Pirmasis puslapis
Aktualijos
Bibliotekose
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Sušaudyti ministrai bus įamžinti Ukmergės rajone

Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas ir prof. Ona Voverienė ne kartą diskutavo, kaip įgyvendinti mons. Alfonso Svarinsko svajonę

Architektė Virginija Bakšienė (kairėje), Romas Petras Šaulys ir Danuta Varec tiki, kad Memorialas bus atidengtas 2018-ųjų liepos 17-ąją, minint ketvirtąsias mons. A. Svarinsko mirties metines

Kadrėnuose (Ukmergės r.), mons. Alfonso Svarinsko tėviškėje, įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke jau liejami paminklo pamatai

Ruošiantis minėti valstybės atkūrimo šimtmetį skalambyta, kad Vilniuje ir Kaune bus atidengti memorialiniai paminklai sovietų represuotiems ir sušaudytiems pirmą kartą nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos ministrams atminti. Iki Nepriklausomybės Akto pasirašymo šimtmečio minėjimo lieka vos trys mėnesiai, tačiau akivaizdu, kad paminklai numatytose vietose neiškils, nes projektai dar nėra patvirtinti, nesutarta ir dėl jų statymo vietos. Kol sostinėje šiais klausimais dar diskutuojama, pamatus paminklui Kadrėnuose (Ukmergės r.), mons. Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) tėviškėje, įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke jau pradėjo lieti ukmergiškiai.

Jolita Žurauskienė,

„Valstiečių laikraščio“ žurnalistė

Sumanymas nebus įvykdytas

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos nariai puoselėjo mintį iki 2018 metų Vasario 16-osios – Lietuvai labai svarbios datos – sostinėje pastatyti paminklą nužudytiems prieškario Lietuvos ministrams atminti. Deja, jų sumanymas nebus įgyvendintas. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas ir atsakingasis sekretorius Algimantas Budriūnas sakė, kad idėją įgyvendinti trukdo iki šiol vykstančios diskusijos ir nesutarimas dėl paminklo statymo vietos. Savo susirūpinimą taryba išreiškė kreipimesi į šalies vadovus, Vyriausybę, Seimo narius, Lietuvos vyskupus ir net į Pasaulio lietuvių bendruomenę. „Paminklo vieta yra aiški – V. Kudirkos aikštė. Projektas irgi lyg ir numatytas. Tai – horizontali plokštė su surašytais ministrų vardais ir pavardėmis. Tačiau darbai stringa dėl to, kad nėra gero vadovo ir norinčiųjų užsiimti šiuo reikalu. Gali nutikti taip, kad Lietuvai dirbę ir už ją galvas padėję vyrai iš viso nebus pagerbti“, – nuogąstavo A. Budriūnas.

Projektai tebederinami

„Ukmergiškiai pirmieji pradėjo vykdyti ministrų atminimo įamžinimo darbus ne todėl, kad sostinėje jie nejuda. Tai yra mūsų visų bendras siekis. Su ukmergiškiais dalijomės istorine medžiaga, padėjome visais jiems rūpimais klausimais“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė. Ji teigė pritarianti ukmergiškių iniciatyvai statyti paminklą mons. A. Svarinsko parke ir džiaugėsi, kad pradėti darbai vyksta sklandžiai. „Paminklas statomas monsinjoro A. Svarinsko parke, toje vietoje, kur velionis ir pageidavo. Mes įamžinimą darysime istoriškai pagrįstoje vietoje. Tokia yra mūsų centro pozicija“, – pabrėžė pašnekovė. LGGRTC Memorialinio departamento direktorė sakė, kad paminklą Vilniuje norima statyti V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės rūmų, o Kaune – Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, netoli rūmų, kuriuose tarpukariu posėdžiavo ministrai. Pasak G. Jakubonienės, paminklų, turinčių iškilti Vilniuje ir Kaune, projektai tebėra derinami, tačiau tikimasi, kad jie bus įgyvendinti. „Abejojame, ar suspėsime tai padaryti iki vasario 16-osios, bet manome, kad tarpukario Lietuvos ministrų atminimas vis dėlto bus įamžintas“, – teigė direktorė.

Surado bendraminčių

Kilnių darbų entuziastas, Ukmergės krašto patriotas, VO „SOS Vepriuose“ vadovas Romas Petras Šaulys papasakojo, kaip ukmergiškiai ėmėsi įgyvendinti mons. A. Svarinsko svajonę – pastatyti memorialą sovietų represuotiems ir sušaudytiems pirmą kartą nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos ministrams. „Profesorė Ona Voverienė parodė mums vietą, kurioje a. a. A. Svarinskas planavo statyti paminklą. Tuomet kreipiausi į Ukmergės rajono savivaldybės merą Rolandą Janicką. Jis pritarė šiai idėjai, ir mes subūrėme bendraminčių iniciatyvinę grupę „Atmintis“ bei pradėjome rinkti pinigus sumanymui įgyvendinti“, – mintimis pasidalijo R. P. Šaulys. Pirmieji memorialui pinigus paaukojo Ukmergės rajono savivaldybės meras R. Janickas su žmona Jolanta, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Kauneckas, vyskupas Kęstutis Kėvalas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vladimiras Jarmolenko, Seimo nariai Povilas Urbšys ir Juozas Imbrasas, buvęs Seimo narys ir vicepirmininkas Česlovas Stankevičius, Danuta Varec su vyru Pavlu, R. P. Šaulys su žmona Gražina ir kiti. Aukas rinko ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyrius vadovė Aušra Jurevičiūtė.

Įgys užbaigtumą

Ukmergės rajono meras R. Janickas sakė, kad procesas buvo įsuktas prieš trejus metus, kai po kunigo, rezistento A. Svarinsko mirties metinių į jį kreipėsi idėjos įgyvendinimo iniciatoriai ir iškilūs žmonės, pažinoję šviesaus atminimo monsinjorą. „Mes ėmėmės vykdyti edukacinį projektą, skirtą NKVD ir gestapo sušaudytiems pirmą kartą nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos ministrams įamžinimui. Taip pat išleisime knygą „Kovų už laisvę keliu į Amžinybę...“ Joje atsispindės Lietuvos laisvės kovų atminimo ženklai Didžiosios Kovos partizanų apygardos parke. Pasirodys ir skaitmeninis šios knygos variantas. Tokiu būdu a.a. A. Svarinsko įkurtas parkas bus galutinai įprasmintas“, – teigė R. Janickas. R. P. Šaulys pridūrė, kad Kadrėnuose iškilsiantis memorialas taps geriausiomis istorijos pamokomis Lietuvos mokiniams bei dėkingumo ženklu šio projekto iniciatoriui a.a. mons. A. Svarinskui.

Darbus pabaigs

Pastatyti ir atidengti paminklą nužudytiems Lietuvos ministrams yra numatyta Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo programoje, tačiau lėšų šiam projektui įgyvendinti Vyriausybė dar neskyrė. Iniciatyvinė grupė „Atmintis“ kaip darbų koordinatorių, per kurį renkamos aukos paminklui, įtraukė Ukmergės kraštotyros muziejų. Tikimasi, kad įgyvendinti šį projektą padės geros valios žmonės, neabejingi istorijai ir savo tautos atminčiai. Paaukojusiųjų 100 ir daugiau eurų vardai bus įamžinti knygoje „Kovų už laisvę keliu į Amžinybę...“, o paaukojusiųjų 2500 ir daugiau eurų rėmėjų vardai bus įrašyti specialioje lentoje memoriale. Architektė Virginija Bakšienė, sukūrusi 18-os paminklų memorialą, jungiantį l7 lietuviškų kryžių Lietuvos Respublikos ministrams lietuviams – Petrui Aravičiui, Kazimierui Bizauskui, Juliui Čaplikui, Valdemarui Čarneckiui, Pranui Dovydaičiui, Baliui Giedraičiui, Antanui Endziulaičiui, Kazimierui Jokantui, Jonui Masiliūnui, Juozui Papečkiui, Vytautui Petruliui, Steponui Rusteikai, Kaziui Skučui, Zigmui Starkui, Jonui Sutkui, Antanui Tamošaičiui ir Valstybės saugumo departamento vadovui Augustinui Povilaičiui – bei vieną garbės stulpą su Dovydo žvaigžde Jokūbui, teigė, kad šio paminklo sąmata sieks daugiau kaip 40 tūkst. eurų.

Ukmergės rajono vadovas pasakojo, kad Memorialą sudarys metro aukščio kryžiai bei stulpas, jie bus sustatyti lanku. „Sumanymas simbolizuos prie stalo dirbti susėdusius ministrus. O lanko forma – kabineto sieną. Šį projektą esame pateikę Vyriausybei ir tikimės, kad ji bent dalį jo finansuos. Savo idėją privalome įgyvendinti, todėl šiek tiek lėšų skirsime ir iš Ukmergės savivaldybės. Esame pasiryžę pabaigti pradėtus darbus“, – pabrėžė R. Janickas. Pasak mero, memorialas turėtų būti atidengtas 2018-ųjų liepos 17-ąją, minint ketvirtąsias mons. A. Svarinsko mirties metines.

Istorikų teiginiai

Istorikai teigia, kad septyniolika pirmą kartą nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos (1918–1940) ministrų nužudė sovietai, vieną – naciai. Nuo valstybės nepriklausomybės atkūrimo 1918-aisiais iki valstybingumo praradimo 1940-aisiais, mūsų šalyje dirbo 100 ministrų. Tai buvo šviesiausi, sumaniausi, drąsiausi ir ryžtingiausi tautos vyrai – teisininkai, pedagogai, gydytojai, inžinieriai ir kt. specialybių atstovai. Teigiama, kad ministrų žinios, pasiaukojamas ir nenuilstamas darbas Lietuvai ir tapo tikra rakštimi okupantams. Baimindamiesi šių išsilavinusių žmonių Tėvynės okupantai 18 pirmą kartą nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos ministrų suėmė, įkalino, kankino ir nužudė. „Puoselėjame viltį, kad iš kapinaičių, kuriose yra palaidoti mūsų Lietuvai dirbę ir už ją galvas padėję vyrai bus atvežta žemių ir jos bus padėtos šalia memorialo. Su prašymu kreipsimės į ekspedicijos „Misija – Sibiras“ vadovus, kitus asmenis. Gyvenimas greitai bėga, todėl turime suskubti ir daryti gerus darbus, kad po mirties gyventume“, –  sakė VO „SOS Vepriuose“ vadovas R. P. Šaulys. Jo teigimu, įvadas į memorialą bus plokštės su užrašais „Dievas“, „Tėvynė“, „Laisvė“, kurias padovanojo Kariuomenės kūrėjų savanorių ir Nepriklausomybės gynėjų sąjungų narė Marija Jakimavičienė.

Ukmergės rajonas
Valentino Gorio ir Jolitos Žurauskienės nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“