2018 m. balandžio 20 d.
Nr. 16 (2283)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Garsus muzikologas, choro dirigentų ugdytojas

Vytautas BAGDONAS

Prof. Karolis Rimtautas
Kašponis 2017 m. spalio 7 d.
Kunigiškių muziejuje

Balandžio 7-ąją sužinojome skaudžią žinią apie muzikos teoretiko, pedagogo, choro dirigento, muzikologo, semiotikos mokslo pradininko, prof. Algirdo Juliaus Greimo paveldo saugotojo ir populiarintojo, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaro profesoriaus Karolio Rimtauto Kašponio mirtį. Vasarą jam būtų sukakę 85-eri.

Ilgus dešimtmečius paskyrusio menui ir mokslui, visuomeninei veiklai prof. K. R. Kašponio prasmingo gyvenimo kelias yra susijęs ir su Anykščių kraštu. Pirmasis jo vaikystės dešimtmetis prabėgo atokiame Anykščių rajone, Surdegyje, kur mokytojavo berniuko tėvai Boleslovas Vladas Kašponis (1891–1973) ir Marijona Kubilinskaitė-Kašponienė (1901–1996). Surdegyje Karolis Rimtautas lankė ir pradžios mokyklą. Vėliau, tėvams persikėlus į Kupiškį, 1944–1951 metais čia mokėsi ir jų sūnus. Dar tebesimokydamas vidurinėje mokykloje K. R. Kašponis susidomėjo muzika, vadovavo mokytojų ir moksleivių kameriniam orkestrui, smuiku ir saksofonu grojo įvairiuose ansambliuose. Dalindamasis prisimimais, mokslininkas šių eilučių autoriui ne kartą yra pabrėžęs, kad meilę muzikai jam yra įskiepijęs tėvas, kuris, be pedagoginio išsilavinimo, dar buvo įsigijęs vargonininko specialybę, kurį laiką darbavosi ir chorvedžiu. Prie muzikos buvo linkusi ir motina...

1951–1956 metais studijuodamas Vilniaus universitete ekonomiką, K. R. Kašponis tuo pačiu metu mokėsi kompozicijos J. Tallat-Kelpšos vidurinėje muzikos mokykloje. 1956–1959 metais gyvendamas Ukmergėje jis čia įkūrė Vaikų muzikos mokyklą, buvo pirmasis šios mokyklos direktorius. 1957 1962 metais studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) choro dirigavimą, įgijo chorvedžio išsilavinimą, mokslus baigė su pagyrimu. Toliau prasidėjo jo pedagoginė veikla Vilniaus vaikų muzikos, J. Tallat-Kelpšos muzikos, M. K. Čiurlionio meno mokyklose. Dėstė muzikos teorijos disciplinas. 1965–2007 metais jis darbavosi Lietuvos konservatorijoje (Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje) choro dirigavimo katedros dėstytoju, vyresniuoju dėstytoju, docentu, tapo profesoriumi. 1981-aisiais parengė ir apsigynė menotyros mokslų kandidato disertaciją, 1993-iaisiais nostrifikuotas humanitarinių mokslų (menotyros) daktaru. Per 1992–2007 metus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje profesorius K. R. Kašponis išugdė net 12 choro dirigentų, kurių dauguma gerai žinomi, sėkmingai vadovauja populiariems chorams.

Muzikologas, muzikos pedagogas, mokslininkas K. R. Kašponis ne kartą buvo respublikinių moksleivių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys, respublikinių mokslinių-metodinių tarybų, muzikos mokymo komisijos narys, vadovavo kultūros mokyklų valstybinei egzaminų komisijai, disertacijų gynimo komitetui.

Ne mažesni jo nuopelnai ir rašant bei leidžiant mokymo ir metodinius leidinius, skelbiant periodikoje straipsnius, chorų koncertų recenzijas. Sukūrė ir vokalinių kūrinių chorams. Profesoriaus 1992 metais parengta monografija „Lietuvių muzikos melodika ir harmonija“ yra viena pirmųjų šalyje menotyros studija, paremta statistiniais tyrimo metodais. Muzikos mokyklas ne kartą pasiekė prof. K. R. Kašponio patengti vadovėliai, kuriais moksleiviai ir pedagogai sėkmingai tebesinaudoja iki šių dienų.

Dar vienas labai ryškus ir prasmingas veiklos baras profesoriaus K. R. Kašponio gyvenime – pasaulinio garso mokslininko, semiotikos mokslo pradininko, kalbininko, lietuvių mitologijos tyrinėtojo prof. A. J. Greimo paveldo saugojimas ir populiarinimas. Šiam kilniam tikslui jis paskyrė apie 20 metų. Įsteigęs Lietuvos mokslininkų sąjungoje Tarpdisciplininę muzikologijos grupę ir vadovavęs šiai visuomeninei organizacijai, įvairiose Lietuvos vietovėse, Suomijos, Prancūzijos, Rusijos bei kitų šalių miestuose, netgi tolimajame Nankine (Kinija) pristatė savo parengtą unikalią dokumentinę parodą „Algirdo Juliaus vaikystė“, daugybę leidinių lietuvių, prancūzų, anglų kalbomis apie prof. A. J. Greimo gyvenimo ir kūrybos kelią, mokslinę veiklą. Su dideliu džiaugsmu ir pasididžiavimu K. R. Kašponis sutiko žinią, kad Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO Generalinė konferencija 2015 metais paskelbė 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašą, į kurį buvo įtraukta per 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Šiame sąraše atsirado ir visame pasaulyje garsaus kalbininko prof. A. J. Greimo (1917–1992) pavardė. O 2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė A. J. Greimo metais.

Garsiojo mokslininko 100-mečiui skirti minėjimai, mokslinės konferencijos, parodos, prof. K. R. Kašponio ir jo bendraminčių iniciatyva, buvo organizuoti Vilniuje, Kaune, Kupiškyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Prienuose, Ukmergėje, Birštone, Klaipėdoje ir kitose šalies vietovėse, artimai susijusiose su prof. A. J. Greimo gyvenimu, mokslais gimnazijose, studijomis universitetuose, moksline, kūrybine, visuomenine veikla, neužmirštas šio iškilaus mokslininko atminimas ir užsienyje.

Prof. K. R. Kašponio vadovaujama Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininė muzikologijos grupė kartu su Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejumi, asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ bei Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyriumi praėjusių metų spalio 7-ąją Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje Kunigiškiuose organizavo popietę, pavadintą „Susiburkime Algirdo Juliaus Greimo vaikystės namuose“. Toks renginys čia organizuotas neatsitiktinai. Būtent Kunigiškai buvo pirmoji būsimojo mokslininko gyvenamoji vieta Lietuvoje. Jis gimė 1917 metų kovo 9 dieną Tuloje (Rusija), kur tėvas Julius Greimas Pirmojo pasaulinio karo metu evakuotų lietuvių pradžios mokykloje dirbo mokytoju. 1918 metų vasarą mokytojas Julius Greimas su žmona Konstancija Mickevičiūte-Greimiene ir vaikais – septynmete dukra Gražina bei vienerių metukų sūnumi Algirdu Juliumi – grįžo į Lietuvą. Iš Tulos parvykęs mokytojas vėl buvo įdarbintas toje pačioje Svėdasų krašte veikusioje Kunigiškių pradžios mokykloje, kurioje teko dirbti ir anksčiau, 1913–1915 metais. Erdviame mokyklos pastate buvo įrengti ir butai mokytojams, tad šiame name Greimų šeima ir apsigyveno. 1919 metų rudenį Greimai iš Kunigiškių išsikraustė į Kupiškio kraštą, paskui gyveno ir kitose vietovėse, kadangi anuomet mokytojams gana dažnai tekdavo keisti darbo vietas. Tas buvusios pradžios mokyklos pastatas – istorijos paminklas, išlikęs iki šių dienų. Restauruotame name veikia Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, kuriame yra įrengta  ir prof. A. J. Greimo atminimui skirta ekspozicija. Tą dieną išklausyta keletas šalies mokslininkų parengtų pranešimų. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės sekretorius Rolandas Aidukas perskaitė pranešimą „Algirdo Juliaus vaikystės atspindys prof. Karolio Rimtauto Kašponio knygoje „Greimas arti ir toli“. Pasak pranešėjo, ši gausiai iliustruota, preciziškai surinktais faktais, archyviniais duomenimis paremta knyga, parašyta lietuvių ir anglų kalbomis, yra ir svarbių dokumentų sąvadas, ir fotografijų albumas, ir prof. Algirdo Juliaus Greimo vaikystei skirtos nuotraukų parodos katalogas, tad ne veltui knygyne „Akademinė knyga“ ji buvo patekusi į populiariausių leidinių sąrašą.

Pats K. R. Kašponis savo pranešime apžvelgė prof. A. J. Greimo, kaip vienos žymiausių pasaulyje Paryžiaus semiotikos mokyklos pradininko ir vadovo, mokslinę veiklą. Kaip prisiminė prof. K. R. Kašponis, jis Algirdu Juliumi Greimu susidomėjo atsitiktinai. Tarptautinės semiotikos studijų asociacijos prezidentas Suomijos mokslininkas prof. Ero Tarastis (Eero Tarasti) jam pasiūlė parengti darbą apie A. J. Greimo gyvenimo periodą Lietuvoje. Taip atsirado po Lietuvą ir užsienio šalis apkeliavusi fotografijų ekspozicija „Algirdo Greimo vaikystė“, buvo parengta ir išleista nemažai įvairios apimties leidinių, paminklinės lentos bei kitokie atminimo simboliai papuošė vietas Lietuvoje, susijusias su prof. A. J. Greimo gyvenimu ir veikla, įvairiais renginiais prisimenamas ir pagerbiamas vienas žinomiausių lietuvių tarptautiniame mokslo pasaulyje.

Daugybę įvairios informacijos, unikalios medžiagos šioms parodoms, muziejaus ekspozicijai Kunigiškių muziejui pateikė prof. K. R. Kašponis. Beje, jis buvo pirmasis, visuomenei viešai paskelbęs iki tol dar buvusį nežinomą faktą, kad pirmoji žymiojo semiotiko prof. A. J. Greimo gyvenamoji vieta Lietuvoje buvo būtent Kunigiškių kaimas.

Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija