Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Gyvenimo audrose nepalūžęs

Antanas POCIUS

(Tęsinys. Pradžia nr. 46, 47, 48, 49, 50;
2018 m. nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 16, 18, 20)

Komija, Uchta. P. Paulaičio bendražygis Jonas Žičkus su žmona Antanina ir dukrele Danute. 1958 m. Nuotrauka iš J. Žičkaus archyvo

P. Paulaičio susirašinėjimas su laisvėje esančiais bičiuliais nutrūko, nes 10-ojo lagerio operatyvininkai konfiskuodavo jo ir jam siunčiamus laiškus. Aplink šmirinėjantys agentai „kūmams“ pranešinėjo apie kiekvieną jo žingsnį, kameroje dažnai buvo daromos kratos. Per jas 1961 m. sausio mėnesį iš P. Paulaičio atimtas rašinys Jaunimo ugdymo tezės.

P. Paulaičio įsitikinimai skatino jį kalbėti ir rašyti tik tiesą, dažnas jo laiškas už sovietinės tikrovės politinį vertinimą atsidurdavo lagerių cenzūros draudimų lauke ir būdavo konfiskuojamas, nemažai laiškų, siųstų K. Šnarienei į Šiaulius, buvo konfiskuota. (Juos aptarsime kitame skyriuje.) Ypatingo lagerio cenzorių dėmesio nusipelnė Šiaulių žemės ūkio technikumo dėstytojui Alfonsui Samiui rašytas laiškas. Papasakojęs lageryje ne pagal jo jėgas statybos brigadoje tekusį fizinį darbą, kalinys bičiuliui skundėsi pablogėjusia sveikata, dažnai kankinančiu reumatu, vaistų stygiumi, tuo, kad niekas nesirūpina kalinių sveikata. P. Paulaitis siūlė dėl sveikatos problemų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją arba į JTO Žmogaus teisių komitetą – gal jie padėtų. Ši frazė Dubrovlago operatyvininkams sukėlė nemažai nerimo: kas bus, jeigu kalinys visam pasauliui papasakos apie kruopščiai slepiamas sovietines priverstinio darbo vergų stovyklas. Kad kalinys negalėtų įvykdyti savo grėsmingų ketinimų, buvo imtasi įvairių atsargumo priemonių, rodo bylos DOR NR. 556 dokumentai.