2017 m. spalio 06 d.
Nr. 38 (2255)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Dosnų kraštietį atsimenant

Laidotuvių apeigas Daugailių
kapinėse atlieka velionio brolis
kun. Juozas Čepėnas. Centre – Daugailių
klebonas kun. Saulius Kalvaitis

Algirdas Mečislovas Čepėnas

Rugpjūčio 13 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagos Ouk Loun (Oak Lawn) priemiestyje, eidamas 94 metus, mirė Algirdas Mečislovas Čepėnas, Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos altaristo kun. Juozo Čepėno brolis.

JAV lietuvių bendruomenė vis dažniau netenka kartos, gimusios ir brendusios tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, išgyvenusios Antrojo pasaulinio karo žiaurumus ir ryžtingai kovojusios už Lietuvos laisvę. Vienas iš tokių buvo a. a. A. M. Čepėnas. Būdamas kuklaus būdo jis vengė dėmesio. Nepaisant to, jis pasižymėjo išskirtiniu dosnumu, Lietuvai ir lietuviškai veiklai negailėdamas laiko ar pinigų. Užkulisiuose jis mielai atlikdavo dažnai nepastebimų, bet labai reikalingų darbų. Jis, kaip aktyvus Lietuvių bendruomenės narys, buvo ištikimas jos organizacijų talkininkas Čikagoje ir stambus mecenatas. Daugybę metų jis buvo Jaunimo centro tarybos narys, Bendro Amerikos lietuvių fondo (BALF) rėmėjas ir skyriaus iždininkas, „Draugo“ fondo narys ir ilgametis šio laikraščio talkininkas. Be A. M. Čepėno ir jo draugų talkos neapsieidavo „Draugo“ piknikai ir pokyliai, Jaunimo centrui lėšas telkiančios vakarienės ir kiti renginiai. A. M. Čepėnas visuomet padėdavo BALF, JAV Lietuvių bendruomenės socialinei tarybai ir kitoms organizacijoms supakuoti ir išsiųsti labdaros siuntas į Lietuvą ar Suvalkų trikampį. Jis rėmė įvairią lietuvišką spaudą ir daug aukojo leidžiant jo dėdės Broniaus Kviklio veikalus „Mūsų Lietuva“ ir „Lietuvos bažnyčios“. Lietuvoje jo ypatingos paramos susilaukė Daugailių parapijos bažnyčia ir vietinių kaimelių mokyklos. Nuo 1990 metų, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jis kasmet pats išsiųsdavo daugiau kaip 50 siuntinių varge gyvenantiems paremti. Kilęs iš Utenos rajone esančio Velaikių kaimo, Algis nuo mažens ruošėsi ūkininkauti. Baigė Salų žemės ūkio mokyklą, bet tolesnes studijas nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Iki pat mirties Algirdas Mečislovas vis minėjo tą lemtingą 1944 metų liepos 8-ąją, kai jo pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Sovietų okupacinei kariuomenei artėjant, jis kartu su vyresniu broliu Pranu ir jaunesniu broliu Vytautu buvo priverstas palikti tėviškę, tėvus ir brolius Juozą ir Povilą. Trys broliai atsidūrė Sedos kautynių sūkuryje, žuvo Pranas. Apie šį lietuviams nesėkmingą mūšį Algirdas Mečislovas labai nenoriai pasakodavo, siūlydavo verčiau perskaityti Mariaus Katiliškio „Išėjusiems negrįžti“ ir Vlado Butėno „Lenktynės su šėtonu“. Priverstas vokiečių, Algis su broliu kasė apkasus, atsidūrė Dancige, jau sovietų armijos apsuptame mieste. Nors vokiečiai ribojo evakuaciją laivais, reikalaudami specialių leidimų, Algis su broliu ir dviem kitais vyrais į laivą pateko nešdami sužeistus vokiečius. Taip jiems pasisekė pabėgti, nuplaukti iki Helos pusiasalio ir pasiekti Kopenhagą. Karui pasibaigus iš Danijos Algis pasitraukė į Vokietiją, gyveno net penkiose pabėgėlių stovyklose. 1949 metais emigravo į Ameriką. Lietuvoje likę tėvai, Adelė ir Nikodemas Čepėnai, 1948 metais sovietų ištremti į Sibirą, į tėviškę sugrįžo tik po aštuonerių metų.

Keletą metų padirbęs įvairiuose Čikagos fabrikuose, Algis susitaupė pinigų ir kartu su Kazimieru Brenčiumi ir Antanu Valavičiumi Braitono (Brighton) parko apylinkėje atidarė mažą maisto parduotuvę, vietinių lietuvių vadintą „Trijų brolių krautuve“. Iš tikrųjų parduotuvė priklausė trims draugams, kurie gerai sugyveno ir darniai drauge išdirbo 27 metus. Septynias dienas per savaitę sėkmingai veikusi parduotuvė, kur galėjai nusipirkti šviežios mėsos, europietiškų maisto prekių ir kurioje buvai sąžiningai aptarnautas, traukė klientus iš visos Čikagos. Trys dalininkai pelno siekė ne sau, bet skyrė jį altruistiniams tikslams: Lietuvoje rėmė likusius tėvus, gimines ir kitus tautiečius, o išeivijoje – lietuvybę ir lietuviškų organizacijų veiklą.

Algirdas Mečislovas sugrįžo į kraštą, kurio jis niekuomet nenorėjo palikti. Jo atminti artimieji rugpjūčio 27 dieną susirinko Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo A. M. Čepėno brolis kun. Juozas Čepėnas ir klebonas kun. Saulius Kalvaitis. Klebonas pamoksle sakė, kad velionis paliko laikinuosius namus ir išėjo į amžinuosius. Tai ypač tinka Algirdui Mečislovui, kuriam Amerika buvo laikinieji namai. Atgimimo metais grįžęs į tėviškę ir lankydamas tėvelių kapus, jis išreiškė norą miręs atsigulti šalia jų, taigi grįžti namo. Nesukūręs savo šeimos ir nesusikrovęs turto, jis jį sudėjo į artimųjų, gimtinės ir Tėvynės gerovę. Jis siuntė daugybę siuntinių gimtosios parapijos mokykloms. Sudėjus visą paramą Lietuvai iš viso jo labdaros susidarytų už daugiau kaip 500 tūkst. dolerių. Ne visi šv. Mišiose dalyvavusieji žinojo, kad jos sienos, lubos, kolonos, restauruotos įspūdingomis medžio inkrustacijomis, yra ne tik tuometinio klebono mons. Petro Baltuškos nuopelnas. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę būtent A. M. Čepėnas ir jo pusbrolis Bronius Kviklys tam grožiui sukurti Amerikoje rinko lėšas. Taigi jau vien Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia gali būti paminklas A. M. Čepėnui. O kur dar kiti geri darbai! Nemažai apie juos rašoma brolio kun. J. Čepėno sudarytoje knygoje „Velaikių Čepėnai“ (2012).  

Daugailių kapinėse atsisveikinimo žodį taręs sūnėnas verslininkas Kęstutis Čepėnas sakė, kad kiekvienam iš plačios Čepėnų giminės dėdė žinodavo kuo galėtų būti naudingas. Jis buvęs labai kuklus ir tylus, bet savo dvasia „Carito“ žmogus. A. M. Čepėno palaikų urna palaidota šalia tėvų bei kitų Čepėnų šeimos narių.

Pagal „Draugą“ (Čikaga, JAV)

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija