2018 m. liepos 5 d.
Nr. 27 (2294)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Įamžintas kaimo tremtinių atminimas

SAPIEGIŠKIAI. Minint Lietuvos gyventojų pirmųjų masinių tremčių ir žudynių metines, šiame kaime įprasmintas ištremtų šeimų atminimas. Renginys, prasidėjęs šv. Mišiomis, Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčioje, persikėlė į kaimą. Klebonas kun. Vytautas Sakavičius pašventino nuo šiol skaudžią praeitį primenantį akmenį su iškaltomis ištremtų šeimų pavardėmis, buvo iškelta Lietuvos trispalvė. Renginyje dalyvavo ir prasmingos idėjos sumanytojus sveikino Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis. Jis džiaugėsi šio kaimo bendruomene, kuri puoselėja istorinę atmintį ir garbingai įprasmina tragiškus įvykius ateities kartoms. Renginio sumanytojai Danutei Petrauskienei meras įteikė kraštiečio Broniaus Kašelionio knygą „Dainavos partizanai“. A. Margelis, pagerbdamas išvežtas šeimas, prie akmens padėjo gėlių ir uždegė žvakę.

Šis paminklas įamžina tai, kas vyko prieš 70 metų, kuomet 1948 metų gegužės 22–23 dienomis iš Sapiegiškių kaimo išvežtos Prano ir Anelės Petrauskų, Prano ir Stefanijos Romanų, Vlado ir Juzės Grigų bei Juozo ir Onos Grigų šeimos. Ta trėmimo operacija buvo pavadinta „Vesna“ („Pavasaris“). Maskvos planuose buvo numatyta ištremti 12134 šeimas į Jakutiją (vėliau pakeista į Buriatijos-Mongolijos ASSR) ir Krasnojarsko kraštą. MGB pagal dažnai neraštingų vietos aktyvistų sudarytus papildomus sąrašus surinko dar kelis tūkstančius žmonių. Nesurinkus pakankamo sąrašuose buvusių žmonių skaičiaus buvo gabenamos saugumiečių ir kolaborantų iniciatyva atrinktos šeimos. Trėmė visus žmones, kuriuos rasdavo apsuptose sodybose: vaikus be tėvų, tėvus be vaikų. Kareiviai ir stribai mėginančius pabėgti žmones šaudė. Kaip teigė D. Petrauskienė, Sapiegiškių kaimo gyventojai nebuvo nusikaltę ir nebuvo verti tokios žiaurios bausmės. Jie dirbo žemę, augino vaikus, labai mylėjo Lietuvą, buvo savo krašto patriotai, o tremtyje išsaugojo vaikų gyvybes bei puoselėjo lietuviškas tradicijas. Todėl jie verti pagarbos.

Prie atminimo akmens renginyje dalyvavusi kaimo bendruomenė ir išvežtųjų artimieji gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė tremtinių šeimų atminimą. Savo atsiminimais dalijosi buvę tremtiniai, kurie grįžo į Lietuvą. Idėjos sumanytoja D. Petrauskienė dėkojo Lazdijų rajono savivaldybei už idėjos palaikymą ir dovaną – stiebą bei Lietuvos trispalvę, kuri plevėsuoja šalia akmens su iškaltomis ištemtų šeimų pavardėmis. Idėjos sumanytoja už pagalbą organizuojant atminimo popietę dėkojo merui A. Margeliui, už plevėsuojančią trispalvę – savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui Vytuoliui Valūnui, už dovanotą akmenį – tremtiniui Jonui Truskai, už pagalbą atgabenant akmenį į vietą – Jonui Slančiauskui ir visiems giminaičiams, kaimynams, tremtinių šeimų draugams, kurie atvyko pagerbti žiaurių įvykių aukų.

Lazdijų rajono savivaldybės informacija

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija