"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį    Nr. 3 (3)

PRIEDAI






V.Putinas stengiasi „užvirti košę“ Baltijos valstybėse

Vyriausiasis Džeimstauno fondo analitikas, vienas dienraščio "Monitor" leidėjų ir buvusių SSKP narių, politikos apžvalgininkas Vladimiras Socoras straipsnyje žurnalui "Wall Street Journal Europe" klausia: "Ar galite įsivaizduoti Vokietijos kanclerį, televizijos eteryje raginantį elzasiečius ar vokiškai kalbančiuosius reikalauti daugiau teisių Italijoje?"
Daugelis mūsų pasakytų, jog šiandieninėje Europoje tai būtų mažų mažiausia nepriimtina. Dabartinė demokratinė santvarka nepripažįsta tokių priemonių, kokiomis anuomet naudojosi Hitleris ar Slobodanas Miloševičius. Tai kodėl gi dabar Vakarų demokratija turėtų pasyviai stebėti, kaip Rusijos vadovybė stengiasi primesti savo valdžią demokratiškoms Baltijos valstybėms?
Anot V.Socoro, Rusijos prezidento kalba Kūčių vakarą buvo Baltijos valstybių nepriklausomybės laikotarpiu pasiektos pažangos menkinimas ir nepripažinimas. Gruodžio 24 dienos Vladimiro Putino pareiškimas buvo akivaizdus Maskvos politikos kišimosi į buvusių SSRS respublikų gyvenimą pavyzdys. Kreipdamasis į rusų tautos atstovus, gyvenančius Baltijos šalyse, V.Putinas siekia sukurti Kremliui pavaldžią etninę ir kalbinę įtampą, padėsiančią siekti sumanytų tikslų. Baltijos šalių atveju nesutarimai su tautinėmis mažumomis gali virsti NATO plėtros į Rytus stabdžiu.
Gruodžio 24-ąją visi Rusijos radijo ir televizijos kanalai transliavo V.Putino kreipimąsi į rusus ir rusakalbius. Kreipimesi šalies prezidentas ragino Baltijos šalyse reikalauti oficialaus rusų kalbos statuso bei atitinkamo atstovų skaičiaus valdžios įstaigose.
TV laidos metu į studiją paskambinęs rusas, gyvenantis Rygoje, klausė, ar Rusija ne tik žodžiais, bet ir darbais pasirengusi ginti rusų teises Baltijos valstybėse, Centrinėje Azijoje ir kituose buvusios Sovietų Sąjungos regionuose. Kiek pasvarstęs prezidentas atsakė, jog šįkart bus imtasi daug rimtesnių priemonių rusakalbiams ginti. "Ypač NVS šalyse", - griežtai pabrėžė Rusijos prezidentas, prašydamas visų minėtose valstybėse gyvenančių rusų paramos.
Vėliau V.Putinas ėmėsi taikyti pasaulinės politikos pavyzdžius konkrečiu Baltijos šalių atveju. Pasak V.Socoro, prisimindamas situaciją Balkanuose, Rusijos vadovas tikriausiai pamiršo paminėti, kad tik Europos Sąjungos beiEuropos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) verčiama Makedonija sutiko priimti nutarimą, pagal kurį albanai gali turėti atitinkamą atstovų skaičių valdžios ir saugumo struktūrose Makedonijoje.
V.Putino manymu, tas pats principas gali būti taikomas buvusiose sovietinėse respublikose gyvenantiems rusams. "Rusų tautinės mažumos privalo to reikalauti", - sakė prezidentas.
V.Socoras šią Baltijos ir Balkanų analogiją pavadino pseudopanašumu. Juk žvelgiant iš istorinės, politinės, teisinės ir demografinės pusės aišku, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos palyginimas su Makedonija yra visiškai nevykęs.
Baltijos šalyse vykdoma pažangi demokratinė politika vietiniams rusams nesuteikia pagrindo būti nepatenkintiems ar manyti, kad jų teisės pažeidžiamos. Rūpinimasis rusais čia pralenkia jų tautiečių padėtį gimtojoje Rusijoje. Todėl galima prieiti išvadą, jog V.Putinui labiausiai rūpi geopolitika. Virdamas šią košę, Kremlius pagrįstai tikisi, kad toks etninis bruzdėjimas Baltijos šalyse atbaidys NATO vadus, ir jie sustabdys šalių integravimo į aljansą procesą. Kaip žinia, Baltijos valstybių priėmimo klausimas bus svarstomas šių metų NATO viršūnių susitikime Prahoje. Jau dabar pasigirsta NATO diplomatų nuogąstavimai, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė aljanse padidins tvyrančią etninę įtampą ir pakenks santykiams su Rusija. Tačiau visgi tikimasi, jog Baltijos šalys sėkmingai ras demokratišką būdą etninėms ir kalbinėms rusų problemoms išspręsti.
Suprantama, Maskva šiandien negali atvirai priešintis NATO plėtrai ir Baltijos valstybių priėmimui. Begalė klausimų kyla girdint Putino pranašavimus, jog nuo Prahos viršūnių susitikimo Rusijos ir NATO politika gali pasukti vieninga, lygiagrečia kryptimi.
Vladimiras Socoras pastebi, jog V.Putinas ypač agresyviai nusiteikęs Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) atžvilgiu, nes ši nešykštėjo vertingų patarimų Baltijos šalims dėl rusų etninių mažumų.
ESBO pripažino, jog Baltijos valstybės atkakliai ieško būdų, kaip integruoti vietinius rusus į Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomenę. Tuo metu Maskva stengiasi pagilinti etninį ir kalbinį konfliktą, skaldyti visuomenę siekdama susilpninti Baltijos valstybes.
Praėjusių metų gruodžio pabaigoje vykusio ESBO susirinkimo metu buvo vieningai nuspręsta, kad Estija ir Latvija atitinka organizacijos standartus ir sugeba puikiai pritaikyti rekomenduojamas priemones etniniams konfliktams neutralizuoti. Lietuva, kurioje iš visų Baltijos kraštų gyvena mažiausiai rusų tautybės žmonių, šį pripažinimą buvo įgijusi daug anksčiau. Rusija šiems ESBO nutarimams priešinosi grasindama, jog savo antibaltijietišką kampaniją ji vykdys visose tarptautinėse organizacijose, kuriose turi atstovybes.
Europos Sąjunga ir NATO pripažįsta, jog Baltijos valstybės atliko visa, kas įmanoma, siekdamos integruoti visuomenę ir palaikyti gerus kaimyninius santykius su Rusija. Anot Džeimstauno fondo analitiko V.Socoro, neverta tikėtis, jog greitai vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Rusija nebandys visais įmanomais būdais įrodinėti, kad yra priešingai.

Pagal užsienio spaudą parengė Justina Žeižytė

© 2002 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija