėje – A. Petrulio gimnazijos direktorius Vladas Trakimavičius

Prabėgo vasara, ir mokyklinis varpelis sukvietė mokinius į mokyklas. Širvintų rajono Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos duris atvėrė 194 mokiniai. „Po ilgesnės pertraukos mokinių daugėja. Praėjusius mokslo metus pradėjo 174 mokiniai“, – padidėjusiu mokinių skaičiumi džiaugėsi gimnazijos direktorius Vladas Trakimavičius. Tai ypač svarbu žinant, kad visoje Lietuvoje mokinių skaičius kasmet mažėja.

Susitikę klasėse ir pasidalinę atostogų įspūdžiais, mokiniai rikiavosi kieme. Jau tradicija tapo Rugsėjo pirmosios eisena miestelio gatvėmis. Tradiciškai eita prie bažnyčios šventoriuje palaidoto Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, kun. Alfonso Petrulio (1873–1899–1928) kapo. Čia direktorius V. Trakimavičius gimnazijos bendruomenei priminė šio iškilaus žmogaus, gyvenimą baigusio Musninkuose, istoriją, svarbą mūsų valstybei. Pagerbę tylos minute kun. A. Petrulio ir visų išėjusiųjų atminimą, mokiniai ant kapo padėjo gėlių, uždegė žvakutes. Čia pat skambėjo „Tėve mūsų…“ ir „Sveika, Marija…“, jaunimo dainuojamos patriotinės dainos.

Tuomet visi pasuko prie šią vasarą atidengto paminklo 1918–1920 metų Lietuvos savanoriams. Čia mokiniai turėjo istorijos pamoką, kurios metu buvo pasakojama apie istorinę savanorių svarbą, apie bendruomenės „Spindulys“ idėją įamžinti savo krašto istoriją, apie nueitą kelią nuo idėjos iki paminklo atidengimo, apie kraštietės Marijos Remienės indėlį į krašto istorijos išsaugojimą. Tokie pasakojimai ir priminimai skatina jaunus žmones susimąstyti ir suvokti, kad kiekvienas gali būti savo krašto patriotu ir jį puoselėti, kad gali būti didis savo darbais.

Linksmai klegėdami visi sugrįžo į gimnazijos kiemą. Čia buvo tęsiama šventė. Direktoriui paskelbus, kad mokslo metai pradedami, giedant Lietuvos himną garbingai pakelta Valstybės vėliava, kuri plazdės visus mokslo metus, o bus nuleista po to, kai abiturientai rankose laikys brandos atestatus.

Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė mažiesiems pirmokams įteikė Pirmoko pasus. Kad pirmosios dienos mokykloje būtų jaukesnės, abiturientai pirmokams įteikė dovanėlių. Šventėje dalyvavo ir jauniausi gimnazijos bendruomenės nariai – trijų darželių (Kernavės, Vileikiškių ir Musninkų) auklėtiniai.

Mokiniai grįžo į klases, o tėvai rinkosi aktų salėje. Susirinkime kalbėta apie tai, jog reikia ieškoti būdų, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę pamatyti gerą kiną ar spektaklį. Direktoriaus teigimu, pamatę kitokią kultūrą vaikai augs kultūringesni ir turės motyvaciją siekti aukštesnių rezultatų. Todėl nutarta ieškoti finansinių galimybių šiam sumanymui įgyvendinti. Maloniai nustebino, kad tėvų buvo paklausta, ko jie norėtų, kad keistųsi mokykla, kad vaikams čia būtų maloniau. Pasirodo, tokį patį klausimą gavo ir visi gimnazijos mokiniai. Užvirė karštos diskusijos, ir pasiūlymų būta įvairių: nuo individualaus darbo su mokiniais, programavimo būrelio ir vairavimo mokymo poreikio iki dažnesnių karjeros dienų ir bendrų susitikimų (mokytojų, mokinių ir tėvų) ir rezultatų aptarimo kas tris mėnesius. Mokiniai kalbėjo konkrečiau. Jie pageidavo sutvarkyti stadioną, geriamo vandens koridoriuose, visos dienos ekskursijų, mažiausieji norėjo žaislų ir žaidimų aikštelės kieme. Direktorius pažadėjo, kad bendromis pastangomis bus ieškoma galimybių įgyvendinti pageidavimus, o mokslo metų pabaigoje vėl bus sugrįžta prie šių klausimų ir aptarta, kiek jų pavyko įgyvendinti. Štai tokiu būdu nuo pirmųjų dienų A. Petrulio gimnazijoje mokiniai mokomi imtis atsakomybės ir jaustis savo mokyklos šeimininkais, kur vertinama net ir pačių mažiausiųjų nuomonė, o tėvai vis labiau įtraukiami į jų vaikų auklėjimo ir mokymo procesą.

Šventė baigėsi. Geltonieji autobusiukai, kuriuos mokykla turi du, bet tuoj turėtų gauti ir trečią, pilni vaikų, pajudėjo iš mokyklos kiemo. Visi išsiskirstė į namus, kad po kelių dienų, pirmadienį, vėl sugrįžtų čia ir nertų į mokslo ir žinių šalį.

Širvintų rajonas
Autorės nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“