2017 m. spalio 06 d.
Nr. 38 (2255)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Tituliniai atlaidai

Šv. Mišių auka. Iš kairės: dekanas
kun. Algis Neverauskas, nuncijus
arkiv. Pedras Lopesas Kvintana,
kun. Mindaugas Šlaustas
ir vikaras kun. Ernestas Želvys

Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų)
bažnyčios choras Ariogalos bažnyčioje.
Priekyje centre – kun. dr. Kazimieras
Ambrasas, dešinėje – klebonas
kun. Gintautas Jankauskas

Kun. dr. Kazimieras Ambrasas

ARIOGALA. Rugsėjo 24 dieną Šv. arkangelo Mykolo parapijoje buvo švenčiami tituliniai bažnyčios atlaidai. Jie čia visada yra artimųjų, giminių, senų draugų susitikimų vieta. Klebonas kun. Gintautas Jankauskas pasirūpino, kad atlaiduose dalyvautų kunigas jėzuitas dr. Kazimieras Ambrasas, jau ne kartą lankęsis Ariogalos parapijoje. Jis aukojo Sumos šv. Mišias, pasakė pamokslus per Sumą ir Votyvą, vadovavo procesijai apie bažnyčią.

„Šventasis Mykolas, krikščionių gerbiamas kaip Bažnyčios globėjas ir gynėjas, buvo ir dangaus gydytojas, ankstyvosios krikščionių bendruomenės gerbiamas už stebuklingus išgydymus, padarytus jo užtarimu, – kalbėjo kun. K. Ambrasas SJ. – Ir šis numylėtasis arkangelas buvo vienas iš dangaus svečių, kurie atskleidė jaunai valstietei Žanai D‘Ark jos misiją išlaisvinant Prancūziją. Mykolas yra Dievo sąmonės, tikėjimo, gynybos, tobulumo ir valios įsikūnijimas“. Svečias sakė, kad Šv. arkangelo Mykolo atlaidai švenčiami 32 Lietuvos parapijose.

Antrajame pamoksle kun. K. Ambrasas SJ kalbėjo apie skaudžią temą – nepaklusnumą ir prieštaravimą. Šis reiškinys dažnas šeimose, įstaigose, gamyklose ir kitur. Pasakojama, kad nepaklusnumas gimė tada, kai dalis angelų, vadovaujamų Liuciferio, sukėlė maištą prieš Dangaus ir Žemės Kūrėją ir norėjo susilyginti su Viešpačiu. Į kovą stojo šv. Mykolas, kuris mintimis, įsitikinimais, protu ir laisva valia, gauta iš Dievo, nugalėjo Liuciferį ir jo šalininkus. Šv. Mykolo šūkis buvo: „Kas kaip Dievas“. Tai reiškė, jog visos sutvertos galybės, tobulybės, visokia jėga, visi sutvėrimai, palyginus su Sutvėrėju Dievu, yra niekas. „Štai kodėl kelti bet kokį maištą, protestuoti prieš Kūrėją, neklausyti ar drįsti prieštarauti tėvui, motinai – didžiausia nesąmonė, beprotystė, nelaimė ir niekšybė, – tvirtino kun. K. Ambrasas SJ. – Taip elgdamiesi žmonės gali išspirti sau iš po kojų dieviškąją ir tvirtą atramą, kurią gauna per maldą, Sakramentus, pasninką, mąstymą ir atgailą. Su paklusnumo samprata susiję ir 10 Dievo įsakymų. Kur dingsta šie įsakymai, ten – silpna valstybė ir pakrikusi tauta. Apsidairykime, kiek šiandien normaliai ir taikiai, pavyzdingai gyvenančių šeimų? Iš kur atsiranda tos priešvedybinės praktikos? Todėl, kad santuokinis gyvenimas prasideda ne nuo altoriaus, be žiedų sumainymo, Dievo, savo artimųjų ir parapijos akivaizdos. Kiek dabar be altoriaus „draugaujama“? Kiek pamestinukų, našlaičių namų? Kiek nelaimingų tėvų, kiek sužalotų ir tebežalojamų vaikų“.

Klebono kun. G. Jankausko rūpesčio dėka paruošti lapeliai su malda į šv. arkangelą Mykolą buvo išdalinti atlaidų dalyviams ir kun. K. Ambraso SJ kvietimu garsiai kalbėta, kad šv. Mykolas padėtų atsispirti nuo piktųjų dvasių pagundų. Po šios maldos garbingas svečias kreipėsi į atlaidų iškilmių dalyvius: „Dėkui Jūsų darbščiam ir išradingam klebonui, kad tą maldelę į šv. Mykolą arkangelą padaugino, kad nuo šiol dabar galėtume ją patys išmokti, mintyse kartoti ir kitus taip daryti išmokytume. Ne tik Katalikų Bažnyčia, bet sykiu ir jūsiškė parapija turi tokį galingą globėją nuo pagundų, nelaimių ir visokių žalingų įpročių ir potraukių, tad nuoširdžiausiai ir drąsiai kreipkimės į Jį, ir nieko nepaisydami, pasinaudokime ir remkimės Juo kuo dažniau ir karščiau, kad iš mūsų Žemės, ypač Ariogalos padangės, išnyktų nelaimės, o Jūsų darbai, žygiai ir pastangos būtų paaukotos ir atiduotos Dievui, o ne kipšui, kad būtų drąsiai meldžiama tautos gerovės ir Jūsų visų sielų labui, kad kuo daugiau žmonių laimėtų džiaugsmingą Amžinybę“. Kun. K. Ambraso pamokslai tikinčiųjų sielose stiprino tikėjimą ir viltį.

Beje, prisimena pirmasis susitikimas su kun. K. Ambrasu 2006 m. gruodžio 12 d. Ariogalos bažnyčioje, kai jis grįžo kaip kelionės iš Kryžių kalno į Šventąją Žemę kapelionas. Jis iki šiol paliko malonius prisiminimus Ariogalos vidurinės mokyklos moksleiviams.

Tituliniuose atlaiduose dalyvavo Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios choras bei jo seniūnas Aleksandras Kirka, vadovas Arūnas Važinskas ir vargonininkas Juozas Grigas. Po Votyvos šv. Mišių bažnyčioje jie atliko muzikinę sakralinę programą ir giedojo Sumos šv. Mišiose. Jėzuitų bažnyčioje susibūręs kolektyvas, vienijantis išsilavinusius, nemažą gyvenimo ir veiklos patirtį turinčius žmones, nepasitenkino tik giedojimu bažnyčioje. Šis kolektyvas dalyvavo visose nepriklausomos Lietuvos dainų šventėse, rūpinosi koncertine veikla. Chorui svarbūs pasaulio muzikos gyvenimo įvykiai, žymių kompozitorių Franco Šuberto, Volfgango Amadėjaus Mocarto, Antano Budriūno, poeto Adomo Mickevičiaus jubiliejinių sukakčių minėjimai. Kauno Jėzuitų bažnyčios choras kasmet gieda per atlaidus Šiluvoje, be to, yra apkeliavęs kone visą Lietuvą ir giedojęs šv. Mišiose Šiaulių, Telšių, Klaipėdos, Biržų, Druskininkų, Vilkijos, Bartninkų, Varnių bažnyčiose. Vilniuje ne kartą choro giedamos giesmės skambėjo Arkikatedroje Bazilikoje ir Šv. Kazimiero bažnyčioje. 1993 metais Jėzuitų bažnyčios choras Kauno santakoje kartu su kitais bažnyčių chorais dalyvavo susitikime su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Pakiliai ir jaudinančiai po Ariogalos bažnyčios skliautais aidėjo choro atliekamos giesmės, o visi atlikti kūriniai – menas, įsiskverbiantis į giliausius žmogaus dvasios klodus, žadinantis kilnius jausmus.

Kun. G. Jankauskas, kreipdamasis į maldininkus, dėkojo atlaidus vedusiam kun. dr. K. Ambrasui SJ už Sumos šv. Mišių auką, Votyvos ir Sumos pamokslus, procesiją ir išpažinčių klausymą. Klebonas linkėjo svečiui geros sveikatos, Dievo globos bei palaimos. Jis dėkojo ir Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios chorui, linkėjo, kad Dievas ir toliau globotų bei laimintų jo kūrybinį darbą. Padėkota ir Ariogalos parapijos Sumos chorui bei vargonininkei Marijai Vaitiekūnienei, „Carito“ moterims ir liturgijos pagalbininkams. Kun. G. Jankauskas visiems palinkėjo santarvės šeimose, vienybės, atlaidumo bei nuoširdumo, daug sveikatos ir naujų prasmingų siekių ateityje.

Petras URBONAS

Aloyzo SADAUSKO nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija