2018 m. kovo 23 d.
Nr. 12 (2279)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

100 metų – tūkstančiai žygių...


XXI Amžius


Atmintis

Mirė pogrindinės spaustuvės įkūrėjas

A†A Vytautas Andziulis (1930 11 04–2018 03 16)

Vytautas Andziulis

Kovo 16-ąją mirė 88-uosius metus ėjęs Vytautas Andziulis – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, spaustuvininkas, muziejininkas, legendinės pogrindžio spaustuvės „ab“ įkūrėjas ir vienintelis jos spaustuvininkas. Gimęs 1930 m. lapkričio 4 d. Šėtoje, Kėdainių apskrityje, Vytautas baigė 3 klases Kruonio progimnazijoje, 1936 metais šeimai persikėlus į Amalius mokėsi Petrašiūnų pradžios mokykloje, nacių okupacijos metais – Kauno jėzuitų gimnazijoje, 1957 metais baigė Kupiškio vakarinę suaugusiųjų mokyklą. 1948–1969 metais dirbo „Spindulio“ spaustuvėje, Kupiškio rajoninėje spaustuvėje, Troškūnų rajono spaustuvėje, „Raidės“ spaustuvėje, 1974–1983 metais – Kauno technologijos technikumo poligrafijos laboratorijoje – tai leido jam pasirengti svarbiausiam savo gyvenimo darbui. Sumanymas įsirengti slaptą spaustuvę gimė 1978 metais, per patį sovietinės propagandos įkarštį, kai už laisvą žodį grėsė ilgi kalėjimo metai. Įgijęs spaustuvininko specialybę ir įvairiose spaustuvėse Kaune, Kupiškyje, Troškūnuose bei Technologijos technikume Kaune dirbęs Vytautas jau nuo 1954 metų kaupė šriftą ir spausdinimo mašinos detales. Bendraminčio Juozo Bacevičiaus (1918 03 17–1995 07 19) paskatintas Vytautas Andziulis, gerai išmanydamas spaustuvininko amatą, ėmėsi įgyvendinti pasiūlytą idėją. Tačiau iki jos realizavimo buvo sunkus, sudėtingas ir juodas darbas: kadangi spaustuvė turėjo būti ne tik nematoma, bet ir negirdima, o svarbiausia, kad niekas nepradėtų domėtis, kur nuolat pradingsta Vytautas, buvo nuspręsta spaustuvę įkurdinti po namu Salių kaime (netoli Kauno). Į spaustuvės 12, o vėliau – 22 kv. m ploto patalpas įėjimas buvo iš šiltnamio, po slankiojančiu vandens baseinu. Kol pogrindinė spaustuvė „ab“ (abiejų bendraminčių pavardžių pirmosios raidės) pradėjo darbą, užtruko kelerius metus. Vytautui teko ne tik nepastebimai iškasti požemį ir ten įrengti spaustuvę, bet ir iš dalių sukonstruoti iškiliosios spaudos mašiną, pačiam pasirūpinti popieriumi, o atspausdintą draudžiamą literatūrą – patriotinio bei religinio turinio leidinius – nuvežti į J. Bacevičiaus sodybą Paluobių kaime (Šakių r.). Nepaisant visų sovietinio saugumo pastangų, jų veikla taip ir nebuvo susekta – spaustuvė veikė iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Per tą dešimtmetį čia buvo išspausdinta 138 tūkstančiai egzempliorių nelegalių religinio, istorinio ir kitokio pobūdžio leidinių (iš viso – 39 pavadinimų). Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“ (išleisti net keli tiražai – 32000 egz.). Krikščioniškas religinis vaikų ir jaunimo ugdymas buvo esminė pasipriešinimo totalitariniam režimui dalis, formavusi nenuolankią jam žmonių dalį, brandinusi ir skleidusi laisvės mintis.

Nemažai dėmesio leidėjai skyrė lietuvių istorinei literatūrai: 1986 metais V. Andziulis ir J. Bacevičius išleido ir platino istoriko Pauliaus Šležo knygelę „Vytautas Didysis 1430–1930“, Juozo Urbšio prisiminimus „Lietuva ir Tarybų Sąjunga lemtingais Lietuvai 1939–1940 m.“, A. Damušio knygą „Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai 1939–1940 m.“. J. Bacevičius ne tik platino, bet ir pats rengė svarbius to meto lietuviams istorinius leidinius. „Trumpą Lietuvos istoriją“ pasirašė V. Šauklio slapyvardžiu. 1988 metais spaustuvėje „ab“ buvo išleista tragiškus tautos istorinius įvykius rekonstruojanti P. Veblaičio knyga „Kražių skerdynės 1893 m.“. Ilgainiui daugėjo patriotinės poezijos leidinių: 1987 metais išleista 500 egzempliorių tiražu Juozo Gražulio lyrikos knyga „Prarastos dienos“, 1988 metais 500 egz. tiražu – Roberto Grigo-Rasūno poezijos knyga „Benamės svajos“, dar po metų – Kęstučio Genio lyrikos rinktinė „Ugnies kryžius“. Slaptai veiklai Vytautas pritarimo sulaukė ir iš šiame pavojingame darbe talkinusios žmonos Birutės. Šiandien Birutės ir Vytauto Andziulių sodyboje Salių kaime veikia spaustuvė-muziejus, įtrauktas į tarptautinį istoriškai vertingų Šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą. Vytautas nuolat savo spaustuvėje-muziejuje ekskursijų dalyviams su žmona Birute pasakodavo, kokiomis sunkiomis ir rizikingomis sąlygomis sovietmečiu teko leisti patriotinę, religinę literatūrą, ją platinti visoje Lietuvoje. Nuo 1997-ųjų V. Andziulis buvo Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyresnysis muziejininkas. 1998-aisiais jam įteiktas Gedimino trečiojo laipsnio ordinas.

Nuostabus sutapimas, kad V. Andziulis amžinybėn iškeliavo ankstų kovo 16-osios rytą – Knygnešių dieną. Nuostabus sutapimas ir tai, kad kitą dieną, 2018 m. kovo 17 d., buvo minimos jo bendražygio Juozo Bacevičiaus 100-osios gimimo metinės. Kovo 18-ąją V. Andziulis buvo palaidotas Romainių kapinėse.

Aušros Jurevičiūtės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija