2017 m. lapkričio 3 d.
Nr. 42 (2259)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Audros laužė –
nepalūžom


XXI Amžius


Žaizdos

Generolo K. Skučo simboliškas sugrįžimas į tėviškę

Gen. Kazimiero Skučo tėviškę žyminti vieta

Šventinimo apeigas atliko Lietuvos
kariuomenės žvalgybininkas ir ginkluotės
instruktorius diakonas Audrius Jesinskas

MAURUČIAI. Spalio 27-ąją, penktadienį, paskutinio tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministro Kazimiero Skučo gimtinėje, įkasta kapsulė su žemėmis, atvežtomis iš generolo žūties vietos Pamaskvėje, vadinamosios „Komunarkos“. „Komunarka“ – specialus NKVD objektas, kuriame buvo užkasami Maskvoje sušaudyti represuoti asmenys, tarp jų ir aukšti Lietuvos pareigūnai. 1940 m. birželio14-ąją prieš vidurnaktį Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui sovietai įteikė ultimatumą, kuriame reikalavo sudaryti Maskvai priimtiną vyriausybę, įsileisti į Lietuvos teritoriją Sovietų sąjungos armiją ir ją dislokuoti. Pirmasis ultimatumo punktas reikalavo išduoti sovietų teismui tuometį vidaus reikalų ministrą, buvusį Lietuvos karo atašė Maskvoje, brigados generolą Kazimierą Skučą ir Valstybės saugumo departamento direktorių Augustiną Povilaitį. Sovietų valdžia kaltino juos dėl tariamų provokacijų prieš Raudonąją armiją. Iš „Komunarkos“ parvežtos simbolinės kapsulės su žeme įkastos K. Skučo tėviškėje, Mauručiuose. Simbolinę akciją prie K. Skučo atminimui pastatyto paminklinio akmens Mauručiuose surengė generolo dukterėčia, žurnalistė Virginija Skučaitė. Ji sakė, kad Vyriausybė turbūt galvojo, jog vykdydama reikalavimus išgelbės Lietuvos nepriklausomybę, o galbūt ir save, bet viskas labai greitai apsivertė aukštyn kojom, nes Antanas Sniečkus tuoj pat K. Skučo ir A. Povilaičio bylas atidavė į Maskvą ir kartu atidavė abudu pareigūnus. V. Skučaitė pasakojo, kad šio įvykio 77 metus laukė ir Kalifornijoje gyvenanti garbaus amžiaus generolo dukra Jūratė Šukys ir jos sūnus Kazys. Žurnalistė dėkojo kolegei Violetai Juodelienei,  padėjusiai interneto platybėse rasti duomenų apie K. Skučo kūno užkasimo vietą – vasarą nuvykusi į Maskvą, V. Skučaitė aptiko dar dviejų tarpukario Lietuvos ministrų ir keliolikos kitų nužudytų aukštų Lietuvos pareigūnų pėdsakų. Į ceremoniją atvyko Garliavoje gyvenanti generolo dukterėčia Birutė Skučaitė-Artmonienė. Skučo garbei Mauručiuose nuaidėjo Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos salvės. Ceremoniją filmavo žurnalisto ir prodiuserio Jono Ohmano vadovaujama kūrybinė grupė, kurianti dokumentinių filmų ciklą apie Lietuvos valstybei nusipelniusius žmones.

Panaši ceremonija tądien įvyko ir Kauno Petrašiūnų kapinėse, prie buvusio aukšto tarpukario Lietuvos valstybės saugumo departamento pareigūno Jono Kazlausko šeimos kapavietės. Simbolinės kapsulės užkasimo ceremonijoje dalyvavo jo dukros Jūra ir Nijolė su šeimomis, kiti artimieji.

Pirmosios žinios apie K. Skučo likimą artimuosius pasiekė 1991 m. – paaiškėjo, kad jis sušaudytas kažkur prie Maskvos. Po ilgų ieškojimų tik šiemet sužinota, kad generolas ir dar keliolika ano meto Lietuvos pareigūnų, 1941 m. liepos 30 m. nužudyti Butyrkų kalėjime ir užkasti vadinamoje „Komunarkoje“ – specialiame NKVD objekte. 1928 metais NKVD vadui Genrichui Jagodai įrengus vasarvietę buvusiame sename dvare, jį patį suėmus ir sušaudžius, ten buvo užkasami Maskvoje nužudytų represuotų žmonių kūnai. Ten yra dešimtys tūkstančių NKVD aukų, tarp jų nužudyto gen. K. Skučo, kitų virš 10 Lietuvos piliečių įvairių pareigūnų.

Nepriklausomai Lietuvai įvairiose Vyriausybėse dirbo 100 ministrų. Prasidėjus sovietinei okupacijai, daugelis jų buvo nužudyti. Nuo 1940 m. per 5 metus sušaudyta 17 ministrų. Daugumos palaidojimo vietos nežinomos iki šiol.

Kauno rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija