Narkomanija ir AIDS: ar pavyks suvienyti atsaką?

Renginiai, kuriuose kalbama apie narkomaniją, visada sutraukia daug dalyvių. Tai rodo, kad ši opi problema kelia nerimą visiems visuomenės sluoksniams. Į lapkričio 12-ąją Seimo rūmuose surengtą konferenciją "Narkomanija ir AIDS: vienykime atsaką" iš visos Lietuvos suvažiavo daug pedagogų, medikų, įvairių konfesijų dvasininkų. Pranešimus skaitė ministrai, teisėtvarkos ir tarptautinių organizacijų atstovai. Parengta ir išdalyta spausdinta medžiaga konferencijos dalyviams. Ja rėmėmės, rengdami šį straipsnį.

Problemos įvardijimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje

Europos Sąjungos plėtra kelia daug rūpesčių. Vienas jų yra toks: dėl laisvo asmenų judėjimo, nepakankamos užkrečiamųjų ligų kontrolės iš šalių kandidačių gali pasklisti užkrečiamosios ligos. Tai būtų pernelyg didelė našta Europos Sąjungos šalių biudžetams.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1999 metų pabaigoje pasaulyje buvo 34,3 mln. žmonių, turinčių ŽIV. Per vienerius metus ŽIV užsikrėtė 5,6 mln. žmonių, iš jų - keturi milijonai Afrikos regione. Kol kas Europos Sąjungos šalyse, lyginant su Rytų ir Centrinės Europos šalimis, registruojama aštuonis kartus daugiau naujų AIDS atvejų. 72 proc. visų registruotų ES šalyse AIDS atvejų tenka trims šalims: Prancūzijai, Ispanijai ir Italijai. Nuo 1996 metų, didėjant diagnostikos galimybėms ir vis plačiau taikant antivirusinę terapiją, bendras registruojamų AIDS atvejų skaičius bei mirtingumas nuo šios ligos ES šalyse pradėjo mažėti. Tuo tarpu Rytų Europos šalių grupėje (jai priklauso ir Baltijos šalys) pastebimos kitokios tendencijos: nuo 1995 metų čia prasidėjo spartus ŽIV plitimas tarp intraveninius narkotikus vartojančių asmenų. Nustatyta, kad per 60 proc. asmenų ŽIV užsikrečia būtent tuo būdu. Taigi užsikrėtimo ŽIV priklausomybė nuo narkotikų vartojimo yra neginčijama.
Visose posovietinėse šalyse ryškios dvi bendros tendencijos: 1) ŽIV vis sparčiau plinta tarp intraveninius narkotikus vartojančių asmenų; 2) registruojami vis jaunesnių asmenų nauji ŽIV bei narkotikų vartojimo atvejai.
Pirmasis ŽIV užsikrėtimo atvejis Lietuvoje užregistruotas 1988 metais. Vėliau kasmet tų atvejų daugėjo. Du staigūs pakilimai pastebėti 1994 metais (ŽIV plitimas lytiniu būdu tarp jūreivių) ir 1997 metais (ŽIV plitimas tarp Klaipėdos intraveninių narkotikų vartotojų). 2001 m. sausio 1-ąją Lietuvoje buvo 266 ŽIV infekuotų asmenų; tarp jų AIDS sirgo 36; iš jų mirę - 26. Daugiausia sergančiųjų AIDS yra Vilniuje. Santykis tarp ŽIV infekuotų moterų ir vyrų yra viena ir devyni. Daugiausiai infekuotųjų yra 20-39 metų amžiaus žmonių grupėje. 1999 metais diagnozuotas jauniausias užsikrėtęs asmuo. Jam buvo tik 15 metų. Šie statistiniai duomenys leido daryti išvadą, kad Lietuva šiuo metu laikoma mažo ŽIV paplitimo šalimi. Tai, be abejo, yra ir 1989 metais įkurto Lietuvos AIDS centro prevencijos, kontrolės ir kitų priemonių pasekmė. Šiuo metu ES šalių sergamumo AIDS vidurkis yra net 15 kartų didesnis nei Lietuvoje.
Lietuvoje ir toliau grėsmingai daugėja moksleivių ir jaunimo, vartojančių psichotropines ir narkotines medžiagas. Pirmauja Visaginas, Vilnius, Klaipėda, Druskininkai, Biržai. Kai kuriuose rajonuose (Širvintose, Skuode, Plungėje, Anykščiuose) neužregistruota nė vieno narkomano. "Tai irgi kelia įtarimą", - sakė sveikatos apsaugos ministras R.Dobrovolskis.
Narkomanija - jaunų žmonių liga. Tik 26,1 proc. sveikatos priežiūros institucijose įregistruotų narkomanų yra vyresni nei 35 metų. Nemaloniai stebina ir tai, kad narkotikus ima vartoti vis jaunesni žmonės. 1995-aisiais 15-16 metų moksleivių, bandžiusių narkotikų, buvo tik 3,2 proc.; po ketverių metų - jau iki 15,5 proc., iš jų Vilniuje - net 22,7 proc. Nustatyta, kad per paskutinius ketverius metus narkotikų vartojimas padidėjo net penkis kartus. Taip pat žinoma, kad 81 proc. gatvės vaikų vartoja narkotikus. 2000-aisiais nuo narkotikų mirė per 60 žmonių. Užregistruotų nusikaltimų, susijusių su narkotikais, nuo 1990-ųjų iki 1999 metų padaugėjo net devynis kartus. Plinta organizuotas nusikalstamumas. Lietuvos gyventojai - narkotikų platintojai sulaikomi kitose šalyse. 1999 metais kalėjimuose buvo užregistruota per tūkstantį narkotikus vartojančių asmenų. Narkotikai gaminami Lietuvoje. Pasitaiko, kad į prekybą narkotikais tėvai įtraukia savo vaikus.
Konferencijoje buvo siūloma narkomaniją, kaip ir AIDS, pripažinti nacionalinio saugumo problema, nes tolesnis narkomanijos plitimas kelia grėsmę tautos išlikimui. Tačiau, lyginant su Latvija, Estija bei ES, pirmą kartą susirgusių narkomanija ir toksikomanija asmenų skaičius Lietuvoje yra mažiausias.

Ar yra nepavojingų narkotikų?

Prelegentų nuomonės sutapo: ne, nėra. Jie visi skiriasi savo išvaizda, poveikiu, bet pasekmės būna panašios.
HEROINAS - tai rusvos ar baltos spalvos milteliai. Jie rūkomi, uostomi, iš pradžių sukelia nusiraminimą, pasitenkinimą. Tačiau sutrinka koordinacija, sunku aiškiai kalbėti, mąstyti, kartais apsinuodijus vemiama, elgesys tampa neprognozuojamas, dažni nelaimingi atsitikimai. Heroino vartojimo pasekmės nepavydėtinos: prasideda depresija, kankina nemiga, pakyla temperatūra, skauda visą kūną, laužo kaulus, apima panika. Perdozavus sustoja kvėpavimas ir ištinka mirtis.
LSD - ant popieriaus su patraukliu paveikslėliu (būna nupiešta žvaigždė, saulutė, uoga ir t.t.) užlašinta cheminė medžiaga. Popierius prilipinamas prie gleivinės. Pajuntamas atotrūkis nuo tikrovės, užvaldo iliuzijos, iki 12 valandų gali trukti haliucinacijos. Jos ne visada malonios. Apima baimė, panika, elgesys tampa neprognozuojamas. Nors narkotikas ir nebevartojamas, po savaitės ar mėnesio haliucinacijos kartojasi. Atsiranda psichinis išsekimas, depresija, baimė, nemiga. Dėl iškreipto tikrovės suvokimo galimi įvairūs nelaimingi atsitikimai. Kankina psichozė, panaši į šizofreniją.
MARIHUANA, HAŠIŠAS ("ŽOLĖ") - tai susmulkintos kanapių dalys ar ištraukos, atrodo kaip rudos spalvos derva, aliejus. Šis narkotikas rūkomas ar geriamas. Pajuntamas atsipalaidavimas, apsvaigimas, linksmumas, noras be priežasties juoktis, išnyksta laiko pojūtis. Tačiau sutrinka koordinacija, protarpiais netenkama atminties, galimos haliucinacijos, didėja apetitas, tuo pačiu - ir svoris, kankina nuolatinis kosulys, parausta akys, dėl sutrikusios koordinacijos galimi nelaimingi atsitikimai. Atsiranda psichozė, depresija, silpsta atmintis, galimas nevaisingumas ir impotencija, išryškėja kitų narkotikų poveikis.
EKSTAZI - spalvotos tabletės su paveikslėliais arba spalvotos kapsulės. Ekstazi - geriamas narkotikas. Jaučiamas atsipalaidavimas, energijos, draugiškumo visiems antplūdis. Tačiau lazda tvoja kitu galu: sutrinka organizmo fiziologinės funkcijos (pakinta kraujospūdis, kūno temperatūra, širdies darbas, kvėpavimas). Galimos haliucinacijos, panika, neprognozuojamas elgesys. Šis narkotikas pažeidžia smegenis, sukelia nuovargį, fizinį išsekimą, nemigą, psichikos sutrikimus. Jį vartojantiems žmonėms padažnėja nelaimingų atsitikimų.
AMFETAMINAS - tabletės ar balti milteliai. Narkotikas geriamas, uostomas, švirkščiamas. Pajuntamas pasitikėjimas savimi, fizinės ir psichinės energijos antplūdis, galima ištverti ilgesnį laiką nemiegojus. Tačiau sutrinka gyvybinės funkcijos: padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas, atsiranda agresyvumas, panika. Narkotikas sukelia psichinį ir fizinį išsekimą, depresiją, mieguistumą ar nemigą, impotenciją. Pradėjus vartoti poreikis vis didėja, reikia vis didesnių dozių, norint atsikratyti drebėjimo, prakaitavimo, baimės, psichikos sutrikimų.
KOKAINAS (KREKAS) - tai balti milteliai iš kokos lapų ar gelsvos spalvos dribsniai. Narkotikas uostomas, rūkomas, švirkščiamas. Pajuntamas energijos, pasitikėjimo savimi, budrumo antplūdis. Tačiau kitiems žmonėms šį narkotiką vartojantieji atrodo agresyvūs akiplėšiški. Šio narkotiko poveikis yra trumpalaikis. Pajaučiamas išsekimas, silpnumas, depresija, atsiranda regos, klausos sutrikimų, apima panika, prasideda traukuliai, pakyla temperatūra, gresia staigi mirtis. Šio narkotiko pasekmės tokios, kaip ir kitų narkotikų: priklausomybė, baimė, nemiga, atsiranda psichozė, impotencija.
LAKIOSIOS MEDŽIAGOS: KLIJAI, AEROZOLIAI, TIRPIKLIAI. Jie uostomi, įkvepiami. Pajuntamas slopinimas, greitas apsvaigimas, atotrūkis nuo tikrovės, haliucinacijos. Tačiau dėl šių medžiagų nuodingumo sutrinka judesių koordinacija, vemiama, uždūstama nuo vėmalų ar kvėpavimo takų spazmų, prarandama sąmonė, atsiranda priklausomybė, išsekimas, nemiga, baimė, atminties sutrikimas, drebėjimas. Nustatyta, jog 30 proc. mirčių ištinka, pirmą kartą pavartojus šias buityje naudojamas medžiagas.
Dėl narkotikų vartojimo kyla socialinių ir teisinių problemų.

Ar sunku kovoti su narkotikais?

Į šį klausimą prelegentai atsakė: taip, labai sunku. Narkomanija buvo įvardyta kaip vaikščiojanti nelaimė, galinti užklupti visur: namie, mokykloje, diskotekoje. Narkotikai ir AIDS susivienijo anksčiau už mus. Kai kurie narkomaniją pavadino pasaulio pabaigos simptomu. Visuomenė patenka į užburtą ratą, iš kurio sunku išsiveržti. Paprastai pirmą kartą narkotikas gaunamas veltui, jį pasiūlo draugai. Ne kiekvienas vaikas ar paauglys išdrįsta neimti tabletės, panašios į saldainiuką, o sučiulpęs pajunta malonumą, jam norisi tą būseną pakartoti. Atsiradus priklausomybei, pačiam sustoti nebeįmanoma; augant poreikiui, reikia vis daugiau pinigų. Tėvų namai greitai ištuštėja, prasideda apiplėšimai; pavogti daiktai pusvelčiui realizuojami, vagiama ir plėšiama toliau... Anot vieno prelegento, dar truputis, ir procesas taps nebekontroliuojamas.
Pasakodamas apie narkomanijos politiką Europoje, tarptautinės organizacijos "Europos miestai prieš narkotikus" direktorius Okė Setreus, atvykęs iš Stokholmo, sakė, jog kai kurios šalys pasitraukė iš kovos lauko. Olandijoje kavos parduotuvėse galima nusipirkti metadono, Vokietijoje medicinos seserys leidžia narkotikus, prekyba narkotikais nieko nebestebina, tampa natūraliu dalyku. Prelegentas tokiai politikai nepritarė. Jis sakė, jog Švedija, kaip ir Lietuva, užima ne liberalizmo, bet kovos pozicijas. Jis kvietė vienytis visus - tėvus, mokyklą, policiją, nevyriausybines organizacijas, socialinius darbuotojus - ir dirbti išvien įgyvendinant tuos pačius projektus, nes skirtingos kryptys rezultatų neduos.
Projektams įgyvendinti reikia pinigų. "Dirbkime mažiausiomis sąnaudomis - žiniomis apginkluokime vaiką", - kvietė Visuomenės sveikatos centro direktorius Rimas Pilipavičius. Vilniaus Šv.Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų) bažnyčios klebonas kun. Astijus Kungys, OFM, pabrėžė didžiulę tėvų atsakomybę už savo vaikus. Juk vaikai į pasaulį ateina tėvų valia, todėl tėvai privalo rūpintis ne vien materialine savo vaikų gerove, bet ir dvasine būkle. Priklausomybes tyrinėjantys mokslininkai seniai nustatė, jog religija turi teigiamą įtaką narkotikų prevencijai. Ten, kur šeimose vyrauja meilė, pagarba, susiklausymas, pasitikėjimas, tikėjimas Dievu, poreikis narkotikams neegzistuoja. Jungtinių Tautų koordinatorė Lietuvoje Cihan Sultanpoglu kalbėjo apie didžiulę mokytojų atsakomybę ir pasirengimą mokiniams aiškinti narkotikų pragaištingumą."Kas iš to, jeigu mokykloje bus daug gerų knygų, bet mokytojas nemokės jų tinkamai interpretuoti?" - klausė prelegentė. Vilniaus Baltupių vidurinės mokyklos direktorius Viktoras Blinovas sakė: "Mūsų mokykloje mokosi 1,3 tūkst. mokinių, bet nežinau nė vieno narkotikus vartojančio mokinio". Direktoriaus nuomone, mokinius nuo narkotikų apsaugo išplėtota popamokinė veikla: numatyta 101 papildomo ugdymo valanda per savaitę. Susirūpinimą direktoriui kelia nuo rugsėjo 1-osios įvestas pedagogų darbo etatinis apmokėjimas. Ar tomis apmokėjimo sąlygomis bus galima išplėtoti socialinį darbą?
Visais frontais intensyviai dirbamas ir, galima sakyti, pinigų nekainuojantis prevencijos bei švietimo darbas turėtų sumažinti narkotikų paklausą. Tuomet nebeteks prasmės ir pasiūla.

Kur kreiptis susirgus?

Anot švietimo ministro Algirdo Monkevičiaus, "priklausomybė nuo narkotikų yra pati žiauriausia priklausomybė iš visų galimų". Tad ką daryti, jeigu ištiko tokia nelaimė?
Vilniaus priklausomybės ligų centro Detoksikacijos skyriuje yra šešios vietos: keturios - vyrams, dvi - moterims. Norint čia patekti, reikia užsirašyti į eilę ir kantriai laukti, kas savaitę teirautis, gal jau yra laisva vieta.
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Intensyvios terapijos ir detoksikacijos skyriuje yra šešios vietos ne tik narkomanams, bet ir alkoholikams bei sunkios būklės psichikos ligoniams. Besikreipiantieji turi būti blaivūs, ryškios fizinės abstinencijos būklės, socialiai drausti (dirbantys turėti "Sodros" pažymėjimą, nedirbantys - darbo biržos pažymą, mokinio ar studento pažymėjimą), turėti gydytojo siuntimą.
Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus Detoksikacijos (reanimacijos) padalinyje yra aštuonios vietos. Čia gydomi narkomanai, išsivysčius gyvybei pavojingoms komplikacijoms. Aušros Vartų ligoninėje yra šešiolikos vietų stacionaras, atliekama ambulatorinė detoksikacija, teikiamos konsultacijos.
Švėkšnos (Šilutės r.) psichiatrijos ligoninės skyriuje yra penkiasdešimt vietų narkomanams ir alkoholikams gydyti. Būtina turėti medicinos įstaigos siuntimą.
Klaipėdos narkologijos centro Detoksikacijos skyriuje yra aštuonios vietos. Svarbiausia sąlyga - stipri gydymosi motyvacija. Socialinio draudimo bei siuntimo nereikalaujama. Kauno narkologijos dispanserio stacionare yra šešiasdešimt vietų. Čia gydoma ir ambulatoriškai, teikiamos konsultacijos. Galima kreiptis ir į Kauno psichiatrijos ligoninės Narkologijos skyrių. Priimami asmenys, turintys Vilniaus priklausomybės ligų centro siuntimą.
Lietuvoje veikia keletas ilgalaikių socialinių psichologinių reabilitacijų, į kurias priimama po detoksikacijos. Konferencijoje buvo pristatyta narkomanų socialinės ir psichologinės reabilitacijos bendruomenė "Meikštų dvaras" (Zarasų r.). Tai darbo ir psichologinė-socialinė reabilitacija, vykdoma bendradarbiaujant savanoriams iš Švedijos, Danijos, Lenkijos. Šiuo metu programoje dalyvauja 22 žmonės, iki gruodžio mėnesio ketinama priimti dar dešimt žmonių. Reabilitacijos kurso trukmė - nuo 14 iki 18 mėnesių. Paslaugos mokamos. Vieno asmens įnašas per mėnesį - 700 litų.
Esama ir trumpalaikių socialinių psichologinių reabilitacijų. Tai Vilniaus m. savivaldybės Socialinės paramos centro Paramos alkoholikams ir narkomanams skyrius, Vilniaus priklausomybių centro Ambulatorinis skyrius, Lietuvos AIDS centro Dienos centras paaugliams, vartojantiems narkotikus, visuomeninė organizacija "Vilties žingsniai" Vilniuje ir Ukmergėje, Lietuvos AIDS centro Jaunimo sveikatos kabinetas, Valstybinis psichikos sveikatos centras.
Tačiau kiekvienas privalome daryti viską, ką sugebame, kad mūsų vaikams ir vaikaičiams į šias įstaigas nereikėtų kreiptis.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

© 2001 "XXI amžius"