Neteisingo įstatymo daromos žalos sumažinimo problematika

Ar yra moralės atžvilgiu pateisinama parlamento nariui balsuoti arba palaikyti įstatymą, kuris leidžia abortą su apribojimais, jeigu šis įstatymas yra siūlomas kaip alternatyva jau veikiančiam labiau liberaliam įstatymui, kuris įteisina abortą be jokių apribojimų? Šis klausimas pastaraisiais dešimtmečiais ypač jaudina daugelį krikščionių ir kitų politikų bei įstatymų leidėjų, kurie suvokia, kad kiekvienas abortas yra nekaltos žmogiškosios gyvybės naikinimas.
Popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikoje "Evangelium Vitae" dėl šios problemos rašoma taip: Ypatinga sąžinės problema gali kilti tais atvejais, kai įstatymų leidėjo balsas galėtų būti lemiamas, priimant griežtesnį įstatymą, skirtą leistinų abortų skaičiui apriboti, ir pakeičiant juo laisvesnį jau priimtą ar parengtą balsavimui įstatymą. Tokie atvejai nereti. Žinia, kad tuo metu, kai vienose pasaulio šalyse tęsiasi kampanijos už abortus ginančių įstatymų įvedimą, dažnai remiamos galingų tarptautinių organizacijų, kitose šalyse - ypač tose, kurios jau paragavo karčių tokios liberalios įstatymų leidybos vaisių, - daugėja ženklų, rodančių, kad šis klausimas svarstomas dar kartą. Primenančiais ką tik minėtais atvejais, kai abortus leidžiančio įstatymo visai atmesti ar anuliuoti neįmanoma, išrinktas valdžios atstovas, kurio asmeniškas absoliutus pasipriešinimas abortams gerai žinomas, gali teisėtai remti pasiūlymus, skirtus apriboti tokio įstatymo daromą žalą ir sumažinti neigiamas jo pasekmes kultūros bei viešosios moralės plotmėje. Tai tikrai nereiškia bendradarbiavimo su neteisingu įstatymu, o greičiau teisėtas ir deramas pastangas apriboti bloguosius jo aspektus ("Evangelium Vitae", Nr. 73).
Kaip tik šią Šventojo Tėvo dokumento nuostatą savo straipsnyje "Katalikų parlamentarų konfrontacija su neteisingais įstatymais", kuris rugsėjo pradžioje buvo publikuotas Vatikano laikraštyje "L'Osservatore Romano", išsamiai aptarė Popiežiškojo Šventojo Kryžiaus universiteto moralės teologijos profesorius Anchelis Rodrigesas Lunjas. Vėliau pagrindinius problemos aspektus jis palietė interviu, duotame katalikų žinių agentūrai "Zenit".

* * *

Kai kurie gyvybės gynėjai kritikuoja nuostatą, jog galima balsuoti už įstatymą, kuris pagerina padėtį, tačiau vis dėlto, kad ir iš dalies, leidžia abortus. Jų įsitikinimu, abortas yra toks didelis blogis, kad negalima jokia išimtis jam atmesti. Kaip jūs atsakytumėte į šią kritiką?
Ką aš galvoju ir ką esu parašęs, yra visiškai sutariama su tuo, ką šiuo klausimu yra patvirtinęs Popiežius. Įstatymas, kuris legalizuoja abortą, net jeigu jis tai daro mažesniam skaičiui atvejų, nei kitas, vis tiek lieka labai neteisingas įstatymas, dėl kurio palankiai negali balsuoti joks katalikas. Dėl jo taikymo taip pat negali būti jokio nei formalaus, nei betarpiškai materialaus bendradarbiavimo.
Tačiau tai, apie ką kalbama "Evangelium Vitae" Nr. 73, yra visai kas kita, būtent: jeigu įstatymus leidžiančios institucijos narys, kuris visiškai nepritaria abortui, negali visiškai panaikinti labai neteisingo įstatymo, bet gali jį panaikinti iš dalies, jis turi ir privalo tai daryti, kol visa tai nesukelia prieštaravimų. Šiuo savo poelgiu jis netaptų atsakingas už dar liekančią neteisingą įstatyminę tvarką (dėl tų atvejų, kuriais dar būtų leidžiami abortai, priėmus ir griežtesnį įstatymą), kurios jam nepavyko panaikinti.
(atkelta iš 1 p.)
Štai pavyzdys, kuris tą nuostatą padarys aiškesnę. Imkime įstatymų leidybos asamblėją šalies, kurioje veikia labai liberalus abortų įstatymas. Tegu šiai asamblėjai priklauso 100 parlamentarų, kurie pasidaliję į tris grupes.
Grupei A, kurioje yra 40 narių, yra priimtinas dabartinis įstatymas ir ji nenori jo visiškai keisti dėl bet kokios priežasties.
Grupė B - 30 parlamento narių - mano, jog abortai gali būti legalūs atskirais atvejais, tačiau, jos nuomone, dabartinis įstatymas yra pernelyg liberalus ir reikalingas, kad būtų sugriežtintas. Bet B grupė nenori, kad įstatymu būtų uždrausti visi abortai.
Pagaliau trečioji grupė C, kuriai priklauso 30 parlamentarų katalikų, yra nusistačiusi prieš visus abortus. Esant tokiai padėčiai, keli parlamentarai iš C grupės pateikia svarstyti įstatymo projektą, kurį priėmus, abortas taptų nelegalus daugeliu atvejų, kaip nori B grupės nariai (iki šiol tais atvejais abortai buvo leidžiami), tačiau tam tikrais griežtai apibrėžtais atvejais abortai vis tik liktų leidžiami.
C grupės parlamentarams, kurie yra katalikai, iškyla trys galimi veikimo būdai: balsuoti prieš naują įstatymo projektą (nes jie prieštarauja visiems abortams, o priėmus naują griežtesnį įstatymą abortai iš dalies liktų legalūs), susilaikyti nuo balsavimo arba balsavimu paremti naująjį projektą.
Jeigu jie balsuotų prieš pasiūlymą, tai būtų atsakingi už tai, kad toliau lieka galioti labai liberalus aborto įstatymas, kas yra nepriimtina katalikiškajai moralei.
Jeigu C grupės nariai susilaikytų nuo balsavimo, tai naujas projektas dėl aborto įstatymo sugriežtinimo nesurinktų daugumos ir nebūtų priimtas. Tada, kaip ir pirmuoju veikimo būdu (balsavimas "prieš"), katalikai parlamentinės asamblėjos nariai liktų atsakingi už liekantį galioti labai liberalų aborto įstatymą, kas taip pat moraliniu atžvilgiu nepriimtina.
Trečiuoju balsavimo būdu, C grupės nariai palaiko siūlomą naują projektą, pastarasis gauna reikalingą parlamento daugumos pritarimą ir yra priimamas. Tokiu būdu senasis liberalus įstatymas yra atšaukiamas ir įsigalioja naujas griežtesnis abortus ribojantis įstatymas, nors visiškai jie nėra uždraudžiami.
Būtent šį veikimo būdą savo rašinyje aš ir palaikau, pasiremdamas "Evangelium Vitae" Nr. 73. Moraliniu atžvilgiu teisingai veikė tie C grupės parlamentarai katalikai, kurie pateikė svarstyti naują griežtesnį aborto įstatymo projektą (kuris atitiko ir B grupės nuostatoms, todėl atsirado galimybė surinkti daugumos palaikymą balsavimo metu, nors abortai visiškai ir negalėjo būti uždrausti). Taip pat ir kiti C grupės parlamentarai katalikai iš esmės privalėjo balsavimu paremti naująjį projektą, sugriežtinusį aborto įstatymą. Svarbu taip pat nurodyti, kad tokiu balsavimu C grupės nariai neatsisakė savo opozicijos bet kokiam abortui ir šis jų priešingumas liko koks buvęs. Tačiau, balsuodami už liberalaus įstatymo pakeitimą griežtesniu, jie darė viską, kas tuo metu buvo įmanoma didesnei gyvybės apsaugai.
Pagrindas moraliniam vertinimui, pateiktas minėtos enciklikos Nr. 73, nėra tai, kad neva katalikiškai moralei yra priimtinas labiau apribotas, bet vis dėlto abortus leidžiantis įstatymas. Tai ne tas atvejis. Čia kalbama apie labai neteisingą įstatymą, su kuriuo negalimas bendradarbiavimas jokiu būdu. (Tos pačios enciklikos Nr. 73 pradžioje aiškiai pasakyta: "Abortas ir eutanazija yra nusikaltimai, kurių įteisinti negali joks žmogiškasis įstatymas". Sąžinė nėra įpareigota paklusti tokiems įstatymams, atvirkščiai, egzistuoja rimta ir aiški pareiga jiems priešintis - M.B.)
Svarstant anksčiau pateiktą parlamentarų veikimo hipotetinį pavyzdį iš "Evangelium Vitae" moralinio vertinimo pozicijų, svarbu pažymėti, kad tiek tų parlamentarų, kurie pateikė svarstyti aborto įstatymo sugriežtinimo projektą, tiek ir visos C grupės, kurie už jį balsavo, veiksmai jokiu būdu nereiškia, kad šie parlamentarai pritaria griežtesniam, bet abortus atskirais atvejais leidžiančiam įstatymui, kurį panaikinti nebuvo įmanoma. Šiuo atveju katalikų parlamentarų veiksmų moralinis objektas yra tas, kad jie darė tą, "ką realiai galėjo padaryti", tai yra stengėsi panaikinti liberalų aborto įstatymą labiau griežtesniu, sudarant palankesnes sąlygas gyvybei ginti. Taigi savo balsavimu jie prieštaravo liberaliam įstatymui, bet tai nereiškia jų pritarimo griežtesniam abortų įstatymui, nereiškia "bendradarbiavimo darant blogį". Jeigu vis dėlto ne visi abortai uždrausti, C grupės parlamentarai yra atsakingi tik už panaikinimą tų liberalaus abortų įstatymo straipsnių, kuriuos jiems pavyko eliminuoti, gavus ir B grupės pritarimą, o ne už tuos įstatymo straipsnius, kurie liko galioti ir po sugriežtinimo.
Kaip mes galime išvengti pavojaus, kad, bėgant laikui, tokie įstatymai taps vis silpnesni, jeigu mes susitaikome su netobulų įstatymų patvirtinimo galimybe?
Aš niekada savo straipsnyje nevartojau sąvokos "netobuli įstatymai", kurią laikau neaiškia. "Evangelium Vitae" taip pat nevartoja šio posakio. Iš mano atsakymo į pirmąjį klausimą yra aišku, kad tie įstatymai, kuriuos kai kas vadina "netobulais", iš esmės yra neteisingi - daugiau ar mažiau neteisingi, - bet vis tiek neteisingi. Moralės požiūriu šie įstatymai yra nepriimtini bet kokiomis sąlygomis.
Tai, ką siūlau, yra rinkinys kriterijų, kurie palaikytų įtampą gyvą ir realiai efektyvią ne tam, kad vis labiau būtų galima priprasti prie blogio, bet kad jis būtų eliminuojamas iki tokio laipsnio, kokį galima pasiekti, išlaikant, žinoma, jo visiško eliminavimo idėją. Tačiau jo negalima eliminuoti iš karto. Todėl yra vertinga imtis palaipsniui žingsnių tiek, kiek įmanoma padaryti, kartu netampant atsakingiems už neteisingus įstatymus ir veiksmus.
Kas yra atsakingas už sprendimą, ar specifinis įstatymas patenkina sąlygas, išreikštas Popiežiaus enciklikoje?
Tai, kas bandoma vertinti, yra ne įstatymas, bet reali prasmė - moralės objektas - veiksmų, balsuojant konkrečiomis sąlygomis. Nemanau, kad šis vertinimas kam nors priklauso išskirtinai. Kas stengiamasi padaryti - tai būti tikriems, kad parlamentaro veiksmai esamomis aplinkybėmis yra tikrai liberalaus aborto įstatymo dalinio panaikinimo aktas ir kad balsuotojas iš tikrųjų nedaro savęs atsakingo už tai, kas dar liko nepanaikinta.
Jeigu politikas negali būti tikras arba turi abejonių, jis gali prašyti patarimo pakankamai pasirengusių asmenų, kurie nukreiptų jį į tiesą. Tai nesutrukdytų, jeigu diecezijos vyskupas arba vyskupų konferencija svarstytų konkretų Bažnyčiai rūpimo įstatymo atvejį ir tada ganytojai taptų tais, kurie pateikia vertinimą, kad būtų pasiekta sąžinės ramybė bei išvengta sumaišties. Šiuo atveju teisėtos bažnytinės vadovybės sprendimas yra siejamas su katalikų sąžine. Vis dėlto nemanau, jog tai yra autoriteto ar leidimo klausimas, bet tiesos ir tikrumo, kad tiesa gali būti pasiekta.
Ar galime taikyti "Evangelium Vitae" mokymą kitoms sritims, tokioms, kaip genetikos tyrimai?
Nematau nieko bloga taikant jį kitoms sritims, jeigu jis yra gerai suprastas ir jei anksčiau aptartų moralės principų bus ištikimai laikomasi. Jeigu neteisingas įstatymas negali būti visiškai panaikintas, yra teisinga siekti jo dalinio panaikinimo, kiek tai galima padaryti nesukeliant skandalo (kas reikalauja veikimo visiems suprantamu būdu) ir nedarant savęs realiai atsakingo už tai, kas neteisinga.
Kokį patarimą jūs galėtumėte duoti katalikams politikams, kurie turi darbuotis sekuliarizuotoje valstybėje, kurioje daugelis nepriima būtinumo laikytis krikščioniškų moralės principų?
Klausimas yra pernelyg platus, kad būtų galima duoti išbaigtą atsakymą. Mano vertinimu, kas yra svarbu, tai tvirtai išlaikyti savo krikščioniškąjį identitetą.
Demokratinėse valstybėse yra sudarytos sąlygos piliečiams dalyvauti politinių lyderių rinkimuose, galimybės formuoti viešąją opiniją ir socialines bei politines nuostatas. Politikai ir piliečiai, kurie yra katalikai, turi išnaudoti šiuos kanalus - kurie vienodai prieinami visiems kitiems piliečiams - daryti įtaką socialiniam ir politiniam gyvenimui sutinkamai su kriterijais, kurie pagal tvirtai suformuotą krikščionišką sąmoningumą gali labiau prisidėti prie bendrojo gėrio kūrimo šalyje, kurioje jie gyvena.
Mano nuomone, taip pat yra svarbu nesileisti būti išgąsdintiems šūkių, kurie neišlaiko racionalaus įvertinimo, arba vengti gyvenimo, nuolat prasilenkiant su savo sąžine, savos rūšies mentalinės šizofrenijos, kada tai, kas yra gera ir būtina bendrajam gėriui privačiame svarstyme, yra vienas dalykas, o tai, kas gera ir būtina bendrajam gėriui viešoje politiko laikysenoje ir reiškiant nuomonę, yra kitas, visiškai skirtingas ar net priešingas dalykas.
Jeigu kiti piliečiai nesutaria su krikščioniškosios sąžinės kriterijais, katalikai turi reikšti savo nuostatas aiškiai, nesibijoti pilietinės polemikos, panaudojant visas leidžiamas teisines priemones savo kriterijams apginti, kaip kiti panaudoja saviesiems iškelti. Tai nereiškia, kad visi katalikai turi ar privalo turėti tas pačias politines idėjas. Daugeliui politinių problemų galimi įvairūs sprendimai, kurie atitinka krikščioniškos sąžinės principus, ir kiekvienas katalikas turi palaikyti tai, kas, jo manymu, geriausia.

* * *

Jungtines Amerikos Valstijas galima kaip tik priskirti prie tų šalių, kurios, anot "Evangelium Vitae", kaip tik "jau paragavo karčių laisvos įstatymų leidybos vaisių" ir kuriose naujais įstatyminiais aktais stengiamasi apriboti 1974 metais priimto liberalaus aborto įstatymo darymo žalą. "Pro Vita" ne kartą rašė apie vis naujas prezidento Džordžo Bušo administracijos ir JAV Kongreso iniciatyvas, kuriomis siekiama apginti prasidėjusią nekaltą žmogiškąją gyvybę nuo pasikėsinimų. Tas pats liečia ir krikščionių bei visų geros valios žmonių teisę sąžinės pagrindu nedalyvauti "bendradarbiavime su blogiu" vykdant neteisingus įstatymus.
Dėl šio klausimo minėtoje popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikoje rašoma: Atsisakyti prisidėti vykdant neteisybę yra ne tik moralinė pareiga; tai ir pamatinė teisė. Jei taip nebūtų, asmuo būtų priverstas atlikti veiksmus, vidujai nesuderinamus su žmogaus orumu; be to, būtų iš pagrindų sukompromituota žmogaus laisvė, kurios autentišką prasmę ir tikslą sudaro jos krypimas į tiesą ir gėrį. Taigi kalbama apie esminę teisę, kurią pilietinis įstatymas turi pripažinti ir ją ginti. Šia prasme gydytojams, kitiems sveikatos apsaugos darbuotojams ir ligoninių, klinikų bei sanatorijų vadovams turi būti garantuota galimybė atsisakyti dalyvauti veiksmų prieš gyvybę planavime, parengime ir vykdyme. Tuos, kurie atsisakydami remiasi savo sąžine, būtina apsaugoti ne tik nuo teisinių bausmių, bet ir nuo bet kokių teisinio, drausminio, finansinio ar profesinio pobūdžio neigiamų padarinių ("Evagelium Vitae", Nr. 74).
Matyt, būtent šiuo Popiežiaus mokymo pagrindu rugsėjo 25 dieną JAV Kongreso Atstovų rūmai balsavimu (229 balsai "už" ir 189 - "prieš") patvirtino "Aborto nediskriminavimo aktą" ("Abortion Non - Discrimination Act"), kuris skirtas apginti sąžinės teises tų sveikatos apsaugos darbuotojų ir institucijų, kurios atsisako daryti abortus. Už šį įstatymą, palaikantį medikų "laisvę apsispręsti" nežudyti nekaltos žmogiškos gyvybės, teigiamai balsavo 192 respublikonai ir 37 demokratai kongresmenai. (Toks iš pirmo žvilgsnio keistas įstatymas, pabrėžiantis sveikatos apsaugos darbuotojų teisę laisvai apsispręsti žudyti ar nežudyti nekaltą gyvybę, tapo reikalingas esant kitam įstatymui, suteikiančiam moterims teisę "laisvai apsispręsti" - žudyti ar nežudyti savo pradėtą kūdikį. Šia teise žudyti (daryti abortą) kasmet Jungtinėse Valstijose pasinaudoja 1,5 milijono, o visame pasaulyje - beveik 50 milijonų moterų.)
Priimtąjį Atstovų rūmuose įstatymą teigiamai įvertino JAV Katalikų sveikatos apsaugos asociacijos vadovas kunigas Maiklas Pleisas. "Šio akto patvirtinimas reiškia, kad ligoninės ir kitos sveikatingumo įstaigos turi teisę nebūti įtrauktos į gyvybės naikinimą, - sakė jis. - Tokie Kongreso veiksmai yra dar vienas pripažinimas, kad su kiekviena žmogaus gyvybe turi būti elgiamasi kilniai ir su pagarba".
Kunigas M.Pleisas paaiškino, kad priimtasis "nediskriminacijos aktas" papildo 1996 metais Kongrese patvirtintą sąžinės reikalus liečiantį įstatymą, kuriuo "apsauga nuo diskriminacijos taikoma visai sveikatos apsaugos sferai - nuo ligoninių iki individualių medicinos darbuotojų, taip apginant ją nuo valstybinių institucijų prievartos daryti abortus ar rengti bei specializuoti abortų vykdytojus". Prieš svarstant minėtąjį įstatymą, rugsėjo 20 dieną pasiųstame laiške kongresmenams JAV vyskupų konferencijos Gyvybės gynimo komisijos pirmininkas, Filadelfijos arkivyskupas kardinolas Antonis Bevilakva pabrėžė, jog toks įstatymas reikalingas, nes visoje šalyje nesiliauja abortų šalininkų "pastangos daryti išpuolius prieš katalikų ir kitų medicinos tarnybų sąžinės reikalus".
Kaip pavyzdį jis nurodė abortus remiančių grupių reikalavimus Niudžersio valstijoje, kad tenykštės katalikiškos medicinos įstaigos savo patalpose įkurtų abortus darančias klinikas. Kitas pavyzdys, paliudytas Kongrese vykusių įstatymo projekto svarstymų metu, kada Aliaskos valstijos Aukščiausiasis teismas savo sprendimu privertė bendruomenės ligoninę daryti vėlyvąjį abortą, nors tam prieštaravo ligoninės vadovai ir personalas bei pati bendruomenė. "Abortų advokatų nurodymai į moterų "teisę apsispręsti" iškels ir daugiau panašių problemų, jeigu nebus priimtas šis nuosaikus įstatymas", - rašė laiške kongresmenams kardinolas A.Bevilakva.
Kongrese patvirtintą "nediskriminacijos aktą" parėmė ir prezidento Dž.Bušo administracija. "Ligoninės ir sveikatos apsaugos profesionalai neturi būti verčiami vykdyti abortus ar dalyvauti jų vykdyme, - sakoma administracijos pareiškime. - Šis įstatymas užtikrina, kad jie nebus federalinės vyriausybės, valstijų ar vietinės valdžios diskriminacijos subjektais dėl prieštaravimo abortams ar abortų darytojams rengti".

Mindaugas BUIKA

© 2002"XXI amžius"