2018 m. gegužės 4 d.
Nr. 18 (2285)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kabinasi už šiaudo

Praėjusią savaitę „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad politinės korupcijos byloje įtariamas buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis mažiausiai dvejus metus, 2014–2016 metais, elektroniniais laiškais susirašinėjęs su prezidente Dalia Grybauskaite. „Lietuvos rytas“ neatskleidžia, iš kur gavo susirašinėjimą. Laiškai paskelbti netrukus po to, kai politinės korupcijos byla perduota teismui. Paviešintos ištraukos iš Prezidentės susirašinėjimo su buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu rodo, jog susirašinėta apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D. Grybauskaitė esą rašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“. E. Masiulis dienraščiui patvirtino, kad susirašinėjimą su prezidente matęs ant politinės korupcijos bylai vadovavusio prokuroro Justo Lauciaus stalo. Buvęs liberalų pirmininkas tikino, kad per apklausas prokuroras su juo žadėjo aptarti laiškus, tačiau vėliau to atsisakė – E. Masiulis teigia priminęs apie tai jau pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. „Tada mes pamatėme, kad bylos medžiagoje jų nėra, ir prašėme įtraukti, bet buvo oficialiai atsakyta, jog bylai jie nėra reikšmingi. Buvo keista, nes prieš metus J. Laucius pats siūlė tuos laiškus apklausoje aptarti“, – stebėjosi E. Masiulis. Pasak dienraščio, laiškuose buvo aptariami kandidatai į generalinius prokurorus, jų skyrimo aplinkybės, dabartinio premjero Sauliaus Skvernelio politinės ambicijos dalyvauti rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kiti politiniai klausimai.

Sukeltu nauju skandalu jau pirmadienį suskubo pasinaudoti „valstiečiai“. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad „Lietuvos ryto“ paskelbta informacija atskleidžia netoleruotiną Prezidentės elgesį derinant naujo generalinio prokuroro kandidatūrą. Jos vertinimu, paskelbtas susirašinėjimas esą rodo, kad Prezidentė derino kandidatūrą su verslo koncernu „MG Baltic“. Pasak Seimo narės, „valstiečių“ frakcija kol kas nesvarstė galimybės dėl paskelbtos informacijos atlikti parlamentinį tyrimą, tačiau neatmetė ketinimų svarstyti klausimą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad jeigu pasitvirtintų, jog laiškai yra autentiški, tai rodytų bandymus paveikti žiniasklaidą, kad ji ko nors nedarytų. Jis užsiminė, kad „kai kurių kolegų pasisakymai apie tai, kad galima apkalta, šitoje situacijoje nėra visiškai iš piršto laužtas dalykas“. R. Karbauskis teigė, kad po publikacijos nelabai mato prasmės susitikti su valstybės vadove, „kol nepaaiškės, kad tie laiškai netikri“.

Prezidentūra atsisako patvirtinti arba paneigti paskelbto susirašinėjimo autentiškumą. Prezidentės atstovai sako stebintys pastangas politizuoti bylą. Kadangi teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kurioje E. Masiulis yra kaltinamas kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu, ir (tokiais rašiniais) metamos visos priemonės politizuoti bylą ir paveikti jos eigą bei baigtį, Prezidentūra nuo bet kokių komentarų susilaiko, kad jie nebūtų panaudoti kaltinamųjų gynybai. Trečiadienį LRT televizijai Prezidentė sakė: „Laiškų autentiškumo negaliu patvirtinti, nes neišsaugoti serveriai.“

Prezidentei paramą išsakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Jis teigė, kad politikų bendravimas yra natūralus dalykas, ir mano, kad Prezidentūros pozicija laukti, kol visa informacija bus paviešinta, yra teisinga. Dalinis informacijos viešinimas be galimybės ją patikrinti sudaro manipuliacijos, o gal net ketinimų pakenkti bylai įspūdį. Jis nemato ko nors stebinančio, kad Prezidentė susirašinėjo, nes tai, jog politikai kalbasi apie politines aktualijas, yra įprasta.

Akivaizdu, kad laiškų paviešinimas – E. Masiulio bandymas griebtis šiaudo, nukreipti dėmesį nuo savo labai konkrečių kaltinimų prie politinių intrigų. Neabejotina, kad politikai dažnai susirašinėja įvairių politinių aktualijų klausimais. Tad bendravimo su Prezidente paviešinimas gali būti E. Masiulio siekis atitraukti dėmesį, tačiau nelabai išradingas ir sumanus. Jo gynybos taktika tokiais pareiškimais yra rodyti, kad visi yra kažkuo įtartini, kad vyksta kažkokie labai nešvarūs žaidimai, o jis pats, dabar kaltinamas politinės korupcijos byloje, yra ne vienintelė visų „nešvarių“ žaidimų auka. Supratęs, kad neturi politinės atramos, E. Masiulis nutarė viešinti tai, ko nebūtų daręs anksčiau. Todėl tai yra jo gynybinio plano dalis. Kai buvo pagautas su pinigais, sakė – ateis laikas, ir jis daug papasakosiąs, tarsi būtų sakęs, jeigu nebus politiškai apsaugotas, į tą bylą įtrauks daugiau žmonių. Kas galėtų paneigti, kad tai dabar nevyksta? Neformalus Prezidentės bendravimas su tuometiniu Liberalų sąjūdžio lyderiu kažkiek paaiškina, kodėl E. Masiulis, ėmęs šimtatūkstantinę sumą grynaisiais, jautėsi taip užtikrintai. Savaime suprantama, Prezidentūra nebuvo jam garantavusi kokio nors saugumo, tačiau pakankamai artimai ir net ne visai formaliai bendraujant su valstybės vadove, tas nepažeidžiamumo jausmas galėjo savaime išsivystyti neturint tam realių prielaidų. Iš laiškų turinio negalima daryti išvados, kad Prezidentė arba Prezidentūra žinojo apie artimus E. Masiulio ryšius su „MG Baltic“. Sprendžiant iš laiškų turinio, atrodo, kad Prezidentė nedarė kokio nors tiesioginio poveikio teisėsaugos institucijoms, nes tada tikrai nebūtų reikėję palaikyti ryšių su E. Masiuliu. Nereikėtų stebėtis ir tuo, kad prokurorai neįtraukė minimo susirašinėjimo į bylos medžiagą – aiškiai neturintis nusikalstamų veikų požymių Lietuvos politikų elgesys nebuvo šio ikiteisminio tyrimo dalyku ir todėl tokie duomenys šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo renkami. Visos reikšmingos E. Masiuliui inkriminuotų nusikaltimų įrodinėjimui aplinkybės yra nustatytos, o visi be išimties duomenys, reikalingi šiai bylai išspręsti teisingai, yra teisminiam nagrinėjimui perduotoje baudžiamojoje byloje.

Pateikiame nedidelę ištrauką iš E. Masiulio interviu „Lietuvos rytui“, iš kurio aiškėja, jog buvęs politikas gana išradingai bando į baudžiamąją bylą įvelti ir Prezidentę.

– Jūs esate tikras, kad jums rašė prezidentė?

– Iš turinio, kiek atsimenu, nemanyčiau, kad tai buvo apsimetėlis. Ir temos, kurios tuose laiškuose buvo aptariamos, nebuvo verslininko ar kiemsargio lygio. Tai buvo politinės temos. Neturiu pagrindo abejoti, kad tai – laiškai, siųsti iš kitų asmenų.

– Tie laiškai, mūsų žiniomis, turėjo būti prijungti prie bylos. Kodėl tai nebuvo padaryta?

– Situacija pikantiška ir man pakankamai svarbi, kalbant bendrai apie bylos tyrimą ir vertinant jo objektyvumą, neobjektyvumą. Aš labai gerai prisimenu situaciją, kai vienoje iš apklausų bylą vedantis prokuroras Justas Laucius pasakė, kad artimiausioje apklausoje mes aptarsime prezidentės man rašytus ir mano rašytus prezidentei laiškus.

Atvykus į kitą apklausą, kur buvo sutarta, kad tie laiškai bus aptariami, mes neišgirdome nė žodžio apie tuos laiškus, buvo nukreipta tema visai kitur. Mes klausėme Antano Guogos pokalbių, turėjome juos komentuoti.

Man sunku pasakyti, kodėl taip įvyko. Kita vertus, jeigu patys tyrėjai apie tai užsiminė, tai kažkuriuo momentu jie matė būtinybę tyrime aptarti šiuos laiškus ir bent dalis laiškų turėjo tapti tyrimo medžiaga. Tačiau netapo. Kai baigėsi tyrimas ir kai kažkiek susipažinome su jo medžiaga, mes kartu su advokatu kreipėmės į prokurorą su dideliu kiekiu prašymų.

Vienas iš jų buvo įtraukti tuos laiškus į bylos medžiagą. Tačiau prokuroras atmetė mūsų prašymą, nors prieš metus prokuroras buvo tas, kuris inicijavo ir siūlė tuos laiškus apklausoje aptarti.

– Turite mintyse prokurorą J. Laucių?

– Turiu mintyse pagrindinį šią bylą vedantį prokurorą poną J. Laucių. Dar vienas momentas, nežinau, kiek tai yra atsitiktinumas ir sutapimas, kiek ne – ne man vertinti – tačiau kaip tik tuo laikotarpiu tarp apklausos, kurioje mes buvome informuoti, kad artimiausioje apklausoje bus aptariami Prezidentės laiškai, iki kitos apklausos, kur jie mistiškai dingo, išgaravo ir niekas daugiau tyrimo metu apie juos nekalbėjo, mes viešai išgirdome informaciją, kad prokuroras, vedantis bylą, laimėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro konkursą ir tapo vyriausiuoju Vilniaus apygardos prokuroru.

– Kodėl, jūsų manymu, laiškai, susirašinėjimas galėjo būti svarbūs bylai?

– Pirmiausia pačių prokurorų reiktų klausti, nes ne mes užvedėme šitą temą. Kita vertus, jeigu prokurorai įžvelgia poreikį laiškus aptarti, tai jie matė kažkokio svarbumo visos bylos tyrimui, bent jau kai kuriuose laiškuose, kiek juos atsimenu, yra paminėti svarbūs byloje figūruojantys subjektai, dalyviai.

Jeigu kalbame apie objektyvų tyrimą, be iškarpymų, kad visi Lietuvos Respublikos piliečiai yra lygūs prieš įstatymą, neturėtų būti kažkokių privilegijuotų asmenų, kurie kažkokiomis mistinėmis ar kitomis aplinkybėmis staiga iš tyrimo dingsta. Siekdami, kad tyrimas apimtų visumą, kad jį tikrai būtų galima įvertinti kaip objektyvų ir visiškai pilnai ištirtą tyrimą, mes ir manėme, kad dalis laiškų, kur yra minimi pagrindiniai tos bylos dalyviai, turėtų būti įtraukti į medžiagą.

Kiek tai turėtų ar neturėtų reikšmės kaltinimuose, kurie man yra pateikti, yra kitas klausimas. Bet teisinėje valstybėje nesvarbu, kokie tavo antpečiai ir kokios pareigos. Jeigu informacija egzistuoja, ją prokurorai turi patikrinti, išsiaiškinti, apklausti mane, kaip laiškų gavėją. Tai nebuvo padaryta ir tai kažkiek leidžia man abejoti, ar šitas tyrimas buvo atliktas iki galo, objektyviai, nepaspaudžiant kažkokių mygtukų, neužtušuojant kai kurių atvejų, nes tokių įtarimų turime ir daugiau.

Mes manome, kad net ir telefoniniai pokalbiai, kuriuose buvo minimi pirmieji valstybės asmenys (bent jau dėl vieno pokalbio), mums tikrai kilo daug abejonių. Mes tai per apklausą pasakėme. Mes manome, kad tas pokalbis yra nepilnas ir būtent ta dalis pokalbio, kur yra kalba apie tam tikrus prezidentės prašymus, yra kažkokiu būdu pašalinta.

Aišku, mes to prašėme tyrimo metu, kad būtų atlikta ekspertizė. Ji buvo atlikta, konstatuota, kad pokalbis yra ištisinis. Bet tai nereiškia, kad kai kur nėra pradžios, pabaigos. Šiuo atveju tos temos buvo aptariamos būtent pokalbių pradžiose ar pabaigose. Reikėtų dabar tikslinti bylos medžiagą, bet kiek atsimenu, pageidavimai sukosi apie tai, kad būtų, galbūt, didesnis žiniasklaidinis palaikymas, pozityvesnis nušvietimas iš koncernui priklausančių žiniasklaidos priemonių.

– Jūs kalbate apie tai, kas, mano žiniomis, yra užfiksuota byloje – neskelbtas jūsų susitikimas su Prezidente dėl informacinio palaikymo?

– Čia yra tik vienas momentas. Jų, kiek galiu atsiminti, buvo daugiau. Yra tam tikrų bylos momentų, kurie reikalauja paaiškinimo. Pavyzdžiui, yra žinutės „Tavo prašymą perdaviau“. Nelabai kas manęs klausė tyrimo laikotarpiu, apie kokį prašymą kalbama, nors ta žinutė atėjo kitą dieną po to, kai įvyko vienas iš mūsų užfiksuotų pokalbių vienoje iš Vilniaus kavinių.

– Čia kieno žinutė, kam?

– Čia yra bylos detalės, kurios paaiškės teisminio proceso metu.

– Jūs tame susitikime su Prezidente kalbėjote apie tai, kad galbūt ji galėtų gauti didesnį informacinį palaikymą „MG Baltic“ kontroliuojamose žiniasklaidos kanaluose?

– Aš tiesiog išgirdau tokį jos norą. Tai nėra vienintelis pokalbis, kalbant apie byloje įrašytus pokalbius, kur šia tema buvo kalbama. Buvo daugiau. Tik ne visuose pokalbiuose, kurie yra byloje, tie gabalai yra pavaizduoti.

– Prezidentė paaiškino, kodėl to prašo? Kodėl jai galėjo būti naudinga per jus turėti kontaktą su „MG Baltic“?

– Tas naudos klausimas, matyt, į tai ir susiveda. Tiesiog noras turėti didesnį žiniasklaidinį palaikymą. Politikams, kokio rango bebūtų, jis visą laiką egzistuoja, egzistavo ir egzistuos. Ne paslaptis, kad ankstesnėje Algirdo Butkevičiaus vyriausybėje vyko tam tikros įtampos tarp prezidentės ir socialdemokratų, vyriausybės narių. Galbūt tai buvo nulemta būtent šito noro turėti kažkokį maksimaliai stipresnį nušvietimą iš žiniasklaidos.

– Kokia iš to nauda verslininkams? Konkrečiai „MG Baltic“?

– Klausimas verslininkams. O koks Lietuvoje verslininkas nebijo užsitraukti Prezidentės pykčio? Įvardinkit nors vieną.

– Kaip galėtumėte apibūdinti prezidentės ir „MG Baltic“ santykius?

– Neturiu jokių duomenų, kad tokie santykiai tiesiogiai egzistavo.

– Bet jūs patvirtinate, kad per jus kontaktai vyko.

– Nežinau, ar tik per mane. Aš žinau tiek, kiek aš pats esu girdėjęs ir kalbėjęs. Ar tai tikrai tik per mane, – ne man klausimas. Turėtų pasakyti ir kiti žmonės. Kaip tuos santykius apibūdinti, sunku pasakyti. Grįžtant prie tyrimo medžiagos, jeigu tai yra reikšmingi pačiam tyrimui epizodai, jie turėtų būti tyrimo medžiagoje. Aš tik noriu konstatuoti, kad tyrimo medžiagoje šito nėra, todėl aš kvestionuoju šio tyrimo objektyvumą.

– Ar jūs galite daryti išvadą, kad Prezidentė siekė kontakto su „MG Baltic“?

– O kaip suprasti ir kaip įvardinti reiškinį, kai yra paprašoma arba išreiškiamas tam tikras noras, kad būtų kažkokie su žiniasklaida susiję veiksmai, iš koncerno pusės koreguojami arba padedama labiau, galbūt kažkur nutildoma kažkokia informacija. Tas santykis toks ir yra.

– Abipusis bendradarbiavimas?

– Galima, matyt, ir taip įvardinti – noras turėti tą santykį ir iš to turėti palankesnį žiniasklaidinį nušvietimą.

– Pakalbėkime apie laiškų turinį. Viename iš laiškų, kurį jums parašė prezidentė, yra prašymas perduoti linkėjimus Dariui Mockui. Kalbama apie tai, kad jis patrauktų savo skaliką. Kokiame kontekste tai buvo pasakyta?

– Labai sunku atgaminti visas detales, bet kiek atsimenu, tai yra susiję su tam tikrais svarbių klausimų svarstymais parlamente, kurių iniciatorė buvo Prezidentė.

– Perdavėte linkėjimus? Kada tai padarėte?

– Esu ne kartą kalbėjęs su koncerno atstovais. Kai tavęs pirmas valstybės žmogus prašo kažką padaryti, nežinai, kaip kiti elgtųsi. Aš jaučiau pareigą prašymus ir norus perduoti. Normaliai tai pasakiau, galbūt šiek tiek kitokia forma, galbūt ne žodis į žodį. Bet tokie prašymai, pageidavimai ar norai buvo perduoti.

– Tas kontekstas, apie kurį mes šnekame, jūs sakote, kad talkininkavote Prezidentei svarbiuose procesuose dėl tam tikrų aukštų pareigūnų skyrimo. Iš laiškų suprantu, kad kalbama  apie generalinio prokuroro skyrimą.

– Generalinio prokuroro skyrimas buvo labai suvelta situacija. Iš trečio karto tik buvo kandidatūra patvirtinta. Taip, buvo domimasi, matyt, ne tik mūsų, Liberalų sąjūdžio frakcijos, bet ir kitų frakcijų apie jų požiūrį, nuostatas. Kodėl būtent man buvo šitas prašymas adresuotas, nežinau.

– Čia buvo prašymas ar reikalavimas?

– Aš toks žmogus esu – kai manęs kažko reikalauja, aš pasišiaušiu kaip ežys. Suprantu, kad čia buvo labiau geranoriškas prašymas.

– Suprantu, kad tie linkėjimai galėjo būti perduoti gruodžio 16 d., kai vyko paskutinė jūsų vakarienė su koncerno atstovais?

– Taip. Tas pokalbis užfiksuotas bylos medžiagoje. Matyt, kad ta data ir buvo, vienas iš prašymų buvo perduotas tada.

– Kadangi tai susiję su generalinio prokuroro skyrimu, suprantu, kad to susitikimo metu buvo pokalbis su Raimondu Kurlianskiu apie nesusipratimą dėl Prezidentės kandidato?

– Ne tik su R. Kurlianskiu, ten daugiau asmenų dalyvavo. Matyt, viena iš daugelio temų, kurios buvo paliestos Kalėdinės vakarienės metu, buvo būtent generalinio prokuroro skyrimo tema ir prezidentės išreikštas palinkėjimas. Kaip tik tai, matyt, yra susiję su tuo, kad artėjo sprendimai parlamente dėl balsavimo. Matyt, tuo metu tai buvo karšta tema.

– Gal galite paaiškinti, kodėl koncerno atstovams taip rūpėjo generalinio prokuroro skyrimo reikalai?

– Aš nežinau, kiek jie rūpėjo, kiek nerūpėjo. Jeigu kalbame apie žurnalistus, tai jie Lietuvoje turi pačią įvairiausią nuomonę ir poziciją. Kai buvo teikiami kandidatai į generalinius prokurorus, iš žurnalistų ir įvairiausių žiniasklaidos priemonių girdėjome labai skirtingus vertinimus.

Aš tikrai nesekiau, jeigu kalbame apie konkretų žurnalistą, kurio pavardės neįvardinau – Tomas Dapkus, tai tikrai aš nesekiau jo laidų ir man nebuvo iki galo aišku, kodėl būtent tik šitas žurnalistas, kuris, atskirais atvejais kritinę nuomonę išsakydavo savo laidose, nusipelno tokio didelio dėmesio. Tai nebūtinai reiškia, kad visa tai buvo koncerno vykdoma kryptinga politika per savo žurnalistus. Čia galėjo būti ir klaidingas suvokimas.

– Kaltinamajame akte rašoma, kad R. Kurlianskis ir jūs aptarinėjote trečią kandidatūrą į generalinius prokurorus, žlugus dviem pirmiems bandymams. Ar buvo iš prezidentės noras sužinoti, kokiai kandidatūrai koncernas pritartų?

– Ne. Tikrai taip nebuvo. Domėjimasis, kaip balsuos Seime frakcijos, kodėl ten viena ar kita koncerno žiniasklaida bando, nes buvo susidaręs įspūdis, kad daroma įtaka tai per viešąją erdvę, reiškiant kažkokias kritines informacijas apie vieną ar kitą kandidatą. Tai buvo, bet kad aš buvau nusiųstas derinti konkrečiai pono Pašilio kandidatūros, šito fakto nėra.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija