Išnašos

Iš Laisvės kovotojų poezijos

Paminklas tremtiniams Gerdžiūnuose

Gėlės partizano Prano Runo-Daugirdo žūties vietoje Meškeliūnų kaime Vido venslovaičio nuotraukos

Antanas CIBULSKIS

Čia ne mano žemė, čia ne mano upės,
Čia ne mano pievų žydinti rasa.
Šitų akmenėlių nebučiuoja lūpos,
Ir ne ta padangė šviečia akyse.

Šaltos šaltos rankos svetimo gegužio
Nenušluostys skruostų rūtos šakele.
Čia ne man po langu šermukšnėlė ūžia
Ir ne man žvaigždelė mirkčioja žalia.

Kur tu, gintarėli, kur tu prisiglausi,
Kas tave lašely ašaros atras?
Šitų akmenėlių akys visad sausos,
Ir gimtos smiltelės ant širdies nėra.

Kas tave prie skruosto vakarais sušildys,
Kas gaivins tau lūpas dobilo rasa?
Ant širdelės gula svetimos mums smiltys,
Svetima padangė stingsta akyse.

Antanas Cibulskis gimė 1933 m. balandžio 13 d. Pakalniškių kaime (Raseinių r.), amatininko šeimoje. Suimtas 1950 m. lapkritį Kaliningrado srityje, apkaltintas antitarybine agitacija ir ketinimu pabėgti į užsienį. Karinio tribunolo nuteistas kalėti 25-eriems metams. Kalintas įvairiuose Sibiro ir Šiaurės lageriuose

Irena MARTINKUTĖ-
SMETONIENĖ

GRĮŽTAME

Elektroveži, trauki, žaibuoki,
Ratai, sukitės, neškit greičiau.
Per dienas nakteles nesustokit –
Kas stotis – vis Tėvynė arčiau.

Šiandien traukinio ratai nežvanga –

Gaudžia muzika mano širdy:
Į Tėvynę, į Lietuvą brangią,
Netikėdamas tuo sugrįžti.

Kokios buvo tos dešimtys metų –
Tesupras kalinys – tremtinys...
Todėl traukinio ratai nekrato,
O liūliuoja kaip vaiką lopšys. (...)

Kelyje iš Suetichos į Karaliaučių, 1964 08 26

Irena Martinkutė– Smetonienė gimė 1932 m. rugpjūčio 27 d. Tauragėje. Suėmė Tauragės vidurinėje mokykloje, besimokant dešimtoje klasėje. Apkaltinta dalyvavusi antitarybinėje organizacijoje ir bendradarbiavusi pogrindžio laikraštyje „Lietuvos balsas“. Karo tribunolo nuteista 25-eriems metams lagerio ir penkeriems – be pilietinių teisių. Kalėjo Norilske, Mordovijoje, Potmoje.

Anastazas JANULIS

AREŠTAS

Tą vakarą pilnatis švietė...
Bet sieloj nebuvo jauku,
Nes verkė man sakant „sudie“ tie,
Kuriems skirtis buvo sunku...

Tą vakarą pančius uždėjo,
Bet sielą – ne jiems surakint!
Ir šypsnis ant lūpų žydėjo,
Kai tardymu ėmė kankint…

To vakaro maldą „Taip, Tėve...“
Taiga greit man akompanuos,
Kol tu duosi laisvę, o Dieve,
Kuri taip vaidenas sapnuos…

To vakaro aš nepamiršiu.
Minėsi galbūt jį ir tu,
Kai laisvės saulutei nušvitus,
Visi vėl gyvensim kartu.

Anastazas Janulis gimė 1917 m. balandžio 22 d. Žeimių kaime (Šiaulių r.) valstiečių šeimoje. Būdamas Tytuvėnų vargonininku suimtas 1949 m. gruodžio 31 d. Apkaltintas už antitarybinę agitaciją (eilėraščius ir dienoraščio mintis). Ypatingojo pasitarimo nuteistas kalėti 10 metų. Kalėjo Permės lageriuose. Už draudžiamos spaudos platinimą 1980 metais vėl suimtas ir 3,5 metų įkalintas Mordovijos lageryje.

Jonas KIRLYS

ARAS – NE VERGAS

Ant Uralo
Ant Uralo
Akys mato –
Kyla aras.

Kyla kyla
Aukštyn aras –
Kalnai žemai,
Kalvos žemos.

Į aukštybę
Į padangę
Vos matyti –
Kyla aras.

Sparnai didūs
Ir galingi –
Tai skriejimas!
Tai skriejimas!

O kilime
Didaus aro!
Būki aukštas
Ant Uralo!

Jonas Kirlys gimė 1921 m. gegužės 10 d. Vaičionių kaime (Rokiškio r.), ūkininkų šeimoje. Suimtas 1946 m. vasario 16 d., būdamas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ketvirtakursis. Apkaltintas slaptosios tautinės spaudos platinimu bei dauginimu ir nuteistas 10 metų lagerio ir penkeriems – be pilietinių teisių. Kalėjo Permės lageriuose.

„Tremtinio Lietuva“, „Vaga“, 1990.

© 2012 „XXI amžius“