JAV gyvybės gynėjų atkaklumas nemažėja

2003 metų sausio mėnesį Jungtinių Amerikos Valstijų gyvybės gynėjai naujomis protesto akcijomis paminės aborto legalizavimo šalyje 30-ąsias metines. Tuo pačiu bus paminėtas ir „Pro life“, tapusio vienu galingiausių XX amžiaus pabaigos pilietinių judėjimų, trisdešimtmetis. Jo įtaką parodė ir lapkričio 5 dieną vykę rinkimai į JAV Kongresą (buvo perrenkami visi Atstovų rūmai ir trečdalis Senato), kada gyvybės gynimo klausimai buvo tapę akivaizdžiu prioritetu rinkimų kampanijoje.
Gyvybės gynėjams buvo svarbu, ar pasiseks respublikonų partijai, kurių gretose yra daugiausia „Pro life“ šalininkų, atgauti Senato kontrolę, kurią jie prarado prieš pusantrų metų. Mat per šį laikotarpį respublikonų daugumą turintys Atstovų rūmai buvo priėmę keletą abortus apribojančių įstatymų, tačiau dauguma jų buvo „nusodinami“ Senate, kur minimalią persvarą turėjo liberalūs demokratai. (Lapkričio 5 dienos rinkimuose respublikonai savo persvarą Atstovų rūmuose išlaikė ir netgi šiek tiek sustiprino. Iki šių rinkimų Senate buvo 49 demokratai, 49 respublikonai, vienas „nepriklausomas“ senatorius, kuris iš esmės balsavo drauge su demokratais.)
Senato daugumos lyderis demokratas (beje, save įvardijęs kataliku) Tomas Dešlis, viešai prisipažinęs apie savo ryšius su abortus remiančia Nacionaline reprodukcinių teisių lyga, labiausiai stengėsi, kad balsavimui senate net nebūtų pateikti Atstovų rūmuose priimti negimusią gyvybę ginantys įstatymų projektai. Kaip žinoma, lapkričio 5 dienos rinkimuose respublikonai laimėjo dvi papildomas vietas Senate ir todėl T.Dešlis sausio mėnesį prasidedančioje naujojoje Kongreso sesijoje jau nebeturės daugumos lyderio pozicijos. Tai didelis gyvybės gynėjų laimėjimas, nes bent jau Atstovų rūmų priimti įstatymai nebebus blokuojami.
Ateinančių dvejų metų laikotarpiu (iki naujų prezidento ir Kongreso rinkimų) JAV valdžios viršūnėse susidarė „Pro life“ judėjimui itin palanki padėtis: respublikonai kontroliuos Atstovų rūmus bei Senatą, ir jų priimti gyvybę ginantys įstatymai tuoj pat bus parašu patvirtinami juos palaikančio respublikono „gyvybės kultūros“ prezidento Džordžo Bušo. Kadangi pastaraisiais metais visoje Jungtinių Valstijų visuomenėje įsivyrauja nuostata sugriežtinti aborto įstatymą, tai 2003-iaisiais reikia laukti konkrečių įstatymdavystės aktų šia linkme. „Gyvybės gynėjai turi daryti viską, kas nuo jų priklauso, kad Kongresas veiktų tvirtai ir ryžtingai, - rašo JAV katalikų laikraštis „National Catholic Reporter“, komentuodamas šių rinkimų rezultatus. - Dabar ne laikas kompromisams ir lėtai eigai. Dabar atėjo laikas kelti aiškius reikalavimus mūsų lyderiams ir siekti juos įgyvendinti“.

* * *

Tuo tarpu JAV Katalikų Bažnyčia yra pasirengusi tęsti kovą dėl visiško aborto legalizavimo atšaukimo, „nepriklausomai nuo to, kiek ši kova tęsis ir kokių aukų pareikalaus“. Lapkričio 12 dieną Vašingtone vykusioje rudens sesijoje vyskupų konferencijos vieningai priimtame pareiškime „Širdies reikalas“ ganytojai pasižadėjo teikti sielovadinę ir materialinę paramą kiekvienai moteriai, kuri ketina daryti abortą dėl skurdo, vienišumo ar bet kokių kitų priežasčių, kad tik ji išsaugotų savo kūdikio gyvybę.
Pareiškime, skirtame artėjančioms 30-osioms aborto legalizavimo Jungtinėse Valstijose metinėms (abortas Aukščiausiojo Teismo sprendimu JAV buvo įteisintas 1973 m. sausio 22 d.), vyskupai jį pavadino „ su niekuo nepalyginamo dydžio ir žiaurumo žmogaus teisių pažeidimu“. Tačiau tiems, kurie mano, kad judėjimas „Pro life“ visomis savo pastangomis nieko nepasiekė, nes abortas iki šiol nėra uždraustas. Ganytojai atsako, jog toks požiūris būtų „reikalo esmės“ nematymas. Tarp vilties ženklų jie nurodė pastarąjį dešimtmetį JAV kasmet mažėjantį abortų skaičių, „vis didesnį negimusio kūdikio žmogiškumo pripažinimą“, ultragarso ir kitos naujos medicinos technologijos dėka daugėja amerikiečių, kurie tapatina save su „Pro life“ sąjūdžiu, pagaliau yra labai didelė „praktinė parama ir pagalba“, kurią tūkstančiams sunkumuose atsidūrusių nėščių moterų suteikia gyvybės gynimo grupės, parapijos, vyskupijos, katalikiški medicinos centrai.
Tačiau didžiausias vilties ženklas yra tas rezonansas, kurį gyvybės gynimo reikalas sukėlė tarp šių dienų jaunųjų amerikiečių, rašo vyskupai. „Daugelis vyresniosios kartos žmonių kovojo už aborto legalizavimą, tačiau šiandien vis daugiau jų supranta, kad moterys yra nusipelniusios geresnio likimo, todėl dabar kovoja už tikrąją moterų laisvę, - teigiama JAV ganytojų pareiškime. - Jaunuoliai žino, kad ateitis yra jų rankose, ir jų širdys trokšta nešti vilties ir atsinaujinimo žinią kultūrai“. Įvertindami praėjusius 30 metų po aborto legalizavimo, vyskupai pabrėžė, jog daugelis tikėjo, kad nedraudžiami abortai „padarys galą vargams ir piktnaudžiavimams“. Bet abortai žadėjo tai, ko negalėjo duoti: „jie žadėjo moterims didesnę laisvę dalyvauti visuomenės gyvenime, tačiau atėmė iš jų kūdikius ir sužeidė jų širdis“.

Mindaugas BUIKA

© 2002"XXI amžius"