2018 m. kovo 9 d.
Nr. 10 (2277)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos kūrėjai


XXI Amžius


Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas 2018 metams „XXI amžiui“ skyrė 3000 € paramą projektui „Lietuvos kūrėjai“ vykdyti. Rubrikos: Iš kultūros istorijos; Kronika; Laureatai; Nepriklausomybės amžininkai; Požiūris; Prieškario kūrėjai; Vasario 16-osios Akto signataro tėviškėje; Vydūno metai.


Kronika

Šimtmečio sūkuriuose

Vlado Mirono gimnazijos
gimnazistų programa Daugų
Dievo Apvaizdos bažnyčioje

DAUGAI. Vlado Mirono gimnazijoje visą savaitę vyko renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti: vyko konferencija „Vasario 16-oji: asmenybės, įvykiai, vietos Alytaus rajone“. Joje pranešinus skaitė Alytaus rajono ir miesto gimnazijų mokiniai. Į gimnaziją atvyko buvęs mokinys, dabar Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro kapitonas Ramūnas Sabaitis, jaunuosius šaulius ir kitus mokinius supažindino su kario profesija. Kitą dieną į pilietiškumo pamoką atvyko ir su gimnazistais diskutavo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Vasario 16-ąją išskirtinis renginys prasidėjo iškilminga eisena nuo V. Mirono gimnazijos iki Dievo Apvaizdos bažnyčios. Čia šv. Mišias aukojo klebonas kun. Vidas Jelinskas. Homilijoje jis kreipėsi į visus ir paprašė pamąstyti, kiek savo šalį mylime kiekvienas asmeniškai. Anot jo, signatarai, savanoriai, partizanai, rezistentai, Sausio 13-osios gynėjai tokio klausimo sau net nekėlė, tai buvo savaime suprantamas dalykas. Tėvynė – mūsų namai, tavo tėvai, broliai ir seserys, negalima suprasti, kaip tokių svarbių dalykų galėtume šiandien nevertinti.


Kronika 

Įspūdingi renginiai ir apdovanojimai

UTENA. Rajono savivaldybė Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-metį minėti pradėjo vasario 15-ąją surengdama mokslinę konferenciją, skirtą savivaldos kūrėjui, Vasario 16-osios akto signatarui Steponui Kairiui atminti. Į ją atvyko gausus būrys svečių: Seimo narys Juozas Olekas, buvusi Seimo narė Milda Petrauskienė, Lietuvos istorijos instituto mokslininkai, S. Kairio giminaičiai, rajono savivaldybės vadovai, rajono švietimo įstaigų istorijos mokytojai, įmonių, organizacijų, jaunimo, žiniasklaidos atstovai. Pranešimus apie signatarą S. Kairį skaitė istorikas Gintaras Mitrulevičius („Steponas Kairys – Lietuvos Valstybės kūrėjas“), žurnalistas, redaktorius, biografas Juozas Stražnickas („Steponas Kairys – Lietuvos ekologinės inžinerijos kūrėjas“), Asociacijos „Stepono Kairio fondas“ tarybos pirmininkas prof. Dobilas Kirvelis („Kokią Lietuvą matė Steponas Kairys“), žurnalistas ir istorikas Raimondas Guobis („Steponas Kairys – anykštėnas“), Utenos kraštotyros muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė („Steponas Kairys – Utenos rajono savivaldybės kūrėjas“). Konferencija transliuota internetu. Tiesioginė transliacija internetu ir ekranuose vyko ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų bei Utenos kraštotyros muziejaus parodų salėse. Konferencijai baigiantis Utenos rajono meras Alvydas Katinas D. Kirveliui įteikė rajono savivaldybės atminimo ženklus ir padėką už Vasario 16-osios akto signataro S. Kairio idėjų ir veiklos įprasminimą. Prof. D. Kirvelis – pirmasis pagerbtas Utenos kraštui nusipelnęs visuomenės atstovas.


Kronika

Išrinko pirmąjį garbės pilietį

KURŠĖNAI. Vienas svarbiausių Vasario 16 dieną Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio renginių – Šiaulių rajono tautodailininkų meninių darbų parodos „Vienybė težydi…“ atidarymas rajono savivaldybės kultūros centre. Pristatydama ją, Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė Birutė Poškienė sakė, kad apie 300 darbų eksponuos 47 meistrai: keramikai, medžio drožėjai, kalvystės meistrai, tekstilininkai, tapytojai ir kitų meno sričių atstovai ir Šiaulių rajono mokyklų mokiniai.

Tautodailininkų darbų parodą apžvelgė menotyrininkė Michalina Adomavičienė ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Laima Kelmelienė. Parodos atidaryme grojo pučiamųjų orkestras, šoko pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Diemedis“. Vėliau visi susirinko į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kurioje aukotos šv. Mišios už Tėvynę ir jos žmones, sugiedotas Lietuvos himnas. Paskui Kultūros centre vyko šventinis Vasario 16-osios minėjimas. Sveikinimo žodžiu kreipėsi rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras. Jis paskelbė ir įteikė regalijas pirmajam išrinktam Šiaulių rajono garbės piliečiui, dailininkui, habilituotam mokslų daktarui, prof. Vyteniui Rimkui. Už atsakingai atliekamus darbus, geranorišką bendradarbiavimą su savivaldybe meras A. Bezaras įteikė padėkas Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonui mons. Vytautui Kadžiui, altaristui kun. Julijonui Miškiniui ir kitiems.


Kronika

Koplytstulpis kraštiečiams

GILUČIAI. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį gyventojai šventė vasario 10 dieną. Šiai svarbiai datai paminėti čia pastatytas koplytstulpis „Garsinantiems mūsų kraštą“. Jo autorius – tautodailininkas Bruno Margevičius. Koplytstulpio atidengimo ir šventinimo ceremonijoje dalyvavo daug seniūnijos gyventojų ir svečių. Visus pasveikino naujoji Gilučių seniūnė Kristina Vitartė, buvęs seniūnas Vytautas Baltulionis, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, Seimo narė Laimutė Matkevičienė, Gilučių krašto ūkininkas Saulius Stirna ir rašytojas Juozas Kundrotas. Koplytstulpį pašventino Žaslių klebonas kun. Algis Ananis. Paskui šventė tęsėsi Gilučių kultūros namuose. Koncertas pradėtas Lietuvos himnu, Vasario 16-osios akto tekstą perskaitė J. Kundrotas, savo kūrybos eiles deklamavo Onutė Mozūraitienė. Seniūnei K. Vitartei atminimo dovanas įteikė Seimo narė L. Matkevičienė ir Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pruskas.


Kronika

Įvertino ir kleboną

PRIENAI. Laisvės aikštėje skambėjo Prienų „Žiburio“ gimnazijos, Prienų meno mokyklos mokinių ir Prienų kultūros ir laisvalaikio centro atlikėjų dainos. Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės savanoriai visus pasveikino salvėmis, o Pociūnų eskadrilės motorizuotų parasparnių grupės pilotai – skrydžiu su trispalvėmis virš Laisvės aikštės. Kultūros ir laisvalaikio centre atidaryta šio krašto meno kūrėjų darbų paroda. Minėjimo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, metu visus pasveikino Prienų r. savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Seimo nariai Andrius Palionis ir Vytautas Kamblevičius. Svarbiausias šventės akcentas – Prienų r. savivaldybės apdovanojimai „Dėkingumas“, nuo 2007 metų skiriami labiausiai nusipelniusiems Prienų krašto žmonėms už uolų ir sąžiningą darbą, už svarų indėlį kuriant rajono gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę ir dvasinę gerovę, už reikšmingus neatlygintinus darbus bendruomenės labui. „Metų šviesuolio“ apdovanojimas skirtas Balbieriškio parapijos klebonui kun. Remigijui Veprauskui.


Kronika

Vyskupo romanas, maldos už Lietuvą, apdovanojimai ir kiti dalykai

Kan. Andriejus SABALIAUSKAS

Telšių rajono meras Petras Kuizinas
pasiruošęs įteikti apdovanojimus

TELŠIAI. Šiemet vasario 16-oji – ypatinga šventė kiekvienam Lietuvoje ir už jos ribų gyvenančiam lietuviui. Telšiuose šimtmečio renginiai prasidėjo vasario 13 dienos pavakarę Žemaičių muziejuje „Alka“. Čia vyko renginys, skirtas Lietuvos 100-mečiui ir vienam iš dvidešimties – Nepriklausomybės Akto signatarui vyskupui Justinui Staugaičiui – paminėti. Kartu pristatytas Justino Staugaičio romanas „Tiesiu keliu“, kurį jis sukūrė ir išspausdino J. Gintauto slapyvardžiu. Muziejaus direktorės Elvyros Spudytės rūpesčiu romanas pakartotinai išleistas. Pirmąkart jis išleistas 1935 metais. Antrasis leidimas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui bei pirmajam Telšių vyskupijos vyskupui, signatarui J. Staugaičiui atminti. Knygą išleido „Drukos“ spaustuvė, įvadus parašė E. Spudytė ir Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Knygos pradžioje išspausdintas kun. Prano Manelio straipsnis apie garbųjį ganytoją vyskupą J. Staugaitį. Leidybą parėmė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Telšių filialas.


Kronika

Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliai nusipelniusiems asmenims

KRETINGA. Vasario 16-ąją, minint 100-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, du nusipelnę žmonės apdovanoti Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliais. Šiemet šis apdovanojimas rajono savivaldybės tarybos sprendimu skirtas buvusiam ilgamečiam vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktoriui Algirdui Čėsnai ir profesoriui, habilituotam mokslų daktarui Stasiui Vaitekūnui. Vyskupo atminimo medaliai įteikti abiejų šviesaus atminimo kraštiečių artimiesiems. Iš Kretingos rajono Nasrėnų kaimo kilusios vienos žymiausių Žemaitijos asmenybių atminimo medalį 2016 metais įsteigė Kretingos rajono savivaldybės taryba kaip paskatinimą visuomenės atstovams reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Savivaldybės mero Juozo Mažeikos rūpesčiu medalius sukūrė menininkė Skaistė Jūratė Žilienė. Kandidatus apdovanoti šiuo medaliu pagal patvirtintus nuostatus gali siūlyti Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės institucijos, įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės.


Kronika

Bėgimas ir Gediminaičių stulpai prie bažnyčios

MAŽEIKIAI. Antrą kartą čia, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, susibūrė didžiulis būrys bėgimo mėgėjų iš visos Lietuvos. Daugiau nei 1000 bėgimo entuziastų savo jėgas išbandė skirtingose distancijose. Bėgikai varžėsi vaikų ir suaugusiųjų grupėse. Vaikai turėjo įveikti 400 m, 1000 m, o suaugusieji 3,3 km, 10 km distancijas. Prieš startą Savivaldybės meras Antanas Tenys pasveikino visus susirinkusiuosius į valstybės gimtadienį. Visiems bėgusiesiems įteikti atminimo medaliai, visi buvo vaišinami karšta arbata ir koše. Geriausius sportininkus apdovanojo Savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė. Bėgimo sumanytoja – bėgikų klubo „Penki kalnai“ prezidentė Milda Zubavičienė.

Paskui Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje šv. Mišias už tėvynę Lietuvą aukojo klebonas kun. Gintaras Lengvinas, kan. Donatas Stulpinas, kunigai Paulius ir Klemensas Jaraminai bei Robertas Romanovskis. „Ši graži šventė kiekvieno širdyje uždega didžiulę meilę tėvynei ir suvienija mus, nes mes visi – Lietuvos vaikai“, – pradėdamas šv. Mišių auką sakė kun. G. Lengvinas.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija