Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Signatarų sentencijos papuošė Vilniaus viešąjį transportą

Sausio 15-ąją į sostinės gatves išriedėjo autobusai, kuriuos papuošė įsimintinos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų mintys. Socialiniu projektu „Atkurtai Lietuvai 100 – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami domėtis žmonėmis, kūrusiais Lietuvos istoriją.

„Šie autobusai su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų mintimis, kurios yra savotiškas kreipimasis į Lietuvos valstybės ateitį ir mus, ją kuriančius žmones, yra simboliška mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos pradžia. Likus vos mėnesiui iki didžiosios valstybės šventės į Vilniaus gatves išriedėję šie ypatingi autobusai bus savotiška Lietuvos istorijos ir literatūros pamoka ne tik keleiviams, vilniečiams, bet ir miesto svečiams. Tai puikus būdas dalintis mūsų istorine praeitimi ir taip džiaugtis tuo, ką šiandien turime svarbiausią – laisvę“, – pasidžiaugė kultūros sritį kuruojantis Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius.

1918 m. vasario 16-oji – viena reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų, kai buvo žengtas drąsus ir vieningas žingsnis į nepriklausomybę bei įkurta nepriklausoma ir moderni Lietuvos valstybė. Vasario 16-osios aktas – ilgų metų tautos kovų už laisvę vainikas, kuriuo lietuvių tauta paskelbė pasauliui: „Būsim. Būsim laisva, nepriklausoma ir demokratiška valstybė“, o šią mintį savo parašais patvirtino 20 signatarų.

Viešojo transporto autobusus papuošė signatarų nuotraukos, vardai ir pavardės ir įsimintinos jų mintys apie Laisvę, Tėvynę, Nepriklausomybę – tarsi žinutės mums iš praeities, primenančios, kokia brangi Laisvė, kurią turime nuolatos puoselėti ir branginti.

Štai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų citatos, papuošusios Vilniaus viešojo transporto autobusus:

Jonas BASANAVIČIUS (1851–1927), „Aušros“ redaktorius, mokslininkas, gydytojas – Tebūnie šviesa – bus ir laisvė!

Kazimieras BIZAUSKAS (1893–1941), diplomatas, teisininkas, švietimo ministras – Visos mano pastangos buvo nukreiptos sukurti tokią tautinio švietimo sistemą, kuri laiduotų tvirtą, tautinį auklėjimą.

Saliamonas BANAITIS (1866–1933), spaustuvininkas, leidėjas – Mūsų brangi tėvynė ne bergždžių ginčų, bet darbo reikalauja. Tik mokykimės tinkamai tarp savęs susitaikyti, sugyventi. Užteks visiems ir vietos, ir darbo.

Antanas SMETONA (1874–1944), Lietuvos Respublikos Prezidentas, kalbininkas, filosofas, vertėjas – Kas lietuviška, tas turi būti ir žmogiška.

Pranas DOVYDAITIS (1886–1942), Ministras Pirmininkas, teisininkas, filosofas – Ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėt aukščiausiajai Tiesai, Gėriui ir Grožiui...

Mykolas BIRŽIŠKA (1882–1962), švietimo ministras, kultūros istorikas, Vilniaus universiteto rektorius – Lietuva tolei bus gyva, kolei ji eis Vilniaus keliu. Vilniaus išsižadėjusi, niekam ji nebus reikalinga – nei mums, nei pasauliui.

Steponas KAIRYS (1879–1964), tiekimo ir maitinimo ministras, inžinierius, profesorius – Tau, Lietuva, kad būtum laisva ir demokratinė, skyriau visą savo gyvenimą. Tu buvai mano gyvenimo esmė ir prasmė.

Aleksandras STULGINSKIS (1885–1969), Lietuvos Respublikos Prezidentas, agronomas – Budėkime, vyrai, aukime ir stiprėkime karšta Tėvynės meile...

Donatas MALINAUSKAS (1869–1942), agronomas, diplomatas – Vienybėje – galybė. Visa lietuvių tauta gyvena susivienijimo viltimi.

Vladas MIRONAS (1880–19530), Ministras Pirmininkas, kunigas – Tautos tada yra gyvos ir tvirtos, kada jos tiki savimi.

Alfonsas PETRULIS (1873–1928), kunigas, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas – Lai gyvuoja mūsų liuosoji ir nepriklausomoji tėvynė Lietuva!

Jonas SMILGEVIČIUS (1870–1942), ekonomistas, bankininkas, verslininkas, mecenatas – Lietuva įstengs atsispirti Vokietijos užmačioms valdyti mūsų ūkį.

Justinas STAUGAITIS (1866–1943), kunigas, švietėjas, rašytojas, Telšių vyskupas – Dieve, saugok Lietuvą…

Jurgis ŠAULYS (1879–1948), diplomatas,  filosofas, vertėjas – Mes privalome kurti valstybę ant tvirtų pagrindų, todėl ir Konstitucijai reikia daugiau aiškumo.

Jokūbas ŠERNAS (1888–1926), teisininkas, žurnalistas, mokytojas – Darykime Lietuvai vardą!

Jonas VAILOKAITIS (1886–1944), bankininkas, verslininkas, mecenatas – Vienas kitam su meile padėkime – gyvenimas bus turtingesnis ir lengvesnis.

Kazimieras Steponas ŠAULYS (1872–1964), kunigas, prelatas, teologijos profesorius – Tepripažįstu demokratišką valdymo formą.

Petras KLIMAS (1891–1969), diplomatas, teisininkas, istorikas – Šiandien mes stovime prieš uždavinį sukurti lietuvių tautos valstybę, ir mes savo darbą varysime…

Stanislovas NARUTAVIČIUS (1862–1932), teisininkas, žurnalistas – Gavę liuosybę, lietuviai parodys savo dvasios prakilnybę kitų tautų žvilgsniu.

© 2018 „XXI amžius“