Sugadinta šventė

Gamta dar dvėsuoja pasibaigusios vasaros karščiu. Kepina saulutė, be gailesčio plieksdama į gausiai susirinkusių pradinukų bei jų tėvų pakaušius. Mokyklos kieme ant pageltusios vejos būriuojasi ir gausus pedagogų būrys. Šalia mokyklos vadovės stovi keletas šventiškai pasipuošusių mokinukų. Šie, matyt, sakys sveikinimo kalbas ar kokį eilėraštį. Vienas suaugusiųjų taiso traškantį mikrofoną. Tuoj prasidės naujųjų mokslo metų šventė.
Staiga prie mokytojų pasirodo jaunuolis juodu kimono. Perėmęs mikrofoną, jis laužyta valstybine kalba ima pasakoti apie savo vadovaujamą kovinio karatė klubą. Į aikštę, tarp išsirikiavusių pradinukų, įžengia keletas tokiais pačiais sportiniais drabužiais apsirengusių vaikų. Po įžanginės savo vadovo kalbos jie demonstruoja keletą kovinių judesių, atliekamų pagal šaižias rytietiškas komandas. Pasirodymo "vinimi" tampa kelerių metukų vaiko lankstymas ir mėtymas ant suaugusiojo rankų, palydimas smagios rusiškos dainos. Treneris baigia savo kalbą, kviesdamas užsiiminėti šiuo kovos menu mokinukus, primindamas, kad užsiėmimai vyks tris kartus per savaitę. Ir tik po to iš garso grotuvo suskamba kiek traškantys Lietuvos himno garsai. Mokyklos direktorė paskelbia Rugsėjo pirmosios šventės pradžią.
Suprantama, kad sportininkai norėjo pasireklamuoti. Bet kuo čia dėti pradinukai? Gal reikėtų rasti kitą vietą ir laiką tokiai reklamai?
Gal ir nereikia taip jautriai reaguoti į paprastą reklamą, pasakytų santūresnieji. Bet niekam nėra paslapties, kad pastaruoju metu laikraščius ir net TV ekranus užplūdo įvairiausių kovos menų reklama, kviečianti lankyti vienokių ar kitokių peštynių treniruotes. Ypač tai pastebima Vilniaus TV kanaluose. Sklinda gandai, kad tokiuose "sporto" klubuose nusikalstamo pasaulio autoritetai auginasi ir atsirenka sau jaunus bei perspektyvius gaujų narius, vadinamąsias torpedas. Kas žino, kur auginama "Vilniaus brigados" ar Panevėžio "tulpinių" pamaina.
Beje, tos iškilmės buvo prastos. Matėsi, kad šventei nepasirengta. Jei mokyklos vadovybė nesugebėjo surengti šventės, tai kam dangstytis madingu jėgos kulto propagavimu? Šventė buvo sugadinta...
O prieš pat mokslo metų pradžią mano žmonos bendradarbės pusamžį vyrą kitame tos pačios Šeškinės gale užpuolė vaikėzų būrys. Buvo tik aštuonios vakaro, net nesutemę, tačiau niekas neišdrįso apginti taikaus praeivio nuo aštuonių įsismarkavusių chuliganų. Žmogus liko gyvas tik todėl, kad suspėjo susiriesti, rankomis užsidengęs galvą. Atrodo, užpuolikai visai nenorėjo jo apiplėšti (atėmė tik du litus, nes daugiau šis neturėjo), tik šiaip smaginosi. Kas galėtų paneigti, kad čia kokio nors panašaus kovinio karatė klubo nariai po treniruotės eina lavinti įgytų kovos įgūdžių?

Darius VILIMAS
Vilnius

© 2002"XXI amžius"