Horizontai

SAPARD programa skinasi kelią į Lietuvą

SAPARD yra Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa, kurios tikslas – remti narystei Europos Sąjungoje besirengiančių šalių žemės ūkio modernizavimą, konkurencingumą, ES taikomų aplinkosaugos, veterinarinių ir higienos standartų perėmimą, kaimo plėtrą ir alternatyvių pajamų kaimo vietovėse skatinimą. Šią programą inicijavo pati ES, siekdama paspartinti šalių kandidačių pasirengimą narystei.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos leidinyje „Parama pagal specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD)“ rašoma: „SAPARD įgyvendinama remiantis Nacionaline žemės ūkio ir kaimo plėtros programa, kuri oficialiai patvirtinta 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 3329. Šiuo sprendimu Lietuvai kasmet numatoma skirti 29 829 000 eurų (1999 metų kainomis), kiekvienais kitais metais prie šios sumos papildomai pridedant po 1,7 procento“.
Atsižvelgiant į žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos ypatumus bei nacionalinio finansavimo galimybes ir praktiką, Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje pristatytos aštuonios žemės ūkio ir kaimo plėtros prioritetinės paramos kryptys:
1. Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą;
2. Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimas ir marketingo tobulinimas;
3. Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas;
4. Kaimo infrastruktūros tobulinimas;
5. Miškų infrastruktūros tobulinimas ir apželdinimas;
6. Agrarinė aplinkosauga;
7. Profesinis mokymas;
8. Techninė parama, informavimas.
Nacionalinio mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Evaldas Čijauskas informavo, kad iki 2001 metų gruodžio 14 dienos buvo gauta 19 paraiškų. Daugiausia iš Kauno apskrities – šešios. Alytaus, Marijampolės, Šiaulių apskritys nepateikė nė vienos paraiškos.
Paraiškos priimamos iki metų gruodžio 21 dienos. Pastebėta, kad daugiausia gaunama tik nuo gruodžio 18-osios. Dėl šios priežasties atsiranda keblumų: automatiškai stabdomos procedūros. Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių atstovų direktorius prašo, kad šie anksčiau apsispręstų ir pirmiausia kreiptųsi į apskričių Kaimo plėtros programų skyrius, pateikdami du pagrindinius dokumentus – paraišką ir verslo planą. Reikia pridėti ir kitus dokumentus, kaip antai veterinarijos pažymą, aplinkos pažymą ir t.t. Gautą medžiagą Kaimo plėtros programų skyriai perduoda agentūrai SAPARD, kuri gali ją nagrinėti iki trijų mėnesių.
Paraiškas padavę asmenys privalo įsileisti į savo ūkį kontrolierius, kurie turi teisę tikrinti viską, kas yra pareiškėjo pateiktuose dokumentuose. Jeigu ūkininkas ar žemės ūkio bendrovė tikrinantiems asmenims nesuteikia galimybės patekti į ūkį arba nuslepia kokią nors informaciją, susijusią su verslu, – paraiška atmetama.
E.Čijauskas pabrėžė, kad verslo planuose labai dažnai pasitaiko elementarių aritmetinių klaidų. Todėl prašo pareiškėjų, kad šie būtų labai atidūs ir kruopščiai patikrintų savo verslo planus. Priešingu atveju paraiškos bus atmetamos iki kito šaukimo.
Pateikti projektai turi būti ekonomiškai gyvybingi, t.y. išlaikyti nurodytą ekonominio gyvybingumo koeficientą – 1,5. Pastebėta, jog dažnai prastai veikianti, bet turinti pelną įmonė būna žymiai geresnėje vietoje nei gerai veikianti, gaunanti paskolas iš banko. Todėl E.Čijauskas žada padėti ir drąsina pareiškėjus neišsigąsti, nesistengti gražinti verslo planų, o pateikti tokius, kokie jie iš tikrųjų yra. Kiekvienas pareiškėjas, turintis klausimų, į kuriuos negali atsakyti apskričių Kaimo plėtros programų skyrių darbuotojai, gali kreiptis į agentūros SAPARD Ryšių su visuomene skyrių tel. (8 22)39 13 81.
Nuodugniai patikrinus verslo planus, su paramos gavėju pasirašoma tipinė sutartis, leidžianti jam pradėti realizuoti projektą. Sutartyje turi būti nurodyti projekto įgyvendinimo terminai, pasirinkti paties naudos gavėjo, bet ne ilgiau kaip per dvejus metus. Esant labai rimtoms priežastims (stichinės nelaimės ir kt.), sutartyje gali būti daromos pataisos.
Laikotarpis nuo paraiškos pateikimo iki paramos išmokėjimo dienos negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai. Kaimo plėtros programų skyriai turi teisę tikrinti, ar paramos gavėjas sąžiningai panaudojo gautas lėšas. Patikrinti duomenys siunčiami į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kuri savo ruožtu tikrina apskričių skyrių darbą. Paramos gavėjas bus kontroliuojamas ir tikrinamas 5 metus nuo paramos išmokėjimo datos. Jam griežtai bus draudžiama keisti veiklos kryptį, parduoti, panaudoti ne pagal paskirtį ar užstatyti savo daiktus, įsigytus SAPARD programai padedant.
Evaldas Čijauskas teigia, kad SAPARD programa nėra regioninės politikos sprendimo įrankis. Jeigu verslo planas atitinka visus reikalavimus, jis tvirtinamas nepriklausomai nuo to, kokioje Lietuvos vietovėje yra.
„SAPARD pinigus reikia pasiimti, jų niekas neskirs. Tik nuo aktyvių rinkos dalyvių priklauso, ar jie sugebės juos pasiimti, ar ne“, – sako Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius ir ragina ūkininkus bei žemės ūkio bendroves aktyviau pasinaudoti SAPARD parama, nes gali būti, kad paramos poreikis bus mažesnis nei jai skiriama lėšų.

Elona Gubavičiūtė