2018 m. birželio 8 d.
Nr. 23 (2290)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Švč. Trejybės atlaidai Gervėčių parapijoje su dviem vyskupais

Vilniaus arkivyskupas Gintaras
Grušas šventina paminklą pernai
mirusiam kun. Leonui Nestiukui.
Antras iš dešinės – Gardino
vyskupas Aleksandras Kaškevičius

Gervėtiškių Švč. Trejybės
atlaidų procesija

Pirmosios Mišios – lietuviškai

Gegužės 27-ąją Gervėčiuose vykę tradiciniai Švč. Trejybės atlaidai žadino viltį, kad Gervėčių kraštas įveiks visus laiko išbandymus, ir kitąmet vėl visi susirinksime šioje lietuviams šventoje žemėje. Naujasis parapijos klebonas kun. Elijas Anatolijus Markauskas savo triūsu ir šviesa padarė viską, kad parapija būtų ne koks nors Baltarusijos Respublikos priedėlis, bet tikra Lietuvos etninių žemių šventovė.

Tas sekmadienis neatsitiktinai prasidėjo lietuviškomis šv. Mišiomis, kurias aukojo klebonas kun. E. A. Markauskas. Taip buvo pabrėžta, kad bažnyčia yra lietuvių statyta, saugota, ginta. Nepavertė jos sandėliu ar kokiu kitu užkariautojų statiniu. Net kunigą Stanislovą Chodyko ištrėmus į Sibirą, parapijiečiai melsdavosi, o raktus ir bažnytinius dokumentus saugojo parapijiečiai ir Pelegrindos kaimo šviesuolė, menininkė Julija Karmazienė, žmonių vadinta Julyte. Kiek žygių jos nueita, kiek kartų būta Maskvoje, kad tik išsaugotų šventovę. Išsaugojo. Tai – viena gražiausių bažnyčių Europoje. Pastatyta 1899–1903 metais kun. Vlado Alšausko rūpesčiu. Statė Gervėčių lietuviai savo jėgomis. Ir pastatė amžiaus stebuklą, kuris pripažintas net Baltarusijos valdžios.

Lietuviškos šv. Mišios parapijiečiams priminė gyvą bažnyčios istoriją, jos didybę.

Į bažnyčią Pelegrindos kaimo šviesuolę Juliją Karmazienę palydėjo net penkios dukterys. Gera buvo gervėtiškiams dalyvauti tik lietuvių kalba aukojamose šv. Mišiose. Buvo daug jaunimo, vaikų, šimtai Astravo rajono tikinčiųjų, svečių iš Lietuvos ir po visą pasaulį pasklidusių šio krašto gyventojų. Skambėjo skardus klebono balsas gražia lietuvių kalba, giedojo iš Vilniaus atvykęs Lietuvos Mokslų Akademijos  choras. „Pasijutome kaip danguje“, – po Mišių sakė žmonės.

Iškilmingai sutiko Vilniaus arkivyskupą

Po trumpo atokvėpio dvyliktą valandą vyko pagrindinės atlaidų šv. Mišios. Joms vadovavo iš Vilniaus atvykęs arkivyskupas Gintaras Grušas, Gardino vyskupas Aleksandras Kaškevičius, Gervėčių klebonas kun. E. A. Markauskas ir daug Baltarusijos kunigų.

Arkivyskupas pamoksle išsamiai išaiškino Švč. Trejybės esmę ir jos dvasines gelmes.

Mišios aukotos trimis kalbomis – lietuvių, lotynų ir baltarusių. Arkivyskupas pabrėžė, koks brangus ir savas Gervėčių kraštas Vilniui ir Lietuvai, pasidžiaugė, kad Lietuvą aplankys popiežius Pranciškus. Jis kvietė dalyvauti Popiežiaus sutiktuvėse Lietuvoje, ypač jaunimą ir visus, kuriems brangus tikėjimas.

Pagerbtas parapijoje gimusių kunigų atminimas

Gervėčių parapijos Gėliūnų kaimas didžiuojasi kovotoju už Dievą ir lietuvybę Broniumi Laurinavičiumi ir Miciūnų kaimo vaiku, buvusiu Vilniaus arkivyskupu Julijonu Steponavičiumi. Jų atminimas įamžintas lentose, pritvirtintose prie bažnyčių sienų. Jos buvo pašventintos atlaidų metu.

Klebonas kun. E. A. Markauskas pasirengęs pagerbti visus įžymiuosius krašto žmones, paaukojusius savo gyvenimą vardan lietuviškos Gervėčių krašto ateities. Neabejoju, kad kun. E. A. Markauskas tai ir padarys. Juk čia ypatingas kraštas, savitas istorija, susijusia su Lietuva.

Pašventintas ir bažnyčios šventoriuje neseniai pastatytas paminklas pernai mirusiam buvusiam Gervėčių klebonui kun. Leonui Nestiukui (1955 07 24–1982 06 06–2017 03 23).

Klebonas dėkojo visiems parapijiečiams, padėjusiems surengti atlaidus bei iškilmingai ir nuoširdžiai sutikti arkivyskupą G. Grušą. Malonu, kad bažnyčioje žmonės gauna naujausius mėnraščio „Lietuvių godos“ numerius ir pamėgtą laikraštį „XXI amžius“.

Bernardas Šaknys

Gervėčiai, Astravo rajonas, Baltarusija
Marijos Šaknienės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija