2018 m. liepos 5 d.
Nr. 27 (2294)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

100 metų – tūkstančiai žygių...


XXI Amžius


Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas 2018 metams „XXI amžiui“ skyrė 6000 € paramą projektui „100 metų – tūkstančiai žygių...“ vykdyti. Rubrikos: Akistata su Tėvyne; Atmintis; Dezinformacijos labirintuose; Eterio balsai iš anapus; Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas; Kova be taisyklių; Laikas ir žmonės; Laisvės daigai nelaisvės tamsoje; Nelietuviai – Lietuvai; Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje; Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius; Valstybės kūrėjai; Žaizdos; Žmogaus dvasia – neįveikiama.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Lietuva turi įvertinti išeivijos darbą

Edvardas ŠIUGŽDA

Knygos „JAV lietuvių darbai
Lietuvai 1918–2018 metais“
iniciatorė Marija Remienė
ir autorius prof. Juozas Skirius
Algio VAŠKEVIČIAUS nuotrauka

Birželio mėnesį Lietuvoje buvo pristatoma istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Juozo Skiriaus parašyta monumentali knyga „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“. Knygą inicijavo ir jos leidybą koordinavo JAV lietuvių kultūrininkė, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė, daugelio kultūrinių iniciatyvų JAV sumanytoja ir vykdytoja Marija Remienė, vadovaujanti „Draugo“ fondui, kuris remia nuo 1909 metų iki šiol leidžiamo laikraščio „Draugas“ leidybą. Ji yra paaukojusi 60000 dolerių gimtųjų Musninkų bažnyčiai atnaujinti, pastačiusi arkangelo Mykolo statulą, savo lėšomis remia kelias mokyklas ir Lietuvoje leidžiamą katalikišką spaudą. 2010 metais M. Remienei Lietuvoje buvo paskirta prestižinė Valstybinė Jono Basanavičiaus premija, 2002 metais ji apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.


Atmintis

Su meile ir giliu tikėjimu širdyse

Murgų kalne pašventintas prieš 40 metų per Jonines pastatytas, dabar atnaujintas kun. Juozą Zdebskį menantis kryžius

Dineta Babarskienė

ŠLAVANTAI. Čia prisimintas buvęs klebonas kun. Juozas Zdebskis. Jo 89-ųjų gimimo metinių paminėjimas pradėtas šv. Mišiomis Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnytėlėje. Tikintieji meldėsi už kunigą Juozą, gerąjį Šlavantų tėvelį, kad Viešpats Jį iškeltų į altorių garbę, dėkojo Viešpačiui už šį neeilinį žmogų, kunigą, spindėjusį meile, gelbėjusį paklydusius, vedusį į vienybę, prašyta, kad jaunimas mylėtų Dievą, Tėvynę, eitų doros ir meilės keliu, kaip mokė pats Šlavantų tėvelis – kun. J. Zdebskis.

Ant stalelio su kunigo portretu pagarbiai padėtos žvakelės ramiai liepsnodamos švietė mūsų trispalvės vėliavos spalvomis, Veisiejų seniūno Zenono Sabaliausko puokštė – visų susirinkusiųjų pagarbos kun. J. Zdebskiui ženklas. Šv. Mišiose dalyvavo ir Gegutės kaimo bendruomenės pirmininkas Edvardas Bartnykas.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventė

ŠILALĖ. Birželio 16 dieną čia vyko tradicinė, kas dveji metai vis kitame Lietuvos regione rengiama XIV respublikinė politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventė „Leiskit į Tėvynę“. Joje dalyvavo gausybė svečių iš visos Lietuvos, iš kitų miestų, Seimo narių, Šilalės rajono savivaldybės vadovai. Šventė prasidėjo kelių kunigų aukojamomis gyviems ir mirusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams šv. Mišiomis Šilalės miesto Lietuvos partizanų kapinėse. Vėliau vyko dalyvių eisena į miesto pušyną.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Įamžintas kaimo tremtinių atminimas

SAPIEGIŠKIAI. Minint Lietuvos gyventojų pirmųjų masinių tremčių ir žudynių metines, šiame kaime įprasmintas ištremtų šeimų atminimas. Renginys, prasidėjęs šv. Mišiomis, Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčioje, persikėlė į kaimą. Klebonas kun. Vytautas Sakavičius pašventino nuo šiol skaudžią praeitį primenantį akmenį su iškaltomis ištremtų šeimų pavardėmis, buvo iškelta Lietuvos trispalvė. Renginyje dalyvavo ir prasmingos idėjos sumanytojus sveikino Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis. Jis džiaugėsi šio kaimo bendruomene, kuri puoselėja istorinę atmintį ir garbingai įprasmina tragiškus įvykius ateities kartoms. Renginio sumanytojai Danutei Petrauskienei meras įteikė kraštiečio Broniaus Kašelionio knygą „Dainavos partizanai“. A. Margelis, pagerbdamas išvežtas šeimas, prie akmens padėjo gėlių ir uždegė žvakę.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Sąjūdis: mintys po 30 metų

Paulius Uleckas

Seimas 2018 metus paskelbė Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimo metais. Prieš 30 metų, 1988 m. birželio 3 d., Lietuvos Mokslų akademijoje, Vilniuje, buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Paskui iniciatyvinės grupės buvo steigiamos bene visuose Lietuvos rajonuose, o 1988 m. spalio 22 d. jau vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Sąjūdžio 30-mečio metais „XXI amžius“ tęsia pokalbius su įvairių Lietuvos rajonų iniciatyvinių grupių 1988 metais nariais.

 

Paulius ULECKAS, 1988 metais dirbęs Kapsuko (dabar – Marijampolė) TSRS 50-mečio maisto pramonės automatų gamybiniame susivienijime inžinieriumi šilumininku, dabar – bedarbis.

Kas, kada ir kokiose pareigose būnant Jus atvedė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rajono iniciatyvinę grupę? Kaip buvote išrinktas? Kas buvo Jūsų bendražygiai ir bendraminčiai?


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija