Audros laužė –
nepalūžom

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Audros laužė – nepalūžom“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Nelietuviai – Lietuvai

Žygdarbiai suartina tautas

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Čijunės Sugiharos atminimo lenta prie „Metropolio“

Praėjusios savaitės penktadienį, rugsėjo 8-ąją, galingu japoniškų būgnų trenksmu baigėsi Kaune vykusios „Sugiharos savaitės“ renginiai, prasidėję rugsėjo 2-ąją, šeštadienį. Šiais renginiais, įamžinančiais buvusio Japonijos konsulo Lietuvoje Čijunės Sugiharos gerųjų darbų atminimą, Lietuva buvo susijusi su tolimąja Japonija. Kartu galėjome suprasti, kas sieja lietuvių, japonų ir Lietuvoje (bei Lenkijoje, ypač iki Antrojo pasaulinio karo jai priklausiusiame Vilniaus krašte) gyvenusių žydų kultūras. 1939–1940 metais Kaune Japonijos vicekonsulu dirbęs Čijunė Sugihara, su olandų konsulu Janu Zvartendijku išdavė vadinamąsias „gyvenimo vizas“, leidusias išsigelbėti daugiau nei 6 tūkst. žydų iš Lenkijos, Lietuvos ir Vokietijos.

Vienas svarbiausių šios savaitės renginių organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas siekė festivalį paruošti taip, kad būtų galimybė pažinti ne vien tik japonų kultūrą, bet ir kad renginiai būtų tiltas, jungiantis tris – japonų, lietuvių, žydų – kultūras ir du skirtingus laikotarpius – prieš Antrąjį pasaulinį karą ir XXI amžių.

Nelietuviai – Lietuvai

Unikalaus leidinio sutiktuvės

Laima Debesiūnienė

Renginio dalyviai Tautinių bendrijų namuose

Rugsėjo 9 dieną Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, įvyko eilėraščių rinkinio rusų kalba „Vilnius šaukia. Vilniaus poetinis įvaizdis“ pristatymas.

Projekto autorius ir vadovas, knygos sudarytojas ir iliustracijų parinkėjas – Vladimiras Kolcovas-Navrockis. Šią idėją jau anksčiau jis stengėsi įgyvendinti – „XXI amžiaus“ skaitytojams jau žinomas jo kraštotyrinis straipsnis apie Vilnių „Šį miestą tegu saugo šventovių palaima“ (2016 05 20) su parinktomis įvairių autorių eilėraščių ištraukomis ir paties Vladimiro grafikos darbais. Vėliau jo veiklą parėmė tuometinė poetų ir rašytojų, rašančių rusų kalba Lietuvoje, literatūrinio susivienijimo (LS) „Logos“ vadovė Ieva Achtajeva (nuo 2016 metų rudens jam vadovauja V. Kolcovas-Navrockis). Jie drauge parašė straipsnį apie šio kolektyvo veiklą (jis jau seniai išverstas į lietuvių kalbą, bet laikraštyje spausdinamas tik dabar). Vėliau kilo mintis surinkti dar daugiau medžiagos ir išleisti knygą. J. Achtajeva tapo antrąja sudarytoja ir korektore. Atliktas didžiulis darbas: surinkti eilėraščiai rusų kalba, atlikti vertimai iš kitų kalbų, į knygą pateko 176 autorių tekstai nuo XIX amžiaus pradžios iki mūsų dienų ir 61 (XVIII–XXI a.) dailininkų paveikslų reprodukcijos, beje, autoriai – iš 16 šalių. Beveik su visais teko susisiekti, paprašyti biografinių duomenų arba jų ieškoti įvairiuose šaltiniuose.

Nelietuviai – Lietuvai

„Logos“ – meilės žodžiai Lietuvai

Ieva ACHTAJEVA, Vladimiras KOLCOVAS-NAVROCKIS

Staiga sujaudins jus,
Lyg kardu pervers
Viena eilutė – polėkis širdies...

(Jelena Šeremet)

Vilniečių literatūrinis susivienijimas „Logos“ („žodis“ – išvertus iš graikų kalbos) – kūrybinis įvairių tautybių žmonių, pamilusių literatūrą ir rašančių rusiškai, susivienijimas. Šiuo metu jame yra daugiau kaip 20 autorių, turinčių savo arsenale po kelis personalinius poezijos ir prozos rinkinius, respublikinių ir tarptautinių konkursų apdovanojimus, didžiulę Lietuvos visuomeninių ir kultūrinių projektų patirtį.

Susivienijimą 1991 metais įkūrė pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė Jelena Bachmetjeva, valstybinio banko ekonomistė Olga Denkovskaja ir dramaturgas Rusų dramos teatro režisierius Jurijus Ščiuckis. Pirminis susivienijimo tikslas buvo šiuolaikinių autorių, gyvenančių Lietuvoje, kūrybos leidimas ir 2007–2012 metais išleistas tritomis „Šakos vėjyje“. Paskui tikslai ir uždaviniai ketėsi, tapo gilesni ir konkretesni, priviliojo į susivienijimą „Logos“ vis daugiau plunksnos brolių, atkreipė masinės informacijos priemonių dėmesį.