2018 m. kovo 2 d.
Nr. 9 (2276)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Panevėžio vyskupijoje

Pasvalio dekanate

Ilgamečiam Vabalninko klebonui – monsinjoro titulas

Tarp vyskupų ir kunigų –
monsinjoras Povilas Miškinis

PASVALYS. 2017 metų lapkričio 6 dienos popiežiaus Pranciškaus dekretu monsinjoro vardas suteiktas Šv. Jono Krikštytojo parapijos altaristui kanauninkui Povilui Miškiniui. Nors jis nuo 2017 metų rugpjūčio atkeltas į Pasvalio bažnyčią, bet jį savu laiko ir vabalninkiečiai, nes jis miesteliui atidavė net 34 savo kunigystės metus. Vasario 4 dieną Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko didelės iškilmės. Monsinjoras Povilas kartu šventė savo 85-ąjį gimtadienį (gimęs 1933 m. sausio 28 d). Į iškilmes atvyko Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Pilnoje bažnyčioje šv. Mišias aukojo abu vyskupai ir devyni kunigai. Tarp jų – jaunesnysis P. Miškinio brolis Julijonas, Kuršėnų altaristas. Vysk. L. Vodopjanovas perskaitė Popiežiaus dekretą apie monsinjoro vardo suteikimą ir jį įteikė Povilui Miškiniui. Jį sveikinęs vysk. J. Kauneckas, keliskart lankęsis Vabalninko bažnyčioje ir parapijos koplyčiose, priminė monsinjoro Povilo nuopelnus Vabalninko parapijai ir jos žmonėms. Džiugu buvo matyti, kiek daug buvo norinčių pasveikinti monsinjorą! Pirmiausia – ramygaliečiai, giminės, artimieji, parapijiečiai, o paskui – didžiulis būrys vabalninkiečių, sunku būtų visus net išvardinti. Sveikino ir Vabalninko seniūnė Lilija Vaitiekūnienė bei šios seniūnijos darbuotojai, Vabalninko bendruomenės atstovai su pirmininke Dalia Strautiniene, daugelis Vabalninko seniūnijos bendruomenių ir Biržų bendruomenių tarybos pirmininkė Vida Jasinevičienė, Vabalninko bažnyčios choristai ir jų seniūnė Danutė Brazdžiūnienė ir daug kitų. Mons. P. Miškinis buvo sujaudintas, dėkojo sveikintojams už gėles ir dovanas. Turėjo darbo nuolatinis šio krašto renginių fotografas Stanislovas Vadapolas, nes buvo daug norinčių įsiamžinti su  monsinjoru.


Panevėžio vyskupijoje

Pasvalio dekanate

Netradicinė moterų jubiliejinė akcija

Moterys akcijoje „Baltosios skarelės“
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje

PASVALYS. Visa lietuvių tauta garbingai švenčia Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-metį. Lietuvos katalikių moterų sąjungos (LKMS) Pasvalio skyrius bei Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio draugija pakvietė katalikes moteris, močiutes, mamas, dukras, vaikaites dalyvauti istorinėje katalikiškoje akcijoje „Baltosios skarelės – Lietuvos 100-mečiui“ ir švęsti jubiliejinę šventę kartu.

Fotosesija vyko vasario 16 d. 11 val. Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Katalikės moterys atėjo pasipuošusios baltomis palaidinėmis, juodais sijonais, prisegegusios trispalves širdutes, pasidabinusios gintariniais karoliais. Jos spindėjo dvasingumu, elegancija, meile.

Fotosesijai vadovavo Pasvalio fotografas Artūras Juzefovičius. Kiekviena dalyvė atsinešė savo paruoštą kuklią su tautine simbolika šventinę dovanėlę ir įteikė bičiulei iš dešinės. Joana Kairienė iš Ličiūnų pasveikino Pasvalio parapijos kunigus savo šeimos ir akcijos dalyvių vardu. Ji dovanojo pačios iškeptą ruginės duonos kepalą, kurį puošė trispalvė juostelė. Šventinis duonos kepalas buvo įteiktas kun. Nerijui Papirčiui.


Kauno arkivyskupijoje

Jurbarko dekanate

Darbai Lietuvai

Parapijiečiai Jurbarko Švč. Trejybės
bažnyčioje švenčia Vasario 16-ąją

JURBARKAS. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį Švč. Trejybės bažnyčioje parapijiečiai pradėjo švęsti vasario 11-ąją, kai dainuojantis Jurbarko jaunimas savo dainas skyrė Lietuvai. O vasario 16-ąją, brangią kiekvienam lietuviui dieną, Švč. Trejybės bažnyčia buvo pilnutėlė. Miesto valdžia, Jurbarko šaulių kuopa, jauni ir vyresni miestelėnai, paklausę šimto varpo dūžių, sugiedojo „Lietuva brangi“, klausėsi N. Mačėno giedamos „Ave Marija“. Po klebono kun. Dariaus Auglio aukotų šv. Mišių rajono meras Skirmantas Mockevičius pasveikino visus susirinkusiuosius su valstybės 100-mečiu, visi sugiedojo „Tautišką giesmę“ – Lietuvos himną. Nuo bažnyčios žygiuota iki Vytauto Didžiojo paminklo. Čia pakelta Lietuvos valstybės vėliava. Tolimesnė programa vyko Vytauto parke.


Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

100 maldų minint Lietuvos 100-metį

Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios
knyga „100 maldų Lietuvai 1918–2018“

KĖDAINIAI. Vasario 16-ąją, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejų, Šv. Jurgio bažnyčioje klebonas kun. Artūras Stanevičius aukojo šv. Mišias. Vaikai Egida Sipavičiūtė ir Mindaugas Matusevičius prie altoriaus iškilmingai atnešė knygą „100 širdžių maldų už Tėvynę Lietuvą“. Šv. Jurgio bažnyčios tikinčiųjų bendruomenė maloniai priėmė ir įgyvendino gražią klebono iniciatyvą – laukiant Lietuvos 100-mečio parašyti „100 širdžių maldų už Tėvynę Lietuvą“. Maldas rašė bažnyčios tikinčiųjų bendruomenė: Marijos legiono maldininkės, parapijos katechezės jaunimas, katechetės, tikybos mokytojos, bažnyčios choristai. Prie jų jungėsi mokyklos, Kėdainių krašto literatų sambūrio nariai, organizacijų ir įmonių žmonės. Pirmąją maldą vasario 16 dieną šv. Mišiose perskaitė klebonas kun. A. Stanevičius:


Kauno arkivyskupijoje

Kauno I dekanate

40 valandų Švč. Sakramento adoracija

ŽALIAKALNIS. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirti renginiai Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje prasidėjo vasario 14-ąją, Pelenų dieną, kai Bažnyčia pelenų simboliu savo narius kviečia atgaila, atsivertimu ir artimo meilės darbais ruoštis Viešpaties Prisikėlimo iškilmei – Velykoms. Ankstyvą rytą „Marijos radijo“ laidų vedėjai ragino Lietuvos žmones šioje Bazilikoje dėkoti Dievui ir melstis už Tėvynę Lietuvą, dalyvaujant 40 val. Švč. Sakramento adoracijoje. Šio radijo prezidentė Egidija Vaicekauskienė kvietė įsijungti į adoraciją ir dovanoti šiais jubiliejiniais metais 100 adoracijos maldos valandų už Lietuvą.

„Jėzus laukia mūsų, raskime laiko ateiti į susitikimą su Jėzumi, pajuskime Jo veikimą. Tai bus geriausia dovana Lietuvai“, – kalbėjo parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, tą vakarą vadovavęs Pelenų trečiadienio liturgijai, koncelebravo parapijos kunigai Virgilijus Dudonis ir Julius Grigonis. Homilijoje monsinjoras kalbėjo: „Bažnyčia vis primena: „Atmink, žmogau, kad dulkė esi ir dulke vėl pavirsi“. Ypač apie tai reikia mąstyti, kai negali atleisti įžeidimo, kai esi pilnas puikybės, išdidumo, kurie skatina manyti, kad esi reikšmingas, svarbus ir nepakeičiamas. Gavėnios laikotarpis – pats tinkamiausias laikas pamąstyti apie prabėgusį gyvenimą tarsi būtum mirties akivaizdoje“.


Kauno arkivyskupijoje

Kauno I dekanate

Su trispalviu tortu

ŠILAINIAI. Šventosios Dvasios parapija Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį paminėjo kaip didelė ir darni šeima, kurią vienija tikėjimas, viltis ir meilė. Parapijos bendruomenė tiki, kad būtent šias vertybes atspindi spalvos mūsų valstybės vėliavoje. Todėl ir kilo mintis minint 100-ąjį Lietuvos gimtadienį susirinkti šv. Mišiose už Lietuvos Laisvę prie trispalvės, kurią iš tūkstančio gyvų žiedų sukomponavo „Gėlių šalies“ menininkai. Šv. Mišių pabaigoje giedamas Lietuvos himnas visus suvienijo bendram šventės džiaugsmui. Jį sugiedoję norintieji gėrėjosi parapijos ateitininkų ir vokalinio ansamblio „Vakarė“ parodyta programa, po kurios klebonas kun. Žydrūnas Paulauskas visus vaišino trispalviu šimtmečio tortu. Šia švente ypač džiaugėsi vyresnio amžiaus žmonės, kuriems jau sunku dalyvauti triukšminguose miesto renginiuose, o netoli namų surengtos parapijiečius vienijančios iškilmės leido pajusti tikros lietuvybės prasmę ir tautos vienybę.


Kauno arkivyskupijoje

Kauno II dekanate

Miške, bažnyčioje ir prie piliakalnio

VILKIJA. Seniūnijos kultūros, ugdymo įstaigos, visuomeninės organizacijos, verslo įmonės, gyventojai, susibūrę į vieningą šeimą, dovanojo margaspalvę Lietuvos gimtadienio puokštę. Šventės išvakarėse uždegtos atminimo ugnelės ant krašto knygnešių kapų, ant kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo vietos Karalgirio miške, pokario partizanų kankinimų ir perlaidojimo vietose Vilkijoje. Nuo gimnazijos į Šv. Jurgio bažnyčią atkeliavo „100 Laisvės žibintų eisena“. Jos dalyviai atminimo ugneles uždegė prie paminklo – suoliuko Vyčio Kryžiaus kavalieriams, Lietuvos savanoriams.

Vasario 16-osios šventimas prasidėjo klebono kun. Lino Šipavičiaus aukotomis šv. Mišiomis. Paskui susirinkusieji, pasipuošę Vilkijos žemės ūkio mokyklos ir neįgaliųjų sąjungos „Viltis“ pagamintais suvenyriniais ženkleliais, suskambus bažnyčios varpams, susiliejusiems į šventinį visos Lietuvos bažnyčių varpų gaudesį, susirinko šventoriuje.


Kaišiadorių vyskupijoje

Elektrėnų dekanate

Pagerbė kleboną

AUKŠTADVARIS. Sausio 25 dieną Kristaus Atsimanymo bažnyčioje šios parapijos klebonas mons. Vytautas Kazys Sudavičius aukojo padėkos šv. Mišias minint jo gyvenimo 75 metų jubiliejų. Koncelebravo vienuolika kunigų iš aplinkinių parapijų. Homiliją sakęs klebonas mintimis ir žodžiais prisiminė savo gyvenimo kelią. Jis prasidėjo Žemaitijoje, Žarėnų parapijos Budginų kaime, keturių vaikų šeimoje. 1948 m. birželio 22-ąją visą šeimą ištrėmė į Sibirą. Sudavičiai apsistojo Nižneingase, tėtė dirbo ligoninės ūkvedžiu, kūreno krosnis ir prižiūrėjo gyvulius, mama melžė karves. Vaikai tėvams daug padėjo darbuose, teko ir pabadauti, bet dažnai gelbėjo mamos melžiamų karvių pienas. Mokytis teko pradėti rusiškai tremtyje, tik poterių ir katekizmo tėvai namuose mokė lietuviškai. O grįžus į Lietuvą šeimos į buvusius namus neleido, todėl apsigyveno pas gimines Ežerėlyje, Zapyškio parapijoje. Vaikai, tremtyje besimokę rusiškai, turėjo eiti į lietuvišką mokyklą, todėl nebuvo lengva, lietuviškai rašyti pamokė dėdė. Būsimasis kunigas, technikume įgijęs radijo aparatūros montuotojo specialybę, dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje. Lankydamas Šv. Mikalojaus bažnyčią ėmė rimčiau galvoti apie kunigystę. Nemažą įtaką padarė ir Zapyškio klebonas kun. Jonas Gribulis (1902 11 07–1935 06 15–1976 11 04), be abejo, turėjo įtakos ir dėdė (mamos brolis) kun. Domininkas Kenstavičius (1910 08 01–1936 06 06–2010 01 01) bei kiti giminės kunigai, tarp kurių buvo ir Osvencimo konclageryje nužudytas Konstantinas Daukantas (1896 10 10–1925 06 14–1942?). Baigusį Kauno kunigų seminariją 1974 m. balandžio 9-ąją kunigu įšventino vysk. Juozapas Matulaitis-Labukas. Primicijas šventė birželio 2-ąją Zapyškyje. Kun. V. K. Sudavičius buvo Kaišiadorių vikaras, Kruonio, Merkinės, Pivašiūnų, Kaišiadorių klebonas, beveik 16 metų klebonauja Aukštadvaryje. Monsinjoro laipsnį Popiežius jam suteikė už rūpestį, kad būtų vainikuotas Pivašiūnų bažnyčioje esantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Monsinjoras daug rūpinosi įvairiais remontais, todėl visur, kur dirbo, paliko savo pėdsakus. Šventės dieną jį sveikino ne tik parapijiečiai, įvairių įstaigų atstovai, bet ir svečiai iš Onuškio.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija