2017 m. spalio 27 d.
Nr. 41 (2258)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Keistoka mirties samprata

Marija Gustainienė

Baigiu rengti spaudai septintąją savo knygą – esė ir refleksijų rinkinį „Klausausi tylos“. Idėją jam subrandino įvairūs nugirsti žmonių pašnekesiai mūsų kasdienio ir nekasdienio gyvenimo temomis. Modernėjančiame pasaulyje atsiranda ir „modernių“ požiūrių. Nieko čia nepadarysi, esame labai skirtingi ir turime teisę savo nuomonę išsakyti, bet pati ne kartą suklusau ir bandžiau įsiklausyti, ką išgirsiu tyloje tarp tų pašnekesių, ką išmąstysiu, kaip suvoksiu ir kaip interpretuosiu. Daug minčių skausmingai suplaukia į gilų liūdesį gal dėl to, kad susiformavau kitokį požiūrį ir kol kas negaliu pritarti kitokiai nuomonei. Šis pamąstymas irgi susidėliojo iš nuogirdų, iš to, ką ilgai „išturėjau“ viduje ir užrašiau. Artėja Vėlinės. Vis skausmingiau suspaudžia širdį prisiminimai apie tuos, kurie išėjo. O jų pasiilgau, jaučiuosi kalta, kad neišsakiau, kokie brangūs buvo artimieji. Ir skubėsiu kartu su dauguma į kapines, nešina žvakelėmis ir baltais chrizantemų žiedais. Nejauki tyla pakvimpa baime ir mįslingumu – žemė priėmė tuos, kurių mes ilgimės.


Kauno Arkikatedroje Kauno valstybinio choro atliekamas „Requiem“

Spalio 31-ąją, antradienį, 19 val. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedroje Bazilikoje įvyks Kauno valstybinės filharmonijos rengiamas koncertas, kuriame skambės Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) „Requiem“. Įėjimas į renginį laisvas. Kalbamės su choro viešųjų ryšių atstovu Rimantu KLEVEČKA.

Volfgango Amadėjaus Mocarto „Requiem“ Kauno choras atlieka ne pirmą kartą. Kodėl ir šiemet, pasitinkant Visų Šventųjų ir Vėlinių šventes, pasirinkta atlikti didžiojo austrų klasiko gedulingąsias Mišias?

Kauno valstybinio choro repertuare Mocarto „Requiem“ skamba nuo 1971 metų. Dirigentui Petrui Bingeliui subūrus chorą, tai buvo pirmasis kolektyvo atliktas didelės apimties kūrinys. Nors mūsų repertuare nestinga ir kitų muzikų – Džiuzepės Verdžio (Giuseppes Verdi), Luidžio Cherubinio (Luigi Cherubini), Česlovo Sasnausko ir kitų – kompozicijų, parašytų gedulingų Mišių tekstais, artėjant Vėlinių žvakėmis nušvintančiam lapkričiui, vis dėlto dažniausiai pasirenkamas austrų genijaus „Requiem“. Kodėl? Ar tai nėra kasmet pasikartojanti rutina? Galbūt palyginimas ir ne visai vykęs, tačiau esama kūrinių, kurie tampa ženklais, simboliais, kažkuo, kas savotiškai primena radijo šaukinius. Turbūt neretam ieškant muzikinių asociacijų žodžiui „Kalėdos“ mintyse bematant suskambėtų lyriškai jautri Franco Gruberio (Franz Gruber) „Tyli naktis“, Velykos pirmiausia asocijuotųsi su džiaugsmu ir triumfu trykštančiu „Hallelujah“ choru iš Frydricho Hendelio (Friedrich Händel) oratorijos „Mesijas“. Manau, kad lygiai taip pat yra su Vėlinėmis. Jų reikšmės įprasminimą muzikoje daugelis visų pirma sieja su Mocarto „Requiem“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija