2017 m. lapkričio 24 d.
Nr. 45 (2262)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Vienuolė ir mokytoja įamžinta knyga

Romas BACEVIČIUS

Albina Navickaitė

Neseniai išleista knyga „Pro apšviestą langą: Albina Navickaitė ir jos rašytinis palikimas“. Dar vasario 5 dieną Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikos konferencijų salėje ji pirmąkart buvo pristatyta visuomenei. Albina Navickaitė (1923 11 12–2000 05 06) buvo Kristaus Karaliaus seserų kongregacijos vienuolė, mokytoja lituanistė, muziejininkė. Viena iš knygos sudarytojų jos dukterėčia Lina Navickaitė-Greičiuvienė sakė, kad jai nuostabu, jog ši knyga atsirado tarsi iš niekur – nebuvo jokių planų, svajonių ar svarstymų ją leisti. Tiesiog vieną dieną į „Nemuno“ redakciją, kurioje ji dirba, paskambino nepažįstamas vyriškis ir pranešė, kad rengiama knyga apie žymius Krekenavos žmones ir jos paprašė parašyti prisiminimus apie savo tetą Albiną, kuri 1954–1964 metais mokytojavo (dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą) Krekenavos vidurinėje mokykloje ir daugelio mokinių atmintyje išliko kaip itin šviesi, iškili asmenybė. Linai paskambinęs Viktoras Jankūnas, buvusios Albinos mokinės Vilmos Adomavičiūtės vyras, ėmėsi iniciatyvos surinkti apie mylimą žmonos mokytoją, vėliau jų šeimos bičiulę, kuo daugiau medžiagos ir ją publikuoti. Knyga „Krekenava laiko tėkmėje“ pasirodė 2014 metais, bet tuo viskas nesibaigė. Apie mokytoją turėta nemažai labai šiltų, įdomių prisiminimų bei nuotraukų – pernelyg didelį kiekį, kad sutilptų minėto leidinio puslapiuose. Tada Viktorui kilo mintis šią medžiagą išleisti atskira knyga. Dukterėčia džiaugsmingai pritarė jo idėjai. Tuo pačiu buvo puiki proga po ilgų atidėliojimų atidžiai peržiūrėti tetos archyvą. Ir ne veltui – rengiamą knygą papildė jame atrasti Albinos dienoraščio fragmentai bei nemaža šūsnis kitokių įvairaus pobūdžio tekstų. Be to, gauta dar kelių prisiminimų autorių, viena jų, Onutė Krištupienė, pateikė jai rašytų Albinos laiškų. „Taigi ši knyga „dėliojosi“ stebėtinai lengvai ir sklandžiai, noriai bendradarbiaujant geranoriškiems žmonėms“, – sakė L. Navickaitė-Greičiuvienė. Jos ir V. Jankūno sudarytoje knygoje sudėtas pluoštas sesers Albinos laiškų, dienoraščio ištraukų, straipsnių, apmąstymų ir ją pažinojusiųjų atsiminimų. Pačios sesers Albinos rašytame viename tekste sužinome apie 1949 metais, jai laikant egzaminus, per Sekmines Mažojo Vainatrakio (Užuožerių) kaime, Navickų sodyboje, žuvusį jos brolį Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės partizaną Kostą Navicką, suimtus ir Kauno kalėjime įkalintus brolį Viktorą ir mamą. O tėtė su mažuoju broliuku Broniumi turėjo slapstytis pas svetimus. Tėtė su broliu Viktoru  buvo nuteisti kalėti 10 metų. Viktoras 1949-1955 metais vargo Mordovijos ir Omsko lageriuose, o apie motiną, kalėjusią Kazachstane, šeima turėjo mažai žinių. Tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę pavyko išsiaiškinti, kad ji lageryje mirė 1951 m. sausio 22 d.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija