2018 m. kovo 9 d.
Nr. 10 (2277)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Ganytojų dialogas su jaunimu

Rengiamasi priešsinodiniam jaunų žmonių susitikimui Romoje

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus
ir Vyskupų Sinodui vadovaujantis
kardinolas Lorensas Baldiseris

Platesnio dalyvavimo siekimas

Kovo mėnuo jauniesiems pasaulio katalikams yra išskirtinai reikšmingas dėl galimybės dalyvauti pasirengime rudenį vyksiančiai istorinei jaunimo sielovadai skirtai Vyskupų Sinodo asamblėjai. Sinodo sekretoriatas, vadovaujamas italo kardinolo Lorenso Baldiserio (Lorenzo Baldisseri), kovo 19–24 dienomis Vatikane organizuoja priešsinodinį jaunimo susitikimą, kuriame dalyvaus 300 jaunų žmonių iš viso pasaulio. Į šį renginį turės galimybę įsijungti visi norintys, įsiregistravę per specialų Vyskupų Sinodo asamblėjos internetinį tinklalapį www.synod2018.va. Kovo 25 dieną, Verbų sekmadienį, kai Romoje ir pasaulio vyskupijose bus švenčiama Pasaulinė jaunimo diena, Popiežiui bus įteiktos ką tik pasibaigusio susitikimo išvados apie šiandienos katalikiško jaunimo lūkesčius, abejones ir viltis, kurias pažadėta integruoti į būsimosios Vyskupų Sinodo asamblėjos darbo dokumentą „Instrumentum laboris“. Taigi, jaunieji katalikai, kaip to pageidauja Šventasis Tėvas, svariai prisidės prie pasirengimo Sinodui, kurio tema – „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo atpažinimas“, o jų iškelti klausimai bei siūlymai bus aptariami spalio 3–28 dienomis vyksiančiame Bažnyčios hierarchų suvažiavime. „Stengsimės gerai įsiklausyti į tai, ką jauni žmonės mano apie save ir apie suaugusius, ką jiems reiškia tikėjimas, su kokiais sunkumais susiduria siekdami atpažinti kiekvienam skirtą asmeninį pašaukimą (šeimai, kunigystei, vienuolystei), kaip planuoja savo profesinį gyvenimą, koks jų požiūris į Bažnyčią ir kokios Bažnyčios jie nori“, – sakė kardinolas L. Baldiseris vasario 17 dieną Vatikane vykusioje spaudos konferencijoje pristatydamas pasirengimus netrukus vyksiančiam priešsinodiniam jaunimo susitikimui.

Jis pažymėjo, kad į renginį jaunų žmonių atstovai atvyks iš kiekvieno žemyno ir juos atsiųs nacionalinės ir regioninės vyskupų konferencijos, katalikiško jaunimo asociacijos ir sąjūdžiai. Tačiau stengtasi, kad būtų atstovaujama ir įprastai bažnytinei aplinkai nepriklausanti jaunimo dalis ir, kaip nori į visas sritis pastoracinį žvilgsnį nukreipęs popiežius Pranciškus, vyksiančioje Vyskupų Sinodo asamblėjoje būtų išgirstas visų jaunų žmonių iš darbo pasaulio, sporto, meno, mokslo ir kitų sričių balsas. Gerai žinomas Šventojo Tėvo rūpinimasis vadinamosiomis periferijomis, taigi bus atstovaujamas ir nuo tikėjimo nutolęs, bet Dievo ieškantis jaunimas. Šie vaikinai ir merginos irgi turės galimybę užduoti ganytojams klausimus, pasidalinti išgyvenimais, siūlyti idėjas geresnei sąveikai tarp sekuliarios visuomenės ir bažnytinių institucijų bendram naujosios evangelizacijos tikslui ir jo sėkmei. Maždaug 25 proc. priešsinodinio jaunimo susitikimo, kuris po poros savaičių vyks Popiežiškojoje Maria Mater Ecclesia kolegijoje, dalyvių bus tie, kurie nutolę nuo tikėjimo praktikavimo ir bažnytinio gyvenimo. Kaip tik tokią dalį sudarė sekuliarizuoti jauni asmenys, tarp visų noriai atsiliepusių į prieš metus, 2017-ųjų sausį, Sinodo sekretoriatui kartu su parengiamuoju būsimosios asamblėjos dokumentu paskelbus specialų klausimyną ir pakvietus jaunus žmones iš viso pasaulio atsiųsti atsakymus. Sekretoriatas tuomet buvo paprašęs vietines Bažnyčias ir vyskupų konferencijas pasirūpinti, kad į tokio pobūdžio konsultacijas būtų įjungta kuo daugiau jaunimo, o pateikti klausimai aptarti parapijų bendruomenėse, įvairiose organizacijose.

Lygiateisės partnerystės vystymas

Kardinolas L. Baldiseris pranešė, kad į siūlymą, užpildyti tokią internete paskelbtą anketą atsiliepė maždaug 220 tūkstančių jaunų žmonių nuo 16 iki 29 metų. Beje, daugiausia atsakymų (kiek daugiau negu pusė) gauta iš Europos, nors šiame žemyne dabar gyvena tik penktadalis pasaulio katalikų. Tai rodo ne tik tradiciškai geresnį europiečių organizuotumą, bet ir teikia viltį, kad net ypatingomis senojo kontinento sekuliarizacijos sąlygomis jaunieji katalikai yra pasirengę toliau aktyviai dalyvauti savo šalių bažnytiniame gyvenime ir siekti jo esminio atsinaujinimo. Apie trys ketvirtadaliai (74 proc.) pateikusių atsakymus į paskelbtą klausimyną, prisistatė esantys praktikuojantys katalikai. Likusieji teigė, kad nutolę nuo tikėjimo praktikos arba iš viso netikintys, tačiau teigiamai priimantys Bažnyčios siūlomą dvasinio pasirinkimo svarbą ir paties jaunimo atsakomybę šiame paieškų kelyje. Kardinolas L. Baldiseris patvirtino, kad tarp priešsinodinio susitikimo dalyvių bus atstovų iš kitų krikščioniškų konfesijų bei kitų didžiųjų religijų, todėl tas renginys turės tam tikrą ir ekumeninį bei tarpreliginį bruožą. Tai ir suprantama, nes dabar svarbiausi jaunų žmonių gyvenimo klausimai yra bendri visiems, o globalizacijos procesas skatina sąveiką ir tarpusavio priklausomybę. Kita vertus, juntama, jog šiame pasaulyje, kuriame yra daug kultūrų ir religijų, intensyvėja įtampa bei nesutarimai tarp tikybų, tautinių ir ideologinių skirtumų, todėl jaunimas su būdingu atvirumu ir entuziazmu gali būti darnos ir susitaikymo „priešakinėse linijose“ pavyzdžiu.

Generalinis Vyskupų Sinodo sekretorius buvo paklaustas, kaip jaunimo sielovadoje atsispindi kritiškas popiežiaus Pranciškaus požiūris į vadinamąjį klerikalizmą, raginant, kad dvasininkai laikytų pasauliečius lygiateisiais partneriais Bažnyčios gyvenime, o ne klusniais pagalbininkais ir tarnais. Ar gali jaunimui skirta Vyskupų Sinodo asamblėja būti laikoma svarbiu žingsniu formuojant naujus lygiateisius santykius Dievo tautoje tarp skirtingų pašaukimų ir įsipareigojimų? Juk tai yra svarbu ugdant būsimuosius dvasinius pašaukimus į kunigystę ir vienuolystę, kad naujiems pašauktiesiems būtų mažesnė senojo požiūrio įtaka į dvasininkų luomą, kaip į kažkokį elitą Bažnyčioje, kad būtų daugiau darnos tarp skirtingų pašaukimų, kurie patvirtina tikrąją Dievo tautos plačiąja prasme gerovę ir grožį. Kardinolas L. Baldiseris patvirtino, kad šių dalykų aptarimas bus aktualus įvyksiančioje Vyskupų Sinodo asamblėjoje. Teks iš naujo teologiškai apmąstyti Krikštą ir bendrą visų tikinčiųjų kunigystę, iš kurios seka visi skirtingi Bažnyčios narių pašaukimai santuokiniam gyvenimui, sakramentiniams šventimams, pašvęstajam gyvenimui (vienuolystei) ir daugybei charizmų. Bus aptartas pasauliečių ryšys su bažnytinėmis struktūromis, savanorystės svarba įvairiose socialinėse ir karitatyvinėse srityse. Sinodo tėvai yra pasirengę susipažinti su jaunųjų katalikų siekiais, idealais ir svajonėmis, kad susidarytų globalinės padėties viziją.

Žinoma, kunigystės ir vienuolystės pašaukimai ypač aktualūs šiandienos Bažnyčiai, nes kai kuriuose sekuliarizuotuose regionuose padėtis su jais iš tiesų kritiška, todėl šiam klausimui bus skirtas ypatingas dėmesys. „Tačiau Katalikų Bažnyčia nenori susitelkti tik į savo pačios poreikius, bet atsiverti visoms pašaukimų dosnumo apraiškoms, kurias žadina Šventoji Dvasia visose srityse, – aiškino kardinolas L. Baldiseris. – Mes neturime riboti Dievo, kuris daro, ką nori. Negalime užmiršti, kad Šventoji Dvasia aktyviai veikia ir už mūsų bažnytinių institucijų ribų“. Generalinis Vyskupų Sinodo sekretorius pastebėjo, kad Dievo Žodžio „sėklos“, apie kurias praeityje nuolat kalbėdavo Bažnyčios tėvai, buvo iš naujo įvertintos Vatikano II Susirinkime. Tai, kas gera pasaulyje, ateina iš Žodžio ir tai reikia su pasitikėjimu priimti, nepatenkant į sinkretizmo ir kitų paklydimų spąstus. Juk Žodis turi tik vieną – Jėzaus Kristaus – vardą, kuris yra istorijos centras ir kurį gyvybiškai svarbu visiems skelbti. Būsimoje Vyskupų Sinodo asamblėjoje pagal statuto reikalavimus pilnateisiai nariai bus tik Bažnyčios hierarchai, kuriuos deleguos nacionalinės ir regioninės vyskupų konferencijos bei pats popiežius Pranciškus. Dalyvaus ir kelios dešimtys jaunimo atstovų, kurie turės klausytojų ir stebėtojų teises, galės pasisakyti Sinodo darbo grupėse ir plenariniuose posėdžiuose. Tačiau balsavimo teisę priimant dokumentus (siūlymų posinodiniam apaštaliniam paraginimui, kurį skelbia pats Popiežius) turės tik dalyvaujantys Bažnyčios hierarchai, kurie, reikia tikėtis, įsiklausys į jaunimo balsą.

Atsiliepimas į šiandienos iššūkius

Paskelbtoje kovo pabaigoje vyksiančioje priešsinodinio jaunimo susitikimo programoje siūlomi svarstyti klausimai suskirstyti į tris grupes. Pirmiausia norima aptarti jaunų žmonių galimybes ir iškylančius iššūkius šiandienos pasaulyje, atsižvelgiant į istorinį paveldą bei konkrečias socialines situacijas, kurios nulemia jų būties savitumą. Galima pripažinti, kad dabarties sąlygos visuomenėje, politikoje, ekonomikoje, mokslo, kultūriniame ir religiniame gyvenime bei Bažnyčioje jaunimui pateikia naujas saviraiškos ir įprasminimo galimybes, bet ir precedento neturinčias problemas. Ne visada globalizacijos dinamika veda į trokštamą bendrystę ir lygybę. Nemažėjantis išsivystymo atotrūkis tarp kontinentų, regionų ir šalių neigiamai atsiliepia jaunosios kartos siekiui kurti tvirtą pagrindą turinčią ateitį, skatina laimės ieškoti svetur ir netgi nelegaliose veiklos srityse. Stiprėjanti krizė šeimoje ir santuokoje, problemos studijų ir darbo pasaulyje, nelengvi finansiniai reikalai, perdėtas dėmesys emocijoms ir seksualumui, vertybinio susitelkimo ir gilesnio apmąstymo stoka neretai jaunus žmones atveda į dvasinę aklavietę ir fatališkų pasekmių pavojus. Nelengvai daugelio išgyvenamas skurdas ir marginalizacija, pilnaverčio laisvalaikio praleidimo klausimai ir nevienodos galimybės saviraiškai muzikos, meno, sporto srityse formuoja jaunų žmonių pasaulėžiūros prieštaringumą, iškyla gyvenimo prasmės paieškos, santykio tarp kasdienybės ir sakralumo, religinio išgyvenimo patirties aktualumas. Ieškant šių problemų sprendimo gali padėti sielovadinis vadovavimas, atsakingos Šventojo Rašto studijos, lyginant Evangelijoje aprašytas žmonių gyvenimo istorijas su dabartimi ir semiantis stiprybės Jėzaus mokyme. Tai didintų pasitikėjimą Dievu ir Bažnyčia, skatintų bendruomenišką pagalbą, artimo meilę, pilietinę atsakomybę, bendrojo gėrio siekį, kaip dvasinio atsinaujinimo vaisių.

Iškyla antra grupė svarstytinų klausimų, susijusių su tikėjimo ir pašaukimo sąveika, Dievo plano savo asmeniniame gyvenime įžvelgimu, atnaujintos darnos tarp Evangelijos mokymo ir šiuolaikinio jauno žmogaus saviraiškos kūrimu. Bažnyčia tvirtina, kad tikėjimas yra brangi dovana, įgalinanti jauną žmogų priimti Dievo malonę, patirti Jo meilę, išgyventi džiugų susitikimą su Viešpačiu Jėzumi, kuris trokšta žemiškojo ir amžinojo gyvenimo pilnatvės kiekvienam. Bažnyčios siūlomomis priemonėmis per savąjį tikėjimą, asmuo prasmingai gali dalyvauti išganymo dinamikoje, kuri remiasi tiesos pažinimu, teisingo ir vidinį pasitenkinimą nešančio ryšio su Dievu potyriu. Tai veda į dosnią ir pasiaukojančią tarnystę visiems. Šių aktualijų kontekste priešsinodiniame jaunimo susitikime bus siūloma aptarti, kaip Jėzaus Asmuo ir Jo mokymas gali būti betarpiškai priimti jaunų trečiojo tūkstantmečio žmonių ir stiprinti jų saitus su vietine bažnytine bendruomene visomis minėtomis aplinkybėmis. Be abejonės, tai betarpiškai susiję su pašaukimo atpažinimu, konkrečiais gyvenimo pasirinkimais ir prasminga saviraiška. Todėl minėtame jaunų žmonių susitikime bus siūloma svarstyti, kiek aiškiai šiandienė jaunoji karta suvokia asmeninį pašaukimą sąveikoje su savąja misija Bažnyčioje ir pasaulyje. Per išmintingą sielovadinį vadovavimą jauniems žmonėms galima padėti darant svarbiausius gyvenimo pasirinkimus ir rūpestingai palydėti gyvenimo kelionėje. Juk teisingam pašaukimo atpažinimui nepakanka trumpalaikio susižavėjimo ir emocijų, bet reikalingas intensyvus ir pamaldus vidinis susikaupimas, egzistencijos prasmės suvokimas, charizminė įžvalga. Toks pašaukimo priėmimas sąlygoja ne tik džiaugsmingą išgyvenimą, bet ir atsakingą užduotį, įsipareigojimą ir netgi drąsų ir dosnų pasiaukojimą. Kadangi pašaukimo atpažinimas nėra nei paprastas, nei automatiškas, tai siekiant, kad jis būtų išmintingai interpretuojamas su visa pasirinkimų laisve, iškyla jaunų žmonių sielovadinės globos Bažnyčioje aktualumas, tiesiog jos santykių su jaunimu kokybė.

Dalyvavimas Bažnyčios misijoje

Trečioji klausimų grupė susijusi su užduotimi padaryti Bažnyčią patrauklesnę, patikimą ir sielovadiškai veiksmingesnę jaunųjų žmonių atžvilgiu, žinoma, neatsisakant ir neiškreipiant jos tūkstantmetės doktrinos ir pastoracijos principų. Reikia išsiaiškinti tinkamiausias veiklos sritis ir būdus visuomenėje ir tikinčiųjų bendruomenėse, kuriose šiandienos jaunieji katalikai galėtų pritaikyti savo talentus ir entuziazmą, dalyvaudami Bažnyčios misijoje per visus pašaukimus ir charizmas. Verta pamąstyti, kokios pastoracinės iniciatyvos galėtų labiau patraukti, sudominti ir suburti jaunus žmones, taip skatintų jų, kaip asmenybių, augimą, aiškesnius gyvenimo pasirinkimus ir tarnystę bendrajam gėriui. Taip jaunieji katalikai galėtų susieti savąjį pašaukimą su sąmoninga priklausomybe Bažnyčiai ir visuomenei, geresniu Dievo malonės priėmimu asmeniniame gyvenime ir dėmesingumu savo artimo rūpesčiams. Bažnyčia pirmiausia nori, kad šiandien jaunas žmogus liktų misijai atsidavęs Viešpaties mokinys ir į šį tikslą nukreiptų savo ugdomąją ir sielovadinę veiklą. Todėl Bažnyčiai reikia tinkamu būdu pasitikti ir kreiptis į jaunus žmones visose labai skirtingose jų gyvenimo patirtyse, kad kartu su jais galėtų sukurti kupiną pasitikėjimo ir šeimyniškumo atmosferą ir bendromis pajėgomis labiau prisidėtų prie žmoniškesnio ir teisingesnio pasaulio formavimo, teigiama priešsinodinio jaunimo susitikimo rengėjų programoje. Joje pabrėžiama, kad reikia ieškoti konkrečių būdų, kad tuose darbuose jauni žmonės būtų ne tik aktyvūs dalyviai, bet patys pateiktų iniciatyvas atnaujinant visuomenę ir Bažnyčią, kad būtų, popiežiaus Pranciškaus žodžiais tariant, „tikri protagonistai“. Jauni žmonės yra pašaukti praturtinti Bažnyčios viziją į pasaulį ir istoriją su atnaujintu jautrumu laikų ženklams, kuriais Dievas kreipiasi į Bažnyčią, į jaunus žmones ir į visus geros valios vyrus ir moteris. Reikia parengti efektyvią pašaukimų pastoraciją, aiškiai apibrėžiant jos prioritetus visose srityse, kad jaunas žmogus, suradęs savo gyvenimo kelią, džiaugtųsi juo įprasmindamas savąjį pasirinkimą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija