Lietuvos kūrėjai

Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas 2018 metams „XXI amžiui“ skyrė 3000 € paramą projektui „Lietuvos kūrėjai“ vykdyti. Rubrikos: Iš kultūros istorijos; Kronika; Laureatai; Nepriklausomybės amžininkai; Požiūris; Prieškario kūrėjai; Vasario 16-osios Akto signataro tėviškėje; Vydūno metai.

Vydūno metai

Vydūno metų stotelės

Doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius 2011 metų rugsėjį

Kovo 22 dieną sukaks 150 metų, kai gimė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storosta). Todėl 2018-uosius Seimas paskelbė Vydūno metais. Su Vydūno draugijos įkūrėju ir ilgamečiu jos vadovu, filosofu, Pagėgių krašto garbės piliečiu, apdovanotu Čikagos Vydūno fondo premija, humanitarinių mokslų daktaru Vaclovu Bagdonavičiumi, beje, parengusiu Vydūno raštus (4 tomai), kalbėjomės apie Vydūno metų renginius ir jo idėjų svarbą mums šiandien.

Gal pradėkime nuo to, ar daug renginių Lietuvoje vyks Vydūnui?

Pakankamai daug. Ir ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir kituose šalies miestuose: Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose, Šiauliuose. Beje, jie jau prasidėjo. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro suaugusiųjų teatras „Mozaika“ ir vaikų ir jaunimo teatras „Ikaras“ pristatė kompoziciją apie Vydūno gyvenimą Kuršėnuose, Maironio lietuvių literatūros muziejuje surengta jubiliejinė paroda „Vydūnas – lietuvių tautinės sąmonės ugdytojas“, Knygų mugėje pristatyta keletas knygų apie Vydūną vokiečių ir lietuvių kalba.

Vydūno metai

Biblioteka pakvietė į spektaklį

Bronius VERTELKA

Spektaklio scenarijaus autorė ir režisierė Audronė Palionienė

Vasario 28-ąją Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje gausiai susirinkusiems žiūrovams Ramygalos kultūros centro suaugusių mėgėjų teatras „Ąžuolynė“ parodė spektaklį Vydūno kūrybos motyvais „Amžinasis keleivis“, skirtą šio žymaus pamario krašto šviesuolio , rašytojo, mąstytojo 150-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Spektaklį, kuriame svarbios aktualios emigracijos, lietuvybės temos, režisavo Audronė Palionienė. Kartu ji – ir jo scenarijaus autorė. Rinkdama medžiagą vaidinimui ji kaupė ją iš įvairių veikalų, straipsnių. Spektaklį ruošėsi parodyti liepos 4-ąją Vilniuje dainų šventės Teatro dieną. Bet įvyko taip, kad pirmiau jį pamatė tie, kas nepamiršta kelio į biblioteką.

Žiūrovų buvo tiek, kad prireikė papildomų kėdžių. Aišku, įtakos tam turėjo ant paradinių durų iškabintas kvietimas. Ramygaliečiai artistai nenuvylė. Užtat vaidmenų atlikėjams negailėta plojimų ir gėlių.

Kronika

Prisiminė prieš 100 metų buvusius įvykius

Atminimo lentos Kidulių valsčiaus 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams

KIDULIAI. Vasario 16-ąją prie Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios atidengtos atminimo lentos Kidulių valsčiaus 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanoriams. Jose įrašytos 47 savanorių ir keturios Vyties Kryžiaus kavalierių pavardės. Lentą pašventino Kaimelio klebonas kun. Zenonas Stepanauskas. Renginyje kalbėjo rajono meras Edgaras Pilypaitis. Kiduliečiai atidengė dar vieną atminimo lentą prie Kaimelio klebonijos, kurioje rašoma: „Šioje Kaimelio parapijos vietoje 1918 metų vasario mėnesį Lietuvos tarybos atstovas Pranas Vailokaitis Kidulių valsčiaus gyventojams pranešė apie atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi“. Šios atminimo lentos sumanytojas kraštotyrininkas Vincas Krikščiūnas, rinkdamas medžiagą savo knygai „Kiduliai laiko kryžkelėse“, rado žinią apie šį P. Vailokaičio nuopelną ir nusprendė, kad tą įvykį bei vietą būtina pažymėti. P. Vailokaitis tuo metu keliavo po visą Lietuvą, skelbdamas žinią apie atkurtą Nepriklausomybę. Advokatas ir publicistas, vienas pirmųjų ateitininkų organizatorių, Lietuvos Tarybos nario, Vasario 16-osios Akto signataro Jono Vailokaičio brolis Pranas tuo metu mokytojavo Šakių „Žiburio“ gimnazijoje ir brolio paprašytas skleidė žinią apie paskelbtą Nepriklausomybę. Juk toliau nuo Vilniaus ir atokiau gyvenę žmonės apie Vasario 16-osios Aktą beveik neturėjo galimybės sužinoti. Tą dieną prie klebonijos suvažiavo daug žmonių, turbūt kažkas iš valsčiaus juos sukvietė, žinodamas, kad P. Vailokaitis atvyks. Čia jis ir pranešė apie paskelbtą Nepriklausomybę. Kai Kidulių žmonės apie tai sužinojo, suprato, kad jau yra laisvi, nusprendė neklausyti Kidulių dvare užsilikusių vokiečių, suskubo iš dvaro tvartų susigrąžinti rekvizuotus savo gyvulių, o iš „magazinų“ atsiimti ten supiltus grūdus.

Kronika

Pagerbti savanoriai ir Vyties kryžiaus kavalieriai

Koplytstulpį Paežerėlių valsčiaus savanoriams kalba kun. Francas Kuklys

KRIŪKAI. Vasario 16-osios išvakarėse miestelyje atidengtas stogastulpis su buvusio Paežerėlių valsčiaus 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanorių bei Vyties Kryžiaus kavalierių vardais ir pavardėmis. Šio krašto tautodailininkas Andrius Bieliukas didžiuliame medžio gabale išdrožė net 80 savanorių ir keturias Vyties Kryžiaus kavalierių pavardes. Tai – Andriaus dovana Kriūkų kraštui. Koplytstulpį atidengė autorius ir Kriūkų bendruomenės centro pirmininkė, mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė, o pašventino Ilguvos ir Paežerėlių parapijų klebonas kun. Francas Kuklys.

„Valstybei šimtas metų – tai nėra daug, o žmogui jau daug. Savo Valstybę mylėti turime kasdien, ne tik Vasario 16-ąją, bet visus metus ir visus amžius. Linkiu, kad Vasario 16-ąją jūsų rankose plazdėtų Trispalvės, širdyse būtų tik gražios mintys, jūsų lūpose skambėtų prasmingos dainos. Lankydamiesi įvairiuose šventiniuose renginiuose galvokite, kad Lietuva – gimtinė, mūsų šalis ir aš ją be galo mylite“, – kalbėjo Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė.

Kronika

Paminklas savanoriams, kryžius – Lietuvos 100-mečiui

Savanorius įamžinusį paminklą pašventino kun. Vytautas Juozas Insoda

LUKŠIAI. Po šv. Mišių Šv. Juozapo bažnyčioje, lukšiečiai susirinko prie Atminties koplyčios, šalia kurios pastatytas memorialas Lukšių valsčiaus savanoriams. O jų buvo net 41. Savanorius įamžinusį paminklą pašventino kun. Vytautas Juozas Insoda.

Pranciškaus Jokymaičio tėvas savanoris Bronius Jokymaitis irgi įamžintas atminimo lentoje. Pranciškus atvyko į renginį iš Marijampolės. Jis kalbėjo, kad šis paminklas bus priminimas ateinančioms kartoms apie drąsių Lietuvos vyrų – savanorių – kovas.

„Žiūriu į šių vyrų pavardes ir jaučiu jiems didžiulę pagarbą. Skaitau kaimynų, kuriuos pažinojau, pavardes. Aš labai didžiuojuosi ir savo tėte, kuris savanoriu tapo sausio mėnesį, jis kartu su kitais savanoriais jau vasario mėnesį stojo į mūšį su bolševikais. Gal daug kam kyla klausimas, kas juos įkvėpė tokiam žygiui. Tai – didžiulis noras turėti laisvą tėvynę, laisvą Lietuvą“, – kalbėjo savanorio sūnus ir dėkojo paminklo sumanytojui, Lukšių seniūnui Vidui Cikanai.

Kronika

Savanoriai įamžinti prie Vinco Kudirkos paminklo

KUDIRKOS NAUMIESTIS. Miesto gyventojai, švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, susirinko prie Vinco Kudirkos paminklo į „Varpo“ aikštę. Valstybės sienos apsaugos Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos vadas majoras Dainius Stepšys ir šaulių rinktinės 10-osios kuopos vadas Antanas Varankovas atidengė atminimo lentas, skirtas 56-iems 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Naumiesčio ir Būblelių valsčiaus savanoriams ir devyniolikai Vyties kryžiaus kavalierių. Atminimo lentą pašventino Kudirkos Naumiesčio klebonas, Šakių dekanas kan. Donatas Jasulaitis.

Robertas BUCKUS

Šakių rajonas

Kronika

Šventė su signataro giminaičiais

Rūta Averkienė

Vasario 16-osios Akto signataro kun. Alfonso Petrulio giminaičiai prie jo biusto Marcinkonių bažnyčioje. Kairėje – dabartinis Marcinkonių klebonas kun. Povilas Paukštė

MARCINKONYS. 100-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines Vasario 16-ąją kultūros centre minėjo Marcinkonių seniūnijos bendruomenė bei Varėnos pasienio rinktinė. Prieš šventinį renginį kiekvienas svečias pavaišintas pasieniečių koše ir arbata. Svečius sutiko ir sveikino Rimutė Avižinienė ir Jonas Bajorūnas. Visi drauge sugiedojo Lietuvos himną.

Varėnos rajono meras Algis Kašėta džiaugėsi, kad marcinkoniškiai švenčia draugiškai – drauge su aplinkinių kaimų bendruomenėmis bei pasieniečiais. „Marcinkoniškiai bei aplinkinių kaimų žmonės galimybių švęsti Vasario 16-ąją iki 1990 metų turėjo vos kelias, nes beveik visą laiką gyveno okupacijoje – iš pradžių – lenkų, o vėliau – sovietų. Tačiau ilgi okupacijų metai čia gyvenančių žmonių tautiškumo ir patriotiškumo nesunaikino. Jie visais laikais išsaugojo stiprų lietuvybės ir meilės savo kraštui geną. Iš šitų kaimų pokariu daug vyrų išėjo partizanauti, šių kaimų žmonės buvo aktyvūs Atgimimo laikotarpiu“. Meras kalbėjo apie tai, kad Marcinkonyse dirbo Vasario 16-osios Akto signataras kun. Alfonsas Petrulis. Padėką už iniciatyvas bei nuoširdų darbą bendradarbiaujant bei organizuojant bendrus renginius su rajono savivaldybe ir pasienio seniūnijų bendruomenėmis meras įteikė Varėnos pasienio rinktinės prevencinio poskyrio vyr. specialistei majorei Daliai Tumosienei. Mero padėkomis pagerbti seniūnaičiai bei kaimų bendruomenių pirmininkai. Už tautinio drabužio puoselėjimą bei etninės kultūros sklaidą Etninės kultūros tarybos padėka įteikta Rūtai Sakalienei. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės vadas pulkininkas Vytautas Ižganaitis sakė, jog Vasario 16-osios Aktas visus mus įpareigoja mylėti, gerbti ir saugoti savo valstybę, nepamiršti jos istorijos, būti budriems ir visada stovėti valstybės sargyboje. Už bendradarbiavimą ir geranorišką pagalbą jis padėką įteikė seniūnui Viliui Petraškai, o už bendradarbiavimą ir iniciatyvas propaguojant pasieniečio profesiją – Kabelių bendruomenės pirmininkei Marytei Jankienei. Už įvairius nuopelnus tarnyboje buvo pagerbti pasieniečiai.

Kronika

Pagarba knygnešiams

Prie atminimo lentos knygnešiams (iš kairės): istorikas, Etninės kultūros globos tarybos narys Virginijus Jocys, skulptorius Osvaldas Neniškis bei Endriejavo mokyklos moksleiviai.

ENDRIEJAVAS. Vasario 16-ąją seniūnijos gyventojai susirinko paminėti Lietuvos atkūrimo 100-mečio bei šv. Mišiose pagerbti 1864–1904 metų Endriejavo valsčiaus knygnešius. Sudėtingos krašto istorijos atkarpą endriejaviškiai įprasmino meno kūriniu, taip įamžindami knygnešių, gimusių ir gyvenusių Endriejavo valsčiuje, atminimą. Už šią idėją bei įdėtą didelį darbą žmonės dėkingi kraštiečiui, buvusiam Etninės kultūros globos tarybos pirmininkui Virginijui Jociui ir skulptoriui Osvaldui Neniškiui. Po šv. Mišių klebonas kun. Stasys Šlepavičius pašventino atidengtas dvi 37 knygnešių atminimo lentas, pritvirtintas prie atstatytų Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios vartų. Surinkti ir svarbiausi kryžiaus kančią patyrusių knygnešių biografijos faktai, kuriuos lankstinuko forma kiekvienam šventės dalyviui įteikė bibliotekininkė Rita Žadeikytė.

Kronika

Gimtadieniai Vasario 16-ąją

Lietuvos vėliavos spalvų juostos nutiestos iš bažnyčios varpinės bokšto

PAGĖGIAI. Po klebono kun. Kazio Žutauto aukotų šv. Mišių Šv. Kryžiaus bažnyčioje žmonės dalyvavo Lietuvos bažnyčių varpų sąšaukoje „Gloria Lietuvai“. Parapijiečiams sustojus šventoriuje, suskambus poetės, dainininkės, dailininkės Gintarės Jautakaitės dainai „Viešpaties lelija“ bei iš varpinės bokšto viršūnės tautiniais kostiumais pasipuošusioms bibliotekos darbuotojoms nutiesiant nacionalinės vėliavos spalvų juostas, nuaidėjo 100 varpo dūžių sveikinimas Lietuvai.

Savivaldybės kultūros centro organizuoto teatralizuoto Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo „Valstybės amžininkai“ metu, pasveikinti Vasario 16-ąją gimę Pagėgių krašto gyventojai. Kiekvienas sukaktuvininkas pagerbtas Lietuvos vėliavos spalvų žvakelėmis, vardiniu, nacionaline ornamentika dekoruotu savivaldybės mero sveikinamuoju raštu. Gėlių žiedais sukaktuvininkus sveikino savivaldybės administracijos seniūnai, giminaičiai, kolegos, bičiuliai.