2017 m. gruodžio 8 d.
Nr. 47 (2264)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Memorandumas dėl Lukiškių aikštės

Visuomeninė taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo Laivės kovų komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. memorandumu kreipėsi į Prezidentę, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką dėl neatidėliotinų veiksmų pastatant memorialą kovotojams už Lietuvos laisvę su Vyčio simboliu Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, 2018 metų vasario 16 dienai.

Lietuvos visuomeninės-patriotinės organizacijos,

atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. VIII-1070 (toliau – Nutarimas), kuriuo nutarta, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su memorialiniais laisvės kovų akcentais;

atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos Seimo dauguma balsų 2017 m. gegužės 2 d. priimtą rezoliuciją ,,Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo memorialą Lietuvos atkūrimo šimtmečio progai“;


Kam atiteko Lukiškių aikštė

Liudvikas Narcizas Rasimas

Kultūros viceministrė, kalbėdama per televiziją, ragina tuos, kurie vylėsi, jog Lukiškių aikštėje bus pastatytas paminklas visų epochų kovotojams už Lietuvos laisvę, – tai, jų nuomone, geriausiai simbolizavo Vytis – susitaikyti su pralaimėjimu, kaip susitaiko pralaimėję Seimo ar Prezidento rinkimus. Atrodo, pasiūlymas rimtas, vis dėlto jo negalima priimti dėl to, kad rinkimai buvo pakeisti iš anksto surežisuotu balsavimu, o atrinktas projektas neatitinka to, dėl ko turėjo vykti rinkimai. Su tuo negalima susitaikyti dėl svarbių priežasčių.

Daug pilietiškai nusiteikusių organizacijų ragino Vilniaus Lukiškių aikštę, kurią lenkų nacionalistai ir šiandien vadina Pilsudskio aikšte, paversti centrine visos Lietuvos aikšte, simbolizuojančia, kad nuo pat vardo paminėjimo Vilnius yra Lietuvos valstybės sostinė. Tai turėjo žymėti paminklas (ne memorialas, o paminklas) visų epochų kovotojams už Lietuvos laisvę. Kodėl paminklas? Todėl, kad memorialai paprastai statomi konkretiems asmenims atminti su jų pavardėmis ar slapyvardžiais, o paminklas turi būti labai apibendrinantis, nes visų, kritusių už Lietuvą nuo seniausių laikų iki dabar, nesurašysi. O Vytis yra seniausias mūsų valstybės simbolis, kuris savaime sujungia senovę su šiomis dienomis. Bandymai sakyti, kad tie aktyvūs Lietuvos piliečiai, susijungę į organizacijas, dar nėra visa Tauta, t. y. Suverenas, šiuo atveju negalima. Cituoju Konstitucijos 4-ąjį straipsnį: „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. Už tai, kad Lukiškių aikštėje stovėtų Vyčio skulptūra, nusprendė šimtas Seimo narių – Suvereno atstovų. Taigi tiek žmonėms pasirinkti, tiek komisijai apsvarstyti turėjo būti pateikti įvairūs šio simbolio skulptūriniai projektai ir ne kas kita. Įdomu, kaip jaučiasi šitaip pažemintas Seimas, kada į tai tiesiog buvo nusispjauta... Juk patvirtinta ne tai, kas buvo prašoma apsvarstyti. Patvirtinta ne paminklas, o memorialinis aikštės sutvarkymas. Tai – ne tas pats.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija