2017 m. spalio 06 d.
Nr. 38 (2255)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Audros laužė –
nepalūžom



REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Apie melo skleidėjus

Dosnų kraštietį
atsimenant

Mirė kovotojas už
laisvę Kovo 11-osios
Nepriklausomybės
akto signataras
Balys Gajauskas

Įamžino 46 metus
parapijoje
dirbusį kunigą

Tituliniai atlaidai

Didingoje bažnyčioje
– iškilūs atlaidai

Keliaukime kartu

Popiežius pritarė „Carito“ iniciatyvai, skirtai migrantų ir pabėgėlių globai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus ir „Caritas
Internationalis“ pirmininkas
kardinolas Luisas Taglė su bendrojoje
audiencijoje dalyvavusiais migrantais

Atvira ir svetinga bažnyčia

Europai vis dar neatsigaunant nuo 2015 metų pabėgėlių antplūdžio krizės ir atitinkamų radikalizmo stiprėjimo pasekmių (Brexit Didžiojoje Britanijoje, parlamento rinkimų atneštos permainos Vokietijoje ir kitose šalyse), o Jungtinėms Valstijoms neatsisakant planų statyti „naujosios kinų sienos“ su Meksika, iš kurios veržiasi nelegalūs migrantai, popiežius Pranciškus, ištikimas vargstančių pabėgėlių ir migrantų draugas ir globėjas, pradėjo naują jiems skirtą kampaniją. Rugsėjo 27 dieną kalbėdamas Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje Šventasis Tėvas pritarė bažnytinės paramos organizacijos „Caritas Internationalis“ kartu su partneriais suplanuotai veiksmų programai, kuria siekiama artimiausius dvejus metus įvairiomis priemonėmis ir švietimu stiprinti bendruomeniškus vietinių gyventojų saitus su migravusiais, dėl iškilusių pavojų savo gimtines palikusiais asmenimis. Ši iniciatyva, kuri turi apimti visas 160-yje pasaulio šalių veikiančias „Carito“ struktūras, turi prasmingą simbolinį pavadinimą „Keliaukime kartu“ („Share the journey“), taip pabrėžiant Popiežiaus skatinamos susitikimo kultūros vystymą, einant su pabėgėliais ir migrantais sunkiu išbandymų keliu, dedant pastangas, kad jie būtų svetingai priimti tose šalyse, kur ieško prieglobsčio.


Vyskupu nominuotas Telšių Katedros administratorius kun. Darius Trijonis

Vyskupas nominatas Darius Trijonis

Rugsėjo 29 dieną Šventasis Tėvas Pranciškus nominavo Telšių Katedros administratorių teologijos mokslų daktarą kunigą Darių Trijonį Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru ir suteikė jam Fissianos vyskupo titulą.

Darius Trijonis gimė 1973 m. balandžio 21 d. Telšiuose, praktikuojančių katalikų šeimoje. 1980 metais pradėjo lankyti Telšių 4-ąją vidurinę mokyklą, o 1990 metais, Telšiuose atvėrus duris pirmajai Lietuvoje katalikiškai mokyklai, mokėsi jos dvyliktoje klasėje. 1991 metais įstojo į Telšių kunigų seminariją ir baigė 1996 metais. Tiek katalikiškoje mokykloje, tiek seminarijoje ypatingą įtaką jaunuolio dvasinei formacijai darė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, kuris tuo metu buvo seminarijos dvasios tėvas ir mokyklos kapelionas.


Ištvermė – gyvybės išsaugojimo sąlyga

Kun. Vytenis Vaškelis

Neužtenka tikėti ir pripažinti, kad Kristus yra kertinis akmuo, kurį atmetė dalis žydų. Pažinę Jį, turėtume tarti šiuos ar panašius žodžius: „Jėzus – mano Viešpats ir mano viskas“, - ir kasdien stengtis daryti veiksmus, atitinkančius mūsų tikėjimą bei pasitikėjimą Tuo, kuris aiškiai byloja: „Argi yra man kas neįmanoma?“ (Jer 32, 27). Pasak šio sekmadienio Evangelijos, Dievo Karalystės pirmiausia verti tie, kurie savo širdyje pradeda statyti nesugriaunamą tikėjimo darbų mūrą, paima kertinį akmenį – Dievo žodį – ir seka Tuo, prieš kurį lenkiasi visi, kuriuos Jis sukūrė (Ps 86, 9). Tik taip jie, paklusdami tikrajam Karaliui, duoda įvairiopą vaisių (plg. Mt 21, 43).

Viena didžiausių dorybių yra ištvermė, nes Mokytojas mums sako: „Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę“ (Lk 21, 19). Tai – „cementas“, mūsų tikėjimo pastangų bei darbų plyteles neišskiriamai sujungiantis su pačiu savimi – tvirčiausia šerdimi, kuri yra „Viešpats – mano Uola, mano tvirtovė, mano gelbėtojas!“ (Ps 18, 3). Tai – Kristaus mokykla, kurioje nuosekliai mokomės atsisakyti netinkamų įpročių likučių ir laikytis Jo nustatytos tvarkos bei drausmės, kad, nebepataikaudami savo įnoriams, kaskart ryžtingiau leistume malonei keisti mūsų gyvenimo būdą.


Dvi Pelesos saulės

Kunigai Elijas Anatolijus Markauskas
ir Leonas Ladyšius klausosi koncerto
Pelesos lietuviškoje vidurinėje mokykloje
Marijos Šaknienės nuotraukos

Lietuvišką Pelesos mokyklą ir Pelesos Šv. Lino bažnyčią žmonės vadina skaisčiomis saulėmis ne vien todėl, kad jos stovi šalia viena kitos, bet kad ir likimai jų panašūs. Lietuvos etninių žemių dukros patyrė vienodai skausmų, vargų, pažeminimo. Dabar jos abi kuria krašto vaikams šviesesnę ateitį. Jų tėvų ir protėvių kova saugant lietuvybę neištirpo laiko bėgsme. Ji sutelkė ne tik Pelesos, bet ir kitų lietuviškų kaimų gyventojus.

Lietuvių ginta, statyta ir mylima bažnyčia

Pietiniame Dzūkijos etnokultūrinio regiono pakraštyje, atokiau nuo Pelesos (Pervažos) upelio, spindi darbščių ir tvarkingų lietuvių kaimas. Likimas lėmė jam kaip ir gretimiems lietuviškiems kaimams nelengvą dalią – atskyrė nuo motinos Lietuvos. Daug teko iškentėti valdant carinei Rusijai. 1912 metais Rodūnios bažnyčioje buvo uždraustos lietuviškos pamaldos. O tuo metu pelesiškiai ir kiti lietuviškų kaimų katalikai priklausė Rodūnios parapijai. Tad 1917 metais gyventojai pasistatė naują medinę bažnytėlę. O 1926 metais specialiu Vilniaus arkivyskupo Jurgio Matulaičio dekretu buvo įsteigta lietuviška Pelesos lietuvių parapija. Lenkijos okupantai uždraudė lietuviškas pamaldas. Tada lietuviai su kitų kaimų gyventojais pasistatė naują akmenų mūro bažnyčią. Bet ji nepatiko sovietiniams okupantams. Jie 1952 metais bažnyčią uždarė, o vėliau ir išniekino – nugriovė bokštą, pavertė kolchozo trąšų sandėliu. Atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, Pelesos lietuviai bažnyčią atstatė, atnaujino. Šiame kilniame darbe daug nuveikė iš Pelesos krašto kilęs šviesuolis, žinomas kultūros veikėjas Izidorius Šimelionis ir visą gyvenimą kovoms už lietuvybę pašventusi Marija Kruopienė. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti į Pelesos istoriją. Vyresni ir jaunesni Pelesos gyventojai su pagarba taria ir Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus vardą. Šis, beje, Gervėčių parapijos Miciūnų kaimo lietuvis, 1989 m. rugsėjo 23 d. Pelesos bažnyčią pašventino ir atvėrė naujam gyvenimui. Ilgus metus joje dirbo iš Lietuvos atvykęs kunigas Kastytis Krikščiukaitis.


Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimas

LLKS Prezidiumo pirmininkas d. plk.
Jonas Čeponis, Vietinės rinktinės
vadas d. kpt. Jeronimas Kraulys,
LLKS štabo viršininkas d. mjr. Vytautas
Balsys, buvęs Seimo narys Rytas
Kupčinskas ir LLKS štabo narys
d. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas

Rugsėjo 23 dieną Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) suvažiavimas. Jame dalyvavo buvę Lietuvos partizanai, jų rėmėjai, laisvės kovų dalyviai ir svečių būrys. Salė pasipuošė atkurtų partizanų apygardų vėliavomis. Suvažiavimas pradėtas žuvusių dėl Lietuvos laisvės bei mūsų dienomis išėjusių į Viešpaties namus buvusių Laisvės kovotojų atminimo pagerbimu, Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektoriaus, Kauno įgulos kariuomenės kapeliono, kun. mjr. Tomo Karklio malda ir Lietuvos himnu. Jaunųjų šaulių grupė iškilmingai išnešė gėlių puokštes padėti prie Nežinomo kareivio kapo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje ir prie Laisvės kovotojų Motinos paminklo miesto Senosiose kapinėse.

Pagrindinė suvažiavimo tema – LLKS įstatų papildymas, naujos Tarybos išrinkimas ir a.a. mons. Alfonso Svarinsko iniciatyva pradėto statyti Kryžkalnyje paminklo Lietuvos partizanams ateitis ir įgaliojimo suteikimas Raseinių savivaldybei jį užbaigti. Apie tai pranešimą padarė fizinę negalią turintis, bet visada pasižymintis guviu mąstymu ir stipria dvasia LLKS prezidiumo pirmininkas dim. plk. Jonas Čeponis. Suvažiavimui pirmininkauti buvo išrinkti d. mjr. Vytautas Balsys ir dim. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas. Gražiais žodžiais suvažiavimą sveikino buvę Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Diskusijoje dalyvavo atkurtos Prisikėlimo apygardos vadas publicistas Juozas Mocius, LLKS štabo viršininkas Vytautas Balsys, atkurtos Vietinės rinktinės vadas Jeronimas Kraulys, atkurtos Lietuvos laisvės armijos atstovė Irena Montvydaitė, suvažiavimo dalyviai Giedrius Gataveckas, Romas Karbauskas, Zenonas Rakauskas, Pranas Kavaliauskas ir kiti. Suvažiavimo dalyviai pritarė pasiūlymui operatyviai užbaigti statomą Kryžkalnio paminklą, suteikiant atitinkamą įgaliojimą Raseinių savivaldybei, siūlomiems LLKS nuostatų papildymams. Išrinkta nauja LLKS Taryba: Vytautas Balsys, Algis Čeponis, Saulius Čiarna, Giedrius Gataveckas, Angelė Jakavonytė ir Zigmas Tamakauskas.


Pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas

Tuskulėnų rimties parko
memorialiniame komplekse

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas. Rugsėjo 28 dieną čia apsilankė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai įnešė vainiką, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės.

Ši diena skirta atminti ir pagerbti 1944–1947 metais NKGB–MGB vidaus kalėjimo rūsiuose kalintiems, kankintiems ir vėliau nužudytiems 767 asmenims, kurių palaikai buvo slapta užkasti Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Tik septynių žmonių palaikai buvo atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio genocido aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. buvo perkelti į koplyčią-kolumbariumą.

Visą dieną lankytojams buvo atverta koplyčia-kolumbariumas, nemokamai susipažinti su paroda „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bei apžiūrėti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kilnojamąją parodą „Vilniaus geto afišos“.


Kai bėgiai persikrausto kitur, o departamentai migruoja

Edvardas ŠIUGŽDA

Ir vėl skandalai. Valstybinės reikšmės skandalai. Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės vadovaujami darbuotojai Rusijai nutekino Užsienio reikalų ministerijos rašte nurodytą riboto naudojimo informaciją. Lietuvos atžvilgiu priešiškai nusiteikusiai šaliai buvo suteikta informacija apie Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo poziciją dėl Krymo aneksiją pripažinusių Rusijos KT narių įtraukimo į nepageidaujamų asmenų sąrašus Lietuvoje. Migracijos departamento direktorė aiškino, kad priimant sprendimą uždrausti Rusijos KT teisėjams atvykti į Vilniuje rengiamą ketvirtąjį Pasaulio konstitucinės teisės kongresą buvo remiamasi Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateikta informacija ir toji informacija, buvo paimta iš rašto, kuris, esą „nebuvo įslaptintas“. Apie tai, kad Migracijos departamentas Rusijai nutekino informaciją apie KT pirmininko D. Žalimo poziciją, pirmieji prabilo Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Juozas Bernatonis. Jie net siūlė inicijuoti parlamentinį tyrimą ir išsiaiškinti, kokiu pagrindu Rusijai buvo patikėta slapta informacija. Duomenų atskleidimas pakenkė Lietuvos reputacijai – Rusija informaciją išplatino viso pasaulio KT teisėjams. O Lietuvos KT pirmininkas D. Žalimas iš karto atsidūrė Rusijos juodajame sąraše – jam draudžiama atvykti į Rusijos Federaciją. D. Žalimui buvo uždrausta atvykti į Rusijos teritoriją, net nesiteikiant paaiškinti, kodėl toks sprendimas buvo priimtas.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija