Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva. Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

100 metų –
tūkstančiai žygių...

Lietuvos kūrėjai

Kelionės

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Prie Kauno pilies iškilo Vytis

Liepos 5-ąją Kaune vyko didelės iškilmės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės išvakarėse prie Kauno pilies atidengta Arūno Sakalausko skulptūra „Laisvės karys“, populiariai vadinama Vyčiu. Šventėje dalyvavo skulptorius Arūnas Sakalauskas, bendraautoriai ukrainiečiai menininkai Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas, buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, istorikas Liudas Mažylis, užsienio šalių diplomatai, Vyčio paramos fondo nariai ir rėmėjai, kiti žinomi žmonės. Į šventę atvyko svečiai iš Suomijos, Čekijos, Lenkijos. Tūkstančiai kauniečių bei svečių iš kitų Lietuvos vietovių džiaugsmingai sutiko skulptūros atidengimą. Kaip žinoma, „Vyčio“ paramos fondas paminklą norėjo statyti sostinės Lukiškių aikštėje, bet nelaimėjo vadinamojo „konkurso“. Kaune jį pastatyti pavyko per pusę metų. Daugiau nei 6 metrų bronzinei skulptūrai lėšas aukojo pavieniai aukotojai ir verslo atstovai. Monumentas kainavo maždaug 500 tūkst. eurų.

Gelbėti tikėjimo brolius Artimuosiuose Rytuose

Mindaugas Buika

Kovose suniokota Irako krikščionių šventovė ženklina kankinystės patirtį vykstančių konfliktų kontekste

Brangus senųjų Bažnyčių paveldas

Popiežiaus Pranciškaus iniciatyva Italijos pietiniame Bario mieste, prie čia saugomų šv. Mikalojaus Stebukladario (270–343) relikvijų, vykusio Rytų Bažnyčių patriarchų liepos 7 dienos maldos už taiką Artimuosiuose Rytuose susitikimo kontekstas susilaukė plataus atgarsio visame pasaulyje. Buvo prisimintas Šventojo Tėvo nuolat reiškiamas gilus sielvartas dėl tragiškos tame karų ir konfliktų kupiname regione nykstančių krikščioniškų bendruomenių padėties, prašant visų tikėjimo brolių ir seserų prisidėti prie jų gelbėjimo. Šias pastangas Vatikane koordinuojantis  specialus Paramos Rytų Bažnyčioms jungtinis komitetas (ROACO) šiemet mini 50-ąsias savo veiklos metines. Birželio 22 dieną ROACO jubiliejinėje plenarinėje asamblėjoje dalyvavęs popiežius Pranciškus sakytoje kalboje reiškė padėką įvairių tarptautinių katalikiškų humanitarinių organizacijų atstovams už svarios pagalbos suteikimą ne tik Artimųjų Rytų krikščionims, bet ir regione gyvenantiems kitų religinių tradicijų žmonėms, patiriantiems sunkius išbandymus ir gausias netektis smurtu paženklintoje kasdienybės aplinkoje. Šią situaciją dar labiau paaštrino išsiplėtojęs islamistinis fundamentalizmas ir fanatizmas, įgijęs aiškų ideologinį pobūdį, kuriuo vadovaujasi kai kurie valdantys režimai bei teroristinės grupės, vedančios vadinamąjį „šventąjį karą“ (džihadą) prieš kitatikius. Tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis, kartais primenančiomis tikrąjį krikščionių genocidą, reikalingas konkretus solidarumas, kad būtų ne tik užtikrinta Rytų Bažnyčių egzistencija, bet, kad jos galėtų plėtoti pastoracinę ir evangelizacinę veiklą, socialinius ir karitatyvinius darbus. Tai padėtų pristabdyti nesibaigiančią Artimųjų Rytų krikščionių migraciją svetur, kuri pilnai suprantama minėtų iššūkių akivaizdoje.

Vasario 16-osios akto signataro tėviškėje

Tūkstančių zanavykų akcijoje atidengti du paminklai kraštiečiams signatarams

Romas BACEVIČIUS

Paminklą Vailokaičiams pašventino Sintautų klebonas kun. Artūras Vaškevičius

ŠAKIAI. Paskutinį birželio savaitgalį Šakių rajone vyko kelias dienas užtrukęs atkurtos Lietuvos 100-mečio renginys „Apkabink savo kraštą“, kurio idėją prieš kelis mėnesius paskelbė kultūros centras (direktorius – Raimondas Januševičius). Jis dviskaitos žodžiais „Sugrįžkiva ir apsikabykiva“ sukvietė į tėviškę zanavykus iš viso pasaulio. Birželio 22-ąją ir 23-iąją atidengti net du paminklai iš šio rajono kilusiems Vasario 16-osios Akto signatarams – Saliamonui Banaičiui, vysk. Justinui Staugaičiui ir Jonui Vailokaičiui. Tomis dienomis vyko Zanavykų krašto muziejaus 90-mečio minėjimas, diskusija „Mano kraštas šimtmečio kelyje“ Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, tarptautinis cirko festivalis „Keturios stichijos“, Juozo Lingio parke vykusiose „Šokių kovose“ į Vilnių išlydėti Dainų šventės dalyviai, kraštiečio Pauliaus Ambrazevičiaus vestas prisiminimų vakaras, įvairiausi kiti projektai, renginiai, kuriuos vainikavo ne tik simbolinis zanavykų apsikabinimas „Varpo“ mokyklos stadione, bet ir kraštietės Džordanos Butkutės koncertas.

Žaizdos

Visuomeninė iniciatyva įgyvendinta – memorialas sušaudytiems ministrams pastatytas

Genovaitė Kazielienė

Atminimo kryžių „Negrįžusiems iš Sibiro platybių“ ir monumentą „Dievas – Tėvynė – Laisvė“ šventina arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

2016 metais gimė visuomeninė iniciatyva monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos Mūšios partizanų parke įrengti memorialą septyniolikai pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) žuvusių ministrų įamžinti. Be to, nutarta prie memorialo sumontuoti tris marmurines plokštes su užrašais: DIEVAS, TĖVYNĖ, LAISVĖ.

Ši idėja įgyvendinta – Didžiosios Kovos apygardos Mūšios partizanų parke pastatyti atminimo ženklai. Projektas vykdytas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

Susikūrė iniciatyvinė grupė

Mons. A. Svarinskas puoselėjo viltis Mūšios partizanų parke pagerbti nužudytus Lietuvos ministrus. Buvęs politinis kalinys numatė vietą, kur būtų galima pastatyti memorialą. Tačiau šio sumanymo įvykdyti nespėjo – iškeliavo į amžinybę. Įgyvendinti monsinjoro svajonę ėmėsi visuomeninės organizacijos „SOS – Vepriuose“ vadovas Romas Petras Šaulys. Jo pastangomis susikūrė iniciatyvinė grupė „Atmintis“. Joje susibūrė Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, istorijos mokslų daktarė Aušra Jurevičiūtė, visuomeninės organizacijos „Lietuvos atminties keliai“ pirmininkas Vytautas Anušauskas, Kovo 11-osios akto signataras Vladimiras Jermolenko, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys Jonas Burokas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio prezidiumo pirmininkas Jonas Čeponis, bendrovės „D. Varec“ direktorė Danuta Varec, Lietuvos moterų lyga ir jos pirmininkė prof. Ona Voverienė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų sąjunga, kiti.

Kronika

Miesto išvaduotojui – garbės piliečio vardas

Bronius VERTELKA

Paminklas pulkininkui leitenantui Jonui Variakojui Nepriklausomybės aikštėje

PANEVĖŽYS. Birželio 12-ąją Muzikiniame teatre paminėtos 99-osios bolševikų išvarymo iš Panevėžio metinės. 1919 metų gegužės 19 dieną pulkininko leitenanto Jono Variakojo vadovaujami savanoriai išvijo raudonuosius iš Aukštaitijos sostinės. Apie tai, kas buvo tas miestą iš bolševikų išvadavęs drąsuolių vadas, pasakojo Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas. Istorikas teigė, jog J. Variakojis – labai svarbi ne tik Panevėžiui, bet ir visam jo regionui asmenybė. Pirmosiomis 1919 metų sausio dienomis jis pradėjo organizuoti pirmąjį Panevėžio apskrities apsaugos savanorių būrį, kuris vėliau išaugo iki Panevėžio ketvirtojo pėstininkų pulko. J. Variakojo vadovaujami savanoriai kovėsi prie Kėdainių, Šėtos, užėmė Ukmergę, o gegužės 19-ąją iš bolševikų išvadavo Panevėžį. Jie išvadavo ir rytinę Lietuvos dalį bei dalį Latvijos teritorijos, padėjo broliams latviams išvaduoti Daugpilį. Vėliau savanorių pulkas kovėsi su bermontininkais ties Šiauliais ir Meškuičiais, pasižymėjo kovose prie Širvintų ir Giedraičių. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms J. Variakojis buvo pėstininkų divizijos štabo viršininkas, karo apygardos štabo viršininkas, ėjo divizijos ir karo apygardos vado pareigas, kurį laiką buvo ir krašto apsaugos ministru. Kovinis karvedžio kelias buvo pažymėtas Lietuvos ir Latvijos valstybiniais apdovanojimais. Savo viršininkų jis buvo vertinamas kaip pareigingas, veiklus, išsilavinęs ir iniciatyvus vadas. A. Astramskas sakė, jog tai, kad pulkininkui leitenantui J. Variakojui suteiktas Panevėžio garbės piliečio vardas, yra labai prasmingas mūsų Respublikos 100-mečio paminėjimo faktas.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminklas Vyties Kryžiaus kavalieriams

Klebonas kun. Alfredas Puško pašventino paminklą Ramygalos valsčiaus savanoriams

RAMYGALA. Birželio 24-ąją Laisvės aikštėje atidengtas paminklas 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Ramygalos valsčiaus Vyties Kryžiaus kavalieriams. Taip įgyvendinta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta idėja visoje šalyje įamžinti savo krašto Nepriklausomybės kovų savanorių atminimą. Idėjos autorius – žurnalistas Vyčio paramos fondo steigėjas Vilius Kavaliauskas. Sumanymą palaikė Ramygalos seniūnija, vietos bendruomenė, finansavimą skyrė Panevėžio rajono savivaldybė. Dviejų metrų aukščio iš raudono švediško granito pagaminto paminklo autorius – garsus monumentaliosios skulptūros kūrėjas Vytautas Tallat-Kelpša. Paminklas gražiai įsikomponuoja į pagrindinę miesto erdvę harmoningai derėdamas su tokios pat spalvos neogotikine plytų mūro Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

Kronika

Penkių mėnesių darbas – 101 metro ilgio juosta

KĖDAINIAI. Birželio 9 dieną Kėdainių rajono dainų ir šokių šventėje „Kokia nuostabi, Lietuva, esi!“, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, oficialiai buvo pristatyta penkis pastaruosius mėnesius austa vytinė juosta. Prie šio darbo kartu su įvairaus amžiaus kraštiečiais prisidėjo ir rajono meras Saulius Grinkevičius, mero pavaduotoja Olga Urbonienė, savivaldybės administracijos vadovai, skyrių vedėjai, specialistai. Dainų ir šokių šventės „Kokia nuostabi, Lietuva, esi!“ išvakarėse Didžiosios Rinkos aikštėje ši trispalvė juosta buvo išmatuota specialiu prietaisu.

Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirtos juostos audimo iniciatorė Loreta Steponavičienė džiaugėsi, kad sumanymas pavyko. „Juostai buvo pasirinktas stilizuotas gėlės raštas: šaknys – Lietuva, šakos – mes, gyventojai, žiedo imitacija – mūsų karta, kuri tęs darbus. Iš viso 18 savaičių juostą audė 447 žmonės. Jos ilgis siekia 101,5 m. Iš viso juostai sunaudota 100 kamuoliukų siūlų, o ji sveria 14 kilogramų“, – kalbėjo L. Steponavičienė.

Jėzus mums siunčia popiežių Pranciškų

Kun. Vytenis Vaškelis

Šio sekmadienio Evangelija liudija apie apaštalų išsiuntimą skelbti Dievo žodį ir gydyti ligonius (Mk 6, 7). Prisiminkime, kad prieš suteikdamas jiems galią veikti Jo vardu, Jėzus neseniai buvo viešėjęs Nazarete ir stebėjosi žydų netikėjimu. Nesvetingas nazaretiečių elgesys nesumažino Išganytojo ryžto eiti ieškoti tų, kurie Jį priims atviromis širdimis, o išgydytieji ne tik jaus Jam begalinį dėkingumą, bet Juo seks visą gyvenimą.

Jėzaus mokiniai matė, su kokiu uždegančiu įkvėpimu bei įsitikinimu Jis skelbė Dievo Karalystę. Todėl kai patys buvo pašaukti Jo pavyzdžiu, galingai veikiant Dievui, eiti ir keisti žmonių likimus, jie buvo siunčiami į misijas po du, kad, būdami drauge, ne tik drąsiau galėtų vadovautis tikėjimu evangelizuodami aplinkinius, bet ypač, kad padėdami vienas kitam, patirtų, kad tas pats Jėzus, kuris juos siuntė, antgamtiniu būdu pasilieka jų pačių širdyse, nes juos iš tikrųjų vienijo Jo meilė. Apaštalams buvo suteikta privilegija daryti tai, dėl ko Jis pats buvo siųstas į žemę.

Lietuvos kampanologai Prancūzijoje minėjo mūsų valstybės 100-metį

Lietuvos kampanologai Prancūzijoje

Lietuvos kampanologų draugijos „Societas campanarum“ veikla sėkmingai plėtojama – draugijos vardas skamba ne tik Lietuvoje. Birželio 7–9 dienomis grupė Lietuvos kampanologų, vadovaujama draugijos prezidento Leonardo Šablinsko, dalyvavo Prancūzijos kolegų organizuotame atkurtos Lietuvos 100-mečio minėjime Tananžo (Taninges) mieste. (Beje, kampanologija (viduramžių lotynų kalba campana – „varpas“, graikų kalba logia – „mokslas“, „mokslinis veikalas“) – mokslas apie varpus, kampanologas – mokslininkas, tyrinėjantis varpus.)

Renginį pagerbė ir jame dalyvavo Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje vadovas, Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Andrius Krivas, ambasados atstovai, Tananžo miesto meras Yvas Lora (Yves Laurat), vicemeras Fernandas Dešampas (Fernand Deschamps) bei miestelėnai.

Prieškario kūrėjai

Naujai atrasta rašytoja Bronė Buivydaitė

Bronius VERTELKA

Iš kairės: aktorė Gražina Urbonavičiūtė, vakaro vedėja Lionė Lapinskienė ir anykštėnė muziejininkė Alma Ambraškaitė

PANEVĖŽYS. Miesto Savivaldybės viešoji biblioteka (Kniaudiškių g. 34) pakvietė į renginį „Iš archyvo pareinanti rašytoja Bronė Buivydaitė: eilėraščių rinkinio „Paukščiai vėtroje“ (1940–1956 m.) ir Panevėžyje sukurto, 1934 m. pirmąkart išleisto romano „Atversti lapai“ sutiktuvės“. Gausiame B. Buivydaitės (1895–1984) kūrybos gerbėjų būryje buvo ir jos gimtojo Anykščių krašto atstovų. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas sakė, kad B. Buivydaitę itin vertino Salomėja Nėris. Atvirlaiškyje, rašytame 1936 m. balandžio 7 d. Puzino gatvėje nuomotame bute, žodį „poetė“ rašė didžiąja raide. Direktorius supažindino su jo tekstu.

Literatūrinio vakaro vedėja, VšĮ Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė klausė, kodėl būtent šiais metais išleistos dvi B. Buivydaitės knygos. Ir atsakė: atkurtos Lietuvos valstybės 100-metis labai glaudžiai susijęs su rašytojos gyvenimu.

Laureatai

45-oji Žemaitės literatūrinė premija

45-osios Žemaitės literatūrinės premijos laureatas jaunas rašytojas Mindaugas Jonas Urbonas

KELMĖ. Birželio 7 dieną rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje įteikta 45-oji Žemaitės literatūrinė premija. Nuo 1966 metų teikiama viena seniausių literatūrinių premijų Lietuvoje atiteko jaunam 29 metų rašytojui Mindaugui Jonui Urbonui už novelių rinkinį „Dvasių urna“. Šiemet Žemaitės literatūrinei premijai buvo pasiūlytos keturios knygos. Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Rašytojų sąjunga, Bibliotekų sąjunga, pats autorius arba Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka. Šiemet Žemaitės premijos kandidatų sąraše dar buvo U. Radzevičiūtės romanas „Kraujas mėlynas“, A. Šlepiko novelių rinkinys „Lietaus dievas ir kiti“, R. Tamošaičio esė rinkinys „Vien tik zuikiai naktyje“.

M. J. Urbono novelių veikėjai – ir kaimo, ir mažų miestelių gyventojai, kurių paveikslus autorius piešia spalvinga menine kalba, juos sušildydamas asmenine patirtimi. Už knygą „Dvasių urna“ rašytojas jau yra laimėjęs Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos „Pirmosios knygos“ konkursą ir pelnęs Augustino Griciaus literatūrinę premiją. 45-osios Žemaitės premijos laureatą M. J. Urboną pasveikinęs ir vardinę juostą užrišęs Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis džiaugėsi, kad premija atiteko jaunam žmogui, sugebančiam vaizdingai ir įtaigiai rašyti.