2018 m. vasario 2 d.
Nr. 5 (2272)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

„Lietuvių Šveicarija“ Lietuvoje

Šveicarijos lietuvių bendruomenės
pirmininkė, Pasaulio lietuvių
bendruomenės kultūros komiteto
vadovė Jūratė Caspersen (dešinėje)
su tautodailininke
Dalia Kerpauskiene

Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungoje (LPKTS), šiais metais mininčioje 30-ąsias įkūrimo metines, jubiliejiniai Lietuvos metai prasidėjo neįprastu renginiu. Jo sumanytojai – Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA), XXVII knygos mėgėjų draugija ir LPKTS – jau pirmąją 2018 metų savaitę pakvietė į susitikimą su Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) pirmininke, Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros komiteto vadove Jūrate Caspersen.

Garbioji viešnia gausiai susirinkusiems pristatė fotografijų parodą „Lietuvių Šveicarija“. Tai – trijų dalių paroda, apimanti Šveicarijos lietuvių bendruomenės istoriją ir šiandieninę veiklą. Pirmoji dalis – istorinė retrospektyvi – pati didžiausia ir svarbiausia: archyvinės nuotraukos byloja apie lietuvių šviesuolius, jų Lietuvai nuveiktus darbus, apie kuriuos mažai težinoma. Tai – ypač svarbus laikotarpis – po Antrojo pasaulinio karo Šveicarijoje prieglobstį rado apie pusė tūkstančio lietuvių, o Alpių šalyje buvo apie vienas milijonas pabėgėlių. Atgavę jėgas pabėgėliai buvo raginami išvykti į kitas šalis – rasti gyvenimo prasmę, ten įsikurti. Likdavo tik ligoti ar studijuojantys aukštosiose mokyklose. Šveicarijoje ne tik karo pabėgėliai rasdavo prieglobstį... Todėl neatsitiktinai šalyje, kur pagarba sergančiam, silpnesniam, kur vertinamas individas, asmenybė, gimė Raudonasis kryžius. Vertinga pirmoji parodos dalis perkelia į ne mažiau reikšmingą antrąją dalį, skirtą Šveicarijos tradicijoms. Čia jos lyginamos su lietuviškomis: įspūdingos Užgavėnių šventės, lietuviškoji rūta ir Alpių edelveisas, kalnų ragai ir kanklės. Lietuvių bendruomenės organizuotos Joninių šventės, dainų, šokių kolektyvai puikiai atspindi kultūrų bendrystę. Trečioji parodos dalis – Šveicarijos lietuvių akimis pamatyti, užfiksuoti gamtos vaizdai. Joje eksponuojamos Eglės Dranevičienės, Danutės Gudauskienės, Ilonos Katkienės, Dianos Bunner, Ritos Meyer, Laimos Jokimaitės-Tikuišienės, Vilmos Kinčiūtės-Kern, Lijanos Tagmann, Felikso Ostapenko, Rimo Sukarevičiaus kūrybiniai darbai. Tai atspindi Šveicarijos lietuvių bendruomenės inicijuotus ir įgyvendintus projektus, skirtus tautiniam tapatumui išsaugoti, kultūrinėms, literatūrinėms, visuomeninėms ir edukacinėms programoms vykdyti.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija