|
Suvienyti viltimi
Popiežiaus Pranciškaus padrąsinimas Peru žmonėms
Mindaugas Buika
|
Popiežių Pranciškų iškilmingai
priima Peru prezidentas
Pedras Pablas Kučinskis
ir jo žmona Nensė
|
Ypatinga tautos siela Rengiantis popiežiaus Pranciškaus sušauktai specialiajai Vyskupų Sinodo asamblėjai, skirtai Amazonijos regionui Lotynų Amerikoje, jo vizitas į Peru šiame kontekste turėjo išskirtinę reikšmę. 2019 metais vyksiančiame Katalikų Bažnyčios ganytojų susitikime bus svarstomos indėnų tapatumo užtikrinimo, evangelizavimo bei visai planetai svarbių atogrąžinių miškų ir unikalios gyvūnijos išsaugojimo galimybės. Amazonijos miškai sudaro 60 proc. Šventojo Tėvo sausio 1822 dienomis lankytos Peru teritorijos (1,3 mln. kvadratinių kilometrų), o net pusė (49 proc.) iš 32 milijonų gyventojų yra grynakraujai vietinių indėnų genčių atstovai. Vienos tų genčių yra didelės, pavyzdžiui, kečujai ir aimarai, kurių netgi kalbos turi valstybinį statusą šalia pagrindinės ispanų kalbos. o kitas atokiose džiunglėse gyvenančias gentis, pavyzdžiui, amavakų, sudaro vos keli šimtai žmonių ir jų egzistencijai iškilęs rimtas pavojus. Popiežiaus Pranciškaus įsitikinimu, būtina gerbti ir saugoti visų čiabuvių genčių kultūros ir kalbų tradicijas, dvasingumą kartu su jų gyvenama natūralia aplinka, kuriai iškilę ekonominių interesų (monokultūrinio žemės ūkio ir kalnakasybos industrijos) pavojai. Panašios nuomonės yra ir Peru prezidentas Pedras Pablas Kučinskis (Pedro Pablo Kuczynski), kurio rūpesčiu praėjusiais metais indėnų kalbomis pradėjo veikti du valstybinės televizijos kanalai. Beje, prezidentas P. Kučinskis, kuris yra vienas vyriausių pasaulyje demokratiškai išrinktų valstybių vadovų (spalio 3 dieną jam sukaks 80 metų), kaip ir Šventasis Tėvas yra kilęs iš migrantų Lotynų Amerikoje šeimos. Jo tėvas buvo Poznanėje gimęs žydas (tuomet šis miestas priklausė Vokietijai), o motina iš Šveicarijos kilusi prancūzė krikščionė. Žymaus mediko šeima paliko Vokietiją 1933 metais, kai į valdžią atėjo naciai, ir persikėlė į Peru tos šalies vyriausybės kvietimu sveikatos apsaugos sistemos atnaujinimui.
|
|
Jis keldavosi auštant
Kun. Vytenis Vaškelis
|
Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi (Mk 1, 35), skelbia šio sekmadienio Evangelija. Nėra geresnio būdo pradėti dieną, kaip, ankstų rytą prabudus, tuoj keltis ir nors trumpai pasimelsti. Keliamės anksčiau, kad nepramiegotume svarbiausios dienos dalies rytmečio, nuo kurio priklauso visos dienos įprasminimo kokybė. Kėlimasis anksti ryte dovanoja tylos valandą, kurios metu ne tik prašome Dievą laiminti visus būsimus susitikimus su žmonėmis; pasiryžtame maldingai budėti, kad mažiau nusidėtume ir visiems gerumo šviesą skleistume, bet prisimename ir tai, kas vakare, pavyzdžiui, dėl patiriamo nuovargio gali būti užmiršta ir apmaudžiai apleista: Visa diena bus tik tada prasmingai užbaigta, kai savo vėlyvo vakaro laiką paskirsiu ateinančios dienos ryto maldai ir meditatyviam Dievo žodžio skaitymui. Taigi ateinančio ryto tylos ir su Dievu bendravimo malonę užsidirbame išvakarėse, kai mūsų motyvuotą pasiryžimą eiti numatytu laiku ilsėtis lydi disciplinuoti veiksmai...
|
|
|