2017 m. gruodžio 1 d.
Nr. 46 (2263)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Simajudo šventė

Klebonas kun. Povilas
Paukštė tarp parapijiečių

Paveikslas su šventųjų Simono
ir Judo Tado atvaizdu kabo
virš pagrindinio Marcinkonių
bažnyčios altoriaus

Varėnos kultūros centro mišrus
choras „Harmonija“ prie
Marcinkonių bažnyčios altoriaus

MARCINKONYS. Simajudas – Marcinkonių bažnyčios ir parapijos globėjų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado tituliniai atlaidai. Nors dėl žvarbaus ir lietingo oro atlaidų dalyviai negalėjo pasigrožėti viena gražiausių Lietuvoje procesijų, kurioje nešamos parapijai priklausančių kaimų vėliavos, tačiau šventė buvo dvasinga ir graži. Šv. Mišias už parapiją ir jos žmones aukojo ir Šv. apaštalų globos ir užtarimo meldė klebonas kun. Povilas Paukštė. Pamoksle jis kalbėjo apie Bažnyčią ir parapiją globojančius šventuosius Simoną ir Judą Tadą, kurie buvo vieni iš dvylikos Jėzaus pasirinktų apaštalų. Paveikslas su šių šventųjų atvaizdu kabo virš pagrindinio bažnyčios altoriaus. Bažnyčioje jie minimi spalio 28-ąją. Klebonas kalbėjo apie Dievo ir maldos prasmę, svarbą ir reikšmę žmogaus gyvenime, kvietė nepasikliauti vien savo jėgomis ir protu, nors ir kokie protingi būtume, o visada, ir ypač kai užklumpa sunkumai, ieškoti Dievo išminties. Šv. Mišias papuošė ir ypatingą maldos nuotaiką savo gražiomis giesmėmis sukūrė gausus Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės.

Vėliau parapijiečiai ir svečiai rinkosi klebonijoje. Svetingai pavaišinti grikine babka, pyragėliais su grybais, žolelių arbata ir kitomis miško, laukų ir pelkių dovanotomis gėrybėmis atlaidų dalyviai neskubėjo į namus – bendravo, dalinosi džiaugsmais ir rūpesčiais, ateities viltimis. Gražiomis lietuviškomis dainomis popietę džiugino „Harmonijos“ choristai. Vyriausios kartos marcinkoniškiai atsiminė, kad praeityje taip švęsdavo po kiekvienų atlaidų. Pasak senolių, Marcinkonių ir aplinkiniuose kaimuose Simajudui pjaudavo avį, kepdavo duoną, virdavo šaltanosius, šutindavo grikius. Tai, ką Dievas duodavo užauginti, aukodavo ne tik Bažnyčiai, bet ir elgetoms. Per Simajudą kaime vykdavo rudens gėrybių ir amatų jomarkai. Pasak aktyvių bendruomenės narių, noras atgaivinti senąsias Simajudo šventimo tradicijas kirba jau seniai, nes jas atsimena ir žino ne visi net ir viduriniosios kartos gyventojai. Didžiausią Marcinkonių bažnyčios ir parapijos šventę – globėjų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado titulinius atlaidus – kaip prasmingą dovaną paveldėjome iš savo prosenelių, kurie čia daugiau kaip du šimtus metų meldėsi, puoselėjo bažnyčią ir tradicijas. Reikia, kad tradiciją tęstų bei savo vaikams perduotų ir patys jauniausi marcinkoniškiai.

Rūta Averkienė

Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija